Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis JK „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditoriumi, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. gegužės 10 d. 8:09 val., Pilies jūrų uosto postui, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditorius A. Z. pateikė Kipis sistemoje laikinąjį saugojimą 210509-000437-BDK pažymėdamas, kad prekės pateiktos muitinei. Prekės-melasa, prekių kodas 1703, bruto svoris 66000 kg gabenamos vagone Nr. 75030023.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal IS-krovinys sistemą ir elektroninį laišką registruota Nr. 2(LUB0)-190, vagonas Nr. 75030023 su minėtomis prekėmis gabenamas su SMGS važtaraščiu Nr. 23132375 tuo laiku buvo Vaidotų geležinkelio stotyje. UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, ekspeditorius A. Z., būdamas atsakingas už KIPIS sistemoje laikinojo saugojimo deklaracijų pateikimą ir tvarkymą, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, 139 straipsnio 3 dalį ir Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 1B-71 „Dėl Prekių iškrovimo, laikinojo saugojimo ir gabenimo naudojant valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos krovinių ir prekių informacinę sistemą (KIPIS) tvarkos aprašo patvirtinimo“, 24 punktą. Tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje A. Z. kaltę pripažino. Paaiškino, kad su muitinės programa dirba daug metų, naudoja KIPIS sistema. Pirmadienį, gegužės 10 d., buvo atvykę vagonai, o laikinasis saugoje BDK nebuvo pildytas. Atvykus, BDK pildė rankiniu būdu. Įformino 3 BDK, o reikėjo tik 2. Skambino muitinei, nurodė, kad padarė klaidą ir prašė leisti ją ištaisyti. Prašo skirti mažesnę nuobaudą, nes veiksmai buvo netyčiniai, pažeidimas formalus, padarytas per klaidą. Dėl padaryto nusižengimo labai gailisi. Be to, augina du nepilnamečius vaikus, moka būsto paskolą.

Surašant administracinio nusižengimo protokolą, A. Z. kaltę taip pat pripažino. Rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2021 m. gegužės 10 d. ryte JKK „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje stovėjo 13 vag. (2 vag. /210507-006153-BDK ir 11 vag. /210507-003607-BDK) su melasa (tranzitinis krovinys), kuriems KIPIS sistemoje nebuvo įforminta BDK. Norėdami kuo greičiau pradėti krovos darbus 08:06 val. jis pateikė prekes muitinei pagal 210507-006153-BDK ir 08:09 val. nusiuntė el. laišką į Pilies postą su prašymu įforminti BDK. Muitinės pareigūnai operatyviai sureagavo ir aukščiau minėta BDK buvo įforminta. Pastebėjęs, kad antra 210507-003607-BDK vis dar neįforminta, paskambino Pilies posto muitinės pareigūnams ir paprašė, kad dar įformintų ir šią BDK. Tuo metu KIPIS sistemoje tęsė darbus, dėl ko per klaidą pateikė prekes muitinei pagal 210509-000437-BDK (1 vag.). Muitinės pareigūnai vietoj jo prašytų dviejų BDK, įformino tris. Trečia 210509-000437-BDK buvo įforminta per klaidą, nes per neapsižiūrėjimą prekės buvo pateiktos muitinei. Dėl intensyvaus darbų krūvio (vienam kolegai atostogaujant, dirbame dviese) nepasitikrino informacijos KIPIJE, dėl ko buvo pateiktos neatvykusios prekės. Kadangi dirbo paskutinis su šiais duomenimis, laiko save atsakingu už prekių pateikimą muitinei, dėl ko nuoširdžiai gailiuosi. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad dėl minėto įvykio nebuvo pažeisti jokie Lietuvos valstybės finansiniai ar kiti interesai; neatsirado jokios mokestinės prievolės; nebuvo atlikti jokie fiziniai saugojamo krovinio judėjimai, todėl padaryta techninė klaida gali būti ištaisoma abipusiu susitarimu. Šiuo metu 210509-000437-BDK yra anuliuota. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos klaidos, ateityje dės visas pastangas, kad panašūs atvejai nepasikartotų ir prašo paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

be A. Z. paaiškinimo ir prisipažino, jo kaltė dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo įrodyta 2021 m. gegužės 12 d. administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-4); traukinių dokumentų skyriaus operatorės elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad muitinei pranešama, jog vagonas Nr. 75030023, gabenęs prekę su SMGS važtaraščiu Nr. 23132375, įformintas BDK per klaidą, nes jis dar buvo neatvykęs į Draugystės stotį ir yra Vaidotų stotyje (b. l. 12-13); duomenų bazės išrašas, iš kurios matyti, kad KIPIS sistemoje deklaruota, jog pateiktas laikinajam saugojimui 210509-000437-BDK pažymint, kad prekės pateiktos muitinei. Prekės-melasa, prekių kodas 1703, bruto svoris 66000 kg gabenamos vagone Nr. 75030023 (b. l. 14-16); taip pat duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pastaroji informacija anuliuota (b. l. 17-18), kitais byloje esančiais įrodymais.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, jog A. Z., būdamas UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditoriumi, 2021 m. gegužės 10 d. 8:09 val., Pilies jūrų uosto postui pateikė KIPIS (valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Krovinių ir prekių informacinė sistemoje, skirtoje elektroninių duomenų mainams tarp uoste veiklą vykdančių įmonių ir valstybės institucijų, atliekančių laivų ir krovinių tikrinimą uoste, kurios yra KIPIS naudotojai) sistemoje laikinąjį saugojimą 210509-000437-BDK pažymėdamas, kad prekės pateiktos muitinei. Prekės-melasa, prekių kodas 1703, bruto svoris 66000 kg gabenamos vagone Nr. 75030023, tuo pažeisdamas nustatytą deklaravimo tvarką bei 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, be kita ko, numatančias, kad pateikiant muitinei muitinės deklaraciją, asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, visų deklaraciją papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą, visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą, ir Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 1B-71 „Dėl Prekių iškrovimo, laikinojo saugojimo ir gabenimo naudojant valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos krovinių ir prekių informacinę sistemą (KIPIS) tvarkos aprašo patvirtinimo“, 24 punktą. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų matyti, kad A. Z. turi galiojančių nuobaudų už ANK 211 straipsnio 1 dalyje padarytus nusižengimus, todėl jo veika kvalifikuojama pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį.

A. Z. už padarytą administracinį nusižengimą skirtina administracinė nuobauda.

A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Skirdamas administracinę nuobaudą A. Z., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas neatsargus administracinis nusižengimas, susijęs su prekių deklaravimo tvarkos pažeidimu, padaryta klaida buvo ištaisyta, anuliuojant klaidingą informaciją, pasekmių dėl padarytos klaidos nekilo, materialinė žala valstybei nepadaryta, ankstesnis baustumas yra šią veiką kvalifikuojantis požymis, galiojančių nuobaudų, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Jis dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus, turi finansinių įsipareigojimų. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog ANK 211 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam nusižengimui, todėl A. Z. taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata ir jam skirtina mažesnė bauda, nei ANK 211 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo nuomone, tokio dydžio nuobauda padės pasiekti įstatyme įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

A. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam administracinę nuobaudą – 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 21133330163 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.