- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-05-05
- Bylos Nr.
- 1-1144-954/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31332-16-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Kaltinamasis
- D. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Genovaitės Ročienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Zarasų r., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (2 veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. 2016-06-26, apie 10.00 val., gyvenamame name adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, konflikto metu su nepilnamete dukterimi Greta A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia rankos plaštaka suimdamas jai už peties, nuo ko ji suklupo ant grindų, ir diržu ne mažiau kaip 7 kartus smogdamas jai į nugaros sritį, padarė nugaros sumušimą, ir tokiu būdu mušdamas sukėlė dukteriai G. A. J. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
Be to, jis 2017-01-27, 15.00-16.00 val. laikotarpyje, gyvenamame name adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tyčia, sutuoktinei N. J., šluotos mediniu kotu du kartus smogdamas į sėdmenų sritį, padarė poodines kraujosruvas dešiniame sėdmenyje, dešiniame dilbyje, ir tokiu būdu mušdamas sukėlė sutuoktinei N. J. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo 2016-06-26
Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-06-10, apie 10.00 val., tarp jo ir dukters G kilo konfliktas dėl jo čekių už plastikinius butelius, kuriuos ji tvarkydamasi išmetė. Jis labai susinervavo, supyko ant G, iš savo kelnių išsitraukė odinį diržą ir ranka kažkaip, kaip, nepamena, pasukęs G, kad galėtų jai diržu suduoti į nugarą, diržu kelis kartus, kiek, nepamena, galėjo būti ne mažiau 7 kartų, sudavė jai į nugarą. Diržo, kuriuo mušė G, nebeturi, jį išmetė į šiukšlių konteinerį. Nuoširdžiai gailisi mušęs G. Jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė (b. 1. 31-32, 40-41).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
nukentėjusiosios G. A. J. parodymais, kuriais nustatyta, kad prieš pora savaičių, tvarkydama kambarius, išmetė netvarkingai padėtas juodas popieriaus juosteles, kadangi jos jai atrodė nereikalingos. 2016-06-26, apie 10.00 val., tėvas D. J. pastebėjo, kad išmesti jo popieriai, jis jos paklausė, ar ji ėmė tuos popierius. Jis jam pasakė, kad tvarkėsi kambarius ir minėtus popierius išmetė. Jis pasakė, kad tai buvo jo asmeniniai popieriai, susierzino, šaukė ant jos, apsisukęs nuėjo, po kelių sekundžių prie jos grįžo. Rankose turėjo diržą, kurį prieš tai dėvėjo. Tuo metu ji stovėjo virtuvėje. Priėjęs prie jos, viena ranka paėmė jai už peties. Ji suklupo ant žemės. Tuomet jis trenkė diržu jai per nugarą 7-10 kartų, laikydamas diržą ties jos kairiuoju petimi, užgaudamas kairiąją kaklo pusę ir sritį virš sėdmens. Ji bandė kairiąja ranka prisidengti. Baigęs mušti diržu, paėmė jai už plaukų, bet ji nuo jo atsitraukė, atsispirdama kojomis. Daugiau smurto nebuvo. Ji jam pasakė, kad praneš socialinei darbuotojai. Po kelių dienų kreipėsi ir pranešė apie įvykį socialinei darbuotojai, kuri ją palydėjo pas gydytoją. Jai buvo padarytos mėlynės ir kraujosruvos nugaroje. Mušant ji jautė didelį skausmą (b. 1. 18-19); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1821/2016(02), kuria nustatyta, kad G. A. J. į VšĮ Kauno Šilainių polikliniką kreipėsi 2016-07-01 kartu su Vilijampolės seniūnijos socialine darbuotoja A. P., nurodydama, kad motina guli psichiatrinėje ligoninėje, ji gyvena su tėvu, ir tėvas 2016-06-26 ją mušė diržu. G. A. J. konstatuota nugaros sumušimas. Sužalojimas padarytas, kietu buku daiktu paveikus nugarą. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas 2016-06-26 vieno trauminio poveikio pasėkoje. Galėjo gautis mušant diržu (b. 1. 