- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-13
- Bylos Nr.
- eII-30-1096/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01610-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
- Pažeidėjas
- J. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23309-2025 (ROIK:25282520011).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-23309-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25282520011 (toliau – ir Nutarimas) J. P. pripažintas kaltu padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 1 100 Eur dydžio bauda, už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 21 d. apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini), skambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir iškvietė policijos pareigūnus žinodamas, kad policijos pagalba jam nereikalinga (el. b. l. 22-23).
Šalies argumentai
J. P. (toliau – ir Pareiškėjas) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, arba pakeisti nuobaudą, skiriant įspėjimą arba skirti mažesnę baudą (200 Eur), atsižvelgiant į jo 15 % darbingumą, sveikatos būklę ir socialinės sąlygas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad negavo pranešimo apie administracinės bylos nagrinėjimą. Nors nutarime nurodyta, kad jam „tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką“, faktiškai jokio pranešimo negavo. Jis yra asmuo su sunkia fizine negalia (darbingumas – tik 15 %), visam laikui prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio. Paštininkas įprastai jam pristato korespondenciją į namus, tačiau šiuo atveju pranešimas nebuvo atneštas, todėl buvo eliminuotas iš proceso ir negavo galimybės patekti paaiškinimų ar dalyvauti bylos nagrinėjime. Taip pat tyrėja neįvykdė pareigos visapusiškai ištirti bylos aplinkybes. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį, institucija privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos aplinkybės, įskaitant įvertinti atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Tyrėja neįvertino jo sveikatos būklės, darbingumo, turtinės padėties ir psichikos sveikatos, todėl nutarimas priimtas neobjektyviai ir pažeidžiant įstatymą.
Pareiškėjas nurodo, kad sunki sveikatos būklė 15 % judėjimo lygis. Pagal Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. STS-11970 jam nustatytas 15 % darbingumas ir III lygio individualios pagalbos poreikis. Diagnozės: (duomenys neskelbtini). Itin sunkios socialinės ir turtinės sąlygos. Gyvena iš vienintelių socialinių išmokų (neįgalumo ir slaugos kompensacijų, apie 400 Eur per mėnesį). Neturi šeimos ir artimųjų, buitiniuose reikaluose jam padeda kaimynas. Paskirta bauda jam yra visiškai nepakeliama ir pažeistų proporcingumo bei socialinio teisingumo principus, taip pat sudarytų beveik trijų mėnesių jo pajamas (vertinant, kad neišleis nei vieno euro, kas yra neįmanoma dėl jo negalios, vaistų poreikio ir padengti komunalines išlaidas).
Skunde nurodoma, kad skambučiu pagalbos linijai 112 buvo kreiptasi dėl asmenų, kurie kartais ateina pas jį ieškodami vietos kur pabūti, o jis kaip turintis negalią fiziškai negali jų išprašyti, todėl teko skambinti ir ieškoti pagalbos, tačiau pareigūnai atvykę įvertino, kad nereikia pagalbos ir apkaltino, kad tarnybos kviečiamos ne pagal poreikį ir visus nekviestus piliečius paliko. Po šio skambučio buvę asmenys sugadino jo mobilaus ryšio telefoną, buvo tyčia sulietas, todėl patyrė ne tik policijos patyčias bet ir buvusių asmenų, kurie pasiliko visai nakčiai.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 34 straipsnį, skiriant nuobaudą būtina įvertinti veikos pobūdį, padarinius, asmenines aplinkybes, sveikatos ir turtinę padėtį. Šiuo atveju to nepadaryta, todėl bauda paskirta formaliai, be individualizavimo (el. b. l. 19-21).
Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą.
Institucijos nuomone, skunde nurodyti argumentai prieštarauja byloje surinktų faktinių aplinkybių visumai bei ANK ir teismų praktikos nuostatoms. Bylos duomenys aiškiai patvirtina, kad 2025 m. rugpjūčio 20 d. 23.58 val. Bendrasis pagalbos centras (toliau – BPC) gavo pranešimą iš J. P. telefono numerio, kuriame asmuo nurodė „užmušęs žmogų“ ir kalbėjo nerišliai, nepateikdamas jokių įvykio aplinkybių. Tokia informacija apie galimą žmogžudystę paremta itin dideliu pavojingumu, todėl policijos ir Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) reagavimas buvo būtinas ir neatidėliotinas. Pareigūnai į įvykio vietą atvyko per maždaug 10 minučių nuo skambučio gavimo, kas patvirtina operatyvius veiksmus ir tinkamą specialiųjų tarnybų reakciją. Atvykus į vietą, faktiškai rasta visai kitokia situacija, nei buvo pranešta telefonu. Pranešėjas J. P. gulėjo lovoje, buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, o visi kiti asmenys patalpose taip pat buvo rasti miegantys. Pareigūnai nepastebėjo jokių daiktų laužymo, sudaužymo, sumaišties ar konfliktą patvirtinančių požymių. Nebuvo nustatyta jokių grumtynių ar smurto pėdsakų, o GMP darbuotojai, atvykę į vietą, konstatavo, kad nei pranešėjui, nei kitiems asmenims medicininė pagalba nereikalinga ir nebuvo teikiama.
Esant tokiai akivaizdžiai pranešimo ir realios situacijos neatitikčiai, pareigūnai pagrįstai konstatavo, kad pranešimas buvo melagingas ir specialiosios tarnybos buvo iškviestos žinant, jog realios pagalbos poreikio nėra. ANK 493 straipsnio 2 dalis aiškiai numato, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo 200 iki 2000 eurų. Ši teisės norma saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, kurie eikvoja resursus ir nukreipia jų dėmesį nuo tikrų pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Teismų praktika pabrėžia, kad melagingas iškvietimas gali būti padaromas tik tyčia – suvokiant, jog tarnybų pagalbos nereikia, tačiau vis tiek pranešant klaidinančią informaciją ir trukdant tarnybų veiklą. Šiuo atveju tyčios elementą pagrindžia ir sistemingas J. P. elgesys. Iš išsamios įvykių registro informacijos matyti, kad policija šiuo adresu kviečiama labai dažnai, o pranešimų turinys yra pasikartojantis, nerišlus ir niekada nepasitvirtinantis. Tokie melagingi ar nepagrįsti pranešimai registruoti 2023 m. vasario 3 d., 2023 m. vasario 22 d., 2023 m. vasario 23 d., 2023 m. vasario 24 d., 2023 m. lapkričio 11 d., 2025 m. vasario 9 d., 2025 m. balandžio 5 d. ir kitomis datomis, o jų pobūdis visuomet panašus: neaiškūs teiginiai apie tariamus pavojus gyvybei ar įsibrovimus, kurie nepasitvirtina.
Skunde teigiama, kad tyrėja esą neištyrė aplinkybių ar neįvertino asmens būklės. Tačiau bylos medžiaga rodo priešingai. Tyrėja įvertino visus objektyvius duomenis: skambučių išklotinę, įvykio registrą, pranešimo turinį, realią situaciją įvykio vietoje, GMP poziciją dėl medicininės pagalbos poreikio nenustatymo, bei ankstesnių iškvietimų pobūdį. J. P. su protokolu buvo supažindintas, jį pasirašė, jam išaiškintos teisės pagal ANK 577 straipsnį, o reikalavimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka laiku nepateikė. Vertinant paskirtą 1100 Eur baudą, ji visiškai atitinka ANK 34 straipsnio kriterijus, nes veika pasižymi dideliu pavojingumu: pranešta apie itin sunkų nusikaltimą, dėl kurio policija ir GMP privalėjo skubiai vykti į įvykio vietą, pasirengti naudoti specialiąsias priemones ir ginklus. Tuo metu tarnybų resursai galėjo būti būtini realioms nelaimėms. Atsižvelgiant į melagingų pranešimų pasikartojimą, tokia nuobauda yra proporcinga, individualizuota ir būtina užkirsti kelią tolimesniam piktnaudžiavimui. Atsižvelgiant į objektyvias įvykio aplinkybes – operatyvų policijos atvykimą, tai, kad visi asmenys buvo rasti miegantys, patalpose nėra jokių grumtynių ar smurto požymių, daiktai nesudaužyti, medicininės pagalbos poreikio nenustatyta, pranešėjas negalėjo nurodyti jokios realios priežasties, kodėl skambino numeriu 112, o šiuo adresu policija kviečiama nuolat ir pranešimai niekada nepasitvirtina – akivaizdu, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir priimtas laikantis visų ANK reikalavimų (el. b. l. 91-92).
Pareiškėjas J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad neatsimena ar skambino, nes alkoholio buvo pavartojęs. Tų įvykių nelabai prisimena. Nėra ginčo dėl nusižengimo, kuris nurodytas nutarime. Skundžia, nes paskirta bauda didelė. Gauna pašalpą, per mėnesį gauna 300 Eur. Turtas, kuriame gyvena, jam priklauso. Kreditų neturi. Nusižengimą pripažįsta, gailisi. Įsiskolinimų neturi. Šiuo metu turi trečio laipsnio dalyvumą. Nevartoja alkoholio. Šeimos ir kitų artimųjų neturi. Neturi daugiau pažeidimų ar nesumokėtų baudų. Anksčiau kviesdavo pagalbą, jam su sveikata būdavo negerai. Kai atvykdavo medikai, su medikais elgdavosi gerai. Nebūdavo agresyvus, negrasindavo. Prašo sumažinti baudą iki minimalios, 200 Eur (el. b. l. 98-100).
Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą. Atsižvelgiant į tai, skundas išnagrinėtas nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui.
Skundas tenkintinas iš dalies
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas skundžiamu Nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 21 d. apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini), skambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir iškvietė policijos pareigūnus žinodamas, kad policijos pagalba jam nereikalinga, šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, už ką jam skirta administracinė nuobauda – 1 100 Eur dydžio bauda.
ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga. ANK 493 straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Teismų praktikoje konstatuota, jog ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio nusižengimo subjektyvųjį požymį – jis gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Sprendžiant klausimą dėl aptariamo administracinio nusižengimo padarymo svarbu nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog kreipdamasis į policijos pareigūnus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis ir suvokia, kad kviečia policiją be priežasties ir tai atlieka sąmoningai.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 21 d. 00.20 val., pareiškėjas skambino į bendruoju pagalbos centrą Nr.112, kvietė policijos pareigūnus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad tikslių įvykio aplinkybių neprisimena, buvo pavartojęs alkoholio. Šiuo metu alkoholio nevartoja (el. b. l. 99). Iš pateikto skundo matyti, kad policijos pareigūnus kvietėsi, dėl asmenų, kurie kartais ateina pas jį ieškodami vietos kur pabūti, o jis kaip turintis negalią fiziškai negali jų išprašyti, todėl teko skambinti ir ieškoti pagalbos, tačiau pareigūnai atvykę įvertino, kad nereikia pagalbos ir apkaltino, kad tarnybos kviečiamos ne pagal poreikį ir visus nekviestus piliečius paliko. Po šio skambučio buvę asmenys sugadino jo mobilaus ryšio telefoną, buvo tyčia sulietas, todėl patyrė ne tik policijos patyčias bet ir buvusių asmenų, kurie pasliko visai nakčiai (el. b. l. 20). Institucijos pateiktame atsiliepime taip pat nurodoma, kad Pareigūnai į įvykio vietą atvyko per maždaug 10 minučių nuo skambučio gavimo, kas patvirtina operatyvius veiksmus ir tinkamą specialiųjų tarnybų reakciją. Atvykus į vietą, faktiškai rasta visai kitokia situacija, nei buvo pranešta telefonu. Pranešėjas J. P. gulėjo lovoje, buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, o visi kiti asmenys patalpose taip pat buvo rasti miegantys. Pareigūnai nepastebėjo jokių daiktų laužymo, sudaužymo, sumaišties ar konfliktą patvirtinančių požymių. Nebuvo nustatyta jokių grumtynių ar smurto pėdsakų, o GMP darbuotojai, atvykę į vietą, konstatavo, kad nei pranešėjui, nei kitiems asmenims medicininė pagalba nereikalinga ir nebuvo teikiama (el. b. l. 91-92).
Teismui nekyla abejonės, kad J. P. padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Be to, pareiškėjas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi neįgalumą, neginčija nusižengimo, kuris nurodytas nutarime. Dėl padaryto nusižengimo pripažįsta ir gailisi. Pažymi, kad anksčiