Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai R. K., institucijos, surašiusios protokolą atstovui T. Š., išnagrinėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteistos, administracine tvarka nebaustos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. buvo traukiama atsakomybėn už tai, kad valstybinio žemės naudojimo kontrolės patikrinimo metu 2014 m. kovo 12 d. buvo užfiksuota trunkamojo pobūdžio pažeidimas. R. K. įrengdama kapitalinę tvorą apie jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. 8486/0006:9, esantį (duomenys neskelbtini)iai, sklypo pietvakariniame kampe tvorą įrengė valstybinėje žemėje. Pietinėje sklypo pusėje 10 m atkarpoje tvora užima valstybinę žemę, o vakarinėje pusėje – 0,33 m atkarpoje. Tai atitinka LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu R. K. nurodė, kad ji labai džiaugiuosi kad ta tvora yra. Kai ji viena gyveno, tai kaimynai važinėdavo per jos kiemą.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios protokolą atstovas T. Š. paaiškino, kad protokolas buvo surašytas pagal asmenų skundą – Kranto gatvės gyventojų. Buvo atliktas patikrinimas ir buvo nustatytas pažeidimas, kad pastatyta tvora valstybinėje žemėje. Buvo duotas terminas pašalinti pažeidimą, tačiau atlikus pakartotinį tyrimą išsiaiškino, kad jokie veiksmai nebuvo atlikti.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios protokolą atstovas P. A. nurodė, kad pirminio patikrinimo metu 2013 m. lapkričio mėnesį buvo bendrauta su Kazlauskiene ir tas faktas jai buvo žinomas ir parodytas vietoje ir dokumentuose. Taip pat ji gavo ir patikrinimo akto kopiją. 2013 m. lapkričio 27 d. jai buvo išsiųstas pranešimas dėl pažeidimo ir buvo siūlymas jai pašalinti pažeidimą. Pakartotinai atlikus patikrinimą 2014 m. kovo 12 d. faktiškai niekas nebuvo padaryta, tada surašė protokolą. Buvo bendrauta su T. K., kuriam buvo paaiškinta, kaip galima susitvarkyti. Jie pasiūlė pasirengti teritorijų planavimo dokumentus, kad nereikėtų tvoros griauti.

Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. S. nurodė, kad skundo gavimo metu jie vietoje patikrino situaciją ir rado klaidą. Atstatant sklypo ribas buvo suklysta ir 33 cm paklaida padaryta ir taip užtverta tvora. Šiai dienai atžymint koordinačių sistemoje, jie taip pat atliko patikrinimą ir rado klaidą. Asmuo gali atlikti kadastrinius matavimus ir būtų problema išspręsta. Problemą gal ir įmanoma išspręsti nenugriaunant tvoros. Reikia atlikti matavimus. Ta gatvė įregistruota kaip inžinerinis statinys, yra perskaičiavimo sistema iš vietinės pagal registrų centro duomenis. Jie neatstatinėjo ir tą gatvę užregistravo kaip yra dabar įklota registrų centro duomenimis.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. K. nurodė, kad jo tvora truputį įeina į valstybinę žemę. Jis bandė sutvarkyti dokumentus, bet pas jį į kiemą įeina gatvė, tada jis negali įregistruoti registrų centre. Buvo daryti gatvės projektai ir taip pamatuota, kad pas jį kieme dabar 53 cm yra gatvė, ir jis niekaip negali įregistruoti registre. Jis buvo daug kur aiškintis, kalbėjo ir savivaldybėje. Reikia iš naujo daryti projektą, o tam reikia daug pinigų. Jis turi savivaldybę duoti į teismą, kad jie pasidarytų naujus projektus gatvės, tada jis galės registruotis naujai sklypą. Jis turi pasidaręs projektus, dabar persidengia jo sklypo ribos ir gatvė 53 cm. Sklypas įformintas 1994 m., o gatvė į registrų centrą įregistruota 2008 m. Pakeisti gatvės projektą reikia labai daug lėšų, o savivaldybė nieko nedaro. Kadastrinius matavimus savo sklypo jis yra padaręs. Padarė tada, kai statė tvorą, jie padaryti pagal palydovinę sistemą, o dabar padarė pagal vietinę sistemą ir neatitinka matavimai. Jo sklypo plotas atitinka realiai esamam plotui. Kai statė tvorą darė matavimus. Išsikvietė iš Kauno įmonę, kuri jam nustatė koordinates pagal sklypo ribas. Jam buvo išaiškinta, kad jis gali išstumdyti sklypą, be to jis padaryti negali, nes jis tada neįregistruoja registrų centro. Buvo savivaldybės komisija sudaryta, tačiau nieko nesiaiškino. Gatvė atsirado jo sklype ne dėl jo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (LR ATPK 287 str.).

Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (LR ATPK 284 str. d.). Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog R. K. būdama žemės sklypo savininkė savavališkai užėmė valstybinę žemę, kurioje stovi tvora, ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d.

ATPK 45 str. l d. nustatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Šio pažeidimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes – tai savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.). ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575 – 1007/2009) taip pat laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 str. l d. privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriuje buvo gautas gyventojų skundas, kuriame nurodoma, jog R. K. savavališkai užėmė valstybinę žemė. Atlikus patikrinimą tarnybos pareigūnas nustatė, jog nurodyti faktai pasitvirtino. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus rašto matyti, kad R. K. buvo nustatytas 3 mėnesių terminas pažeidimams pašalinti. Žemės naudojimo patikrinimo akte nėra nurodyta, kokių būtent veiksmų buvo įpareigota imtis R. K., tačiau teismo posėdžio metu protokolą surašę pareigūnas P. A. nurodė, kad pasiūlė pasirengti teritorijų planavimo dokumentus, taip pat nurodė, kad surašant protokolą jokių veiksmų dėl pažeidimo pašalinimo atlikta nebuvo. Tačiau teismo posėdžio metu apklausus asmenį, kuris statė tvorą, tai yra T. K., ir šis paaiškino, jog jis yra pasidaręs naujus projektus, kadastrinius matavimus, tačiau jų negali įregistruoti Registrų centre, nes sklypo plotas persidengia su gatvės plotu. Tam kad pakeisti gatvės projektą, veiksmų turi imtis savivaldybė, tačiau ji nieko nedaro. Taip pat T. K. nurodo, jog tvorą jis statė ne savavališkai. Tvoros statymui jis buvo pasirašęs su sutartį su įmone iš Kauno, kurie atvažiavę pagal turimus dokumentus nustatė sklypo koordinates. Tačiau vėliau pagal vietinius matavimus buvo nustatyta, kad tos koordinatės neatitinka. Taip pat teismo posėdžio metu apklausti Ž. S. ir P. A. nurodė, jog susiklosčiusią situaciją galima išspręsti ir negriaunant tvoros. Jie taip pat patvirtino, jog ši situaciją susiklostė dėl matavimo sistemų neatitikimo.

Įvertinus tai, konstatuojama, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad R. K. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo valstybinę žemę, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Kaip matyti tvora buvo aptverta pagal sklypo koordinates, kurias nustatė ir parodė ne pats asmuo, o jos buvo nustatomos atsižvelgiant į dokumentuose nurodomas sklypo ribas. Tai yra asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn dėl matavimo sistemų neatitikimų. Taip pat byloje buvo patvirtinta, jog į asmens privatų sklypą įeina gatvės teritorija, kas apsunkina asmens visapusišką disponavimą sklypu – jis negali įregistruoti sklypo ribų ir galbūt tokiu būdu išspręsti susiklosčiusią situaciją. Akivaizdu, kad gatvės ribų nustatymas nėra fizinio asmens kompetencija, tad dėl šių nesklandumų išsprendimo veiksmų privalo imtis už tai atsakingos valstybės institucijos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog sklypo savininkė, ar tvorą statęs T. K. savavališkai ir tyčia neužėmė valstybinės žemės, asmuo tvorą pastatė norėdamas aptverti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tai darė teisėtai ir nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis, todėl veiksmuose nėra tyčia, kas leidžia daryti išvadą, jog asmens negalima patraukti administracinėn atsakomybėn, nesant jo veiksmuose ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 45 str. 1 d. bylos teiseną dėl R. K. veiksmų nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.