13);liudytojos A. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016-06-29, apie 13.00 val. pas ją į darbą adresu Lampėdžių g. 10, Kaunas atvyko G A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurios šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl tėvų socialinių įgūdžių stokos šeimoje. Mergaitė pasakė, kad 2016-06-06, apie 09.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, įvykus konfliktui tarp jos ir jos tėvo D. J., pastarasis diržu jai sudavė per nugarą. G parodė savo nugarą, kurios viršutinėje dalyje matėsi plati sutrūkinėjusių kraujagyslių juosta, o žemiau - lenktos rusvos spalvos žymės, dešinėje kaklo pusėje nežymus nubrozdinimas bei nedidelė kraujosruva ant kairės rankos. Šeimai socialinės paslaugos teikiamos nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. Per šį laikotarpį jokių konfliktų tarp tėvo ir vaikų nebūdavo, tačiau G ir jos sesuo minėjo, kad jos turi paklusti tėvo nurodymams bei su juo nekonfliktuoti, nes jis greitai supyksta. Tarp mergaičių ir tėvo nėra emocinio ryšio, o mama dėl sveikatos sutrikimų negali tinkamai pasirūpinti dukromis, gydosi VšĮ Respublikinės ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje. Įvykusio konflikto metu G teigimu be jos ir tėvo namuose nieko nebuvo. 2016-07-01 ji kartu su G nuėjo į Šilainių polikliniką pas vaikų gydytoją, kuri išdavė pažymą apie matomas žymes ant G nugaros. 2016-06-29 šios žymės buvo ryškesnės. 2016-06-30, apie 14.00 val., ji nuvyko pas G į namus. Paklausus D. J. apie 2016-06-26 konfliktą su dukra G, jis teigė, kad tvarkydamasi dukra išmetė jam reikalingus popierius, dėl kurių jis patyrė nuostolį. Jis pripažino konfliktavęs su G bei su ja apsistumdė, tačiau ją mušęs diržu nepripažino (b. 1. 25-26);D. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 33-37).
Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo 2017-01-27
Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad daugiau kaip 31 m. yra santuokoje su N. J.. Jiedu kartu gyvena jo mirusiai motinai A. J. nuosavybės teise priklaususiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, veda bendrą ūkį. Santuokoje jiems gimė 5 dukros, iš kurių trys pilnametės ir gyvena atskirai. Kartu su jais gyvena 17 m. dukra G. A. J. ir 14 m. dukra A. K. J. Alkoholio jis nevartoja. Su sutuoktine N tarpusavio santykiai yra normalūs. N medikų nustatyta paranoidinė šizofrenija, kuriai paūmėjus, ji gydoma psichiatrinėje ligoninėje. N namuose būna labai uždara, su šeimos nariais beveik nebendrauja, visiškai niekuo nesidomi, nuolat guli, nesitvarko net apie save ir savo kambario. Dėl to jis ją ragina judėti, kad nesuglebtų raumenys, pagerėtų kraujotaka ir minimaliai tvarkytis. 2017-01-27, penktadienį, po pietų, galėjo būti 15.00 - 16.00 vai., jis atėjo į N kambarį, kuriame ji gulėjo lovoje, prašė, kad ji atsikeltų, pasivaikščiotų, pavalgiusi nuneštų lėkštes į virtuvę bei pasišluotų savo kambarį, kuriame valgydama pritrupino trupinių. N atsikėlė ir, nuėjusi į kitą kambarį, jame vėl atsigulė ant minkšto kampo. Tai pamatęs, jis supyko. Iš virtuvės paėmė šluotą mediniu kotu ir, priėjęs prie gulinčios N, jai liepė atsistoti bei sakė, kad gaus per užpakalį. Tuomet N atsistojo ir jis jai mediniu šluotos kotu du kartus sudavė į sėdmenis. N sėdmenis dengėsi rankomis, todėl jis galėjo jai suduoti ir per rankas. Po to N nunešė lėkštes ir susitvarkė. Jis suprato, kad N sukėlė fizinį skausmą, todėl jos atsiprašė, ir ji atleido. Kad ant sėdmenų ir rankų liko kraujosruvos, N jam nerodė. Nuoširdžiai gailisi, tai padaręs. Šluotos medinis kotas, kuriuo sudavė N, po įvykio iškrito iš šluotos korpuso, iš tos vietos, kur buvo įkištas, ir jis jį išmetė (b. 1. 80-82, 99-101).
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
nukentėjusiosios N. J. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2017 m. sausio mėnesį, 27 d., penktadienį, apie pietus, kuomet dukra A. J. jau buvo grįžusi iš mokyklos, jai būnant savo kambaryje namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, sėdint ant sofos, į kambarį atėjo piktas sutuoktinis D. J., pasakė, kad ji išsišluotų kambarį - ji atsakė, kad tuoj iššluos ir lėtai ėjo į virtuvę paimti šluotos. D jau buvo labai supykęs ir, pirmas nuėjęs į virtuvę, paėmė šluotą su mediniu kotu, atėjo į kambarį bei jai šluotos kotu du kartus smogė į sėdmenis. Ji bandė dengtis rankomis, tai teko ir į rankas, ji jautė nedidelį fizinį skausmą. Po to D jai padavė šluotą, ir ji šlavė kambarį. Apie tai, kad D jai sudavė šluotos kotu, ji niekam nesakė, nes D iškart jos atsiprašė, ir ji jam atleido. Jai yra gydytojų nustatyta paranoidinė šizofrenija, kuriai paūmėjus, ji gydoma stacionare. Ji nuolat vartoja gydytojų paskirtus antidepresantus, nuo kurių ji būna vangi, todėl D ant jos pyksta, kad ji nepadeda jam tvarkytis namuose. Anksčiau D prieš ją nesmurtavo (b. 1. 64-65);2017-03-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 712/2017(02), kuria nustatyta, kad N. J. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame sėdmenyje, dešiniame dilbyje, padarytos kietais bukais daiktais, sužalojimo padarymo laiko, trauminių poveikių skaičiaus šiuo atveju detalizuoti negalima. Sužalojimai atitinka nežymių sveikatos sutrikdymą (b. 1. 72); liudytojos A. K. J. parodymai, kad prieš tėvą D. J. parodymus duoti ji atsisakė (b. l. 75-76);liudytojo V. D., Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus gydytojo psichiatro, parodymais, kuriais nustatyta, kad 2017-01-31, 12.30 val., perrengiant pacientę ligoninės rūbais, buvo pastebėta, kad ant jos dešinės pusės sėdmens yra kraujosruvos (apie 10 cm ilgio, apie 5 cm pločio). Pradžioje N. J. pasakojo, kad ją prieš savaitę su pagaliu per sėdmenis mušė jos vyras, kaip vėliau paaiškėjo, D. J.. Išgirdusi, kad apie tai bus pranešta policijai, ji pradėjo aiškinti, kad namuose pati nukrito ir susižalojo, savo vyrui pretenzijų neturi. Pacientė taip pat pasakojo, kad pas ją į namus reguliariai ateina socialinė darbuotoja, kadangi 2016 m. vasarą jos vyras buvo sumušęs jų 16 m. dukrą. Taip pat ant pacientės abiejų rankų dilbių matėsi kraujosruvos apie 1 savaitės arba ilgesnio laiko senumo. Pacientė yra veiksni (b. 1. 61);D. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83-85).
Ikiteisminio tyrimo metu tokie D. J. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d. (dvi veikos) teisingai. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. J. 2016-06-26, apie 10.00 val., gyvenamame name adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, konflikto metu su nepilnamete dukterimi Greta A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia rankos plaštaka suimdamas jai už peties, nuo ko ji suklupo ant grindų, ir diržu ne mažiau kaip 7 kartus smogdamas jai į nugaros sritį, padarė nugaros sumušimą, ir tokiu būdu mušdamas sukėlė dukteriai G. A. J. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, jis 2017-01-27, 15.00-16.00 val. laikotarpyje, gyvenamame name adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, tyčia, sutuoktinei N. J., šluotos mediniu kotu du kartus smogdamas į sėdmenų sritį, padarė poodines kraujosruvas dešiniame sėdmenyje, dešiniame dilbyje, ir tokiu būdu mušdamas sukėlė sutuoktinei N. J. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties pripažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą, D. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu bei paskirtais įpareigojimais (b. l. 139-141).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamų veikų padarymo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis D. J. padarė du nesunkius nusikaltimus, kurių sunkių pasekmių nesukėlė, jis neteistas (b. l. 110), administracine tvarka nebaustas (b. l. 120), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 124, 132), UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas (b. l. 126), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare buvo registruotas nuo 1979-04-05 iki 1997-10-29, diagnozė – F20.0 (b. l. 133-135), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje Nr. 93TPK-634/2016 nurodyta, kad D. J. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 138).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė ir įpareigojimų rūšys, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, veikos pobūdį, nustatytą vieną lengvinančią aplinkybę parinktos pagrįstai (BK 48 str.).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintos.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (dvi veikos) ir paskirti bausmes:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (už 2016-06-06 įvykdytą veiką) – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (už 2017-01-27 įvykdytą veiką) – 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir subendrintą bausmę paskirti – 2 (dviejų) metų laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti galutinę bausmę – 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str. pagrindu, D. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį ji privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąsias priemones –įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinius pasižadėjimus neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
1. Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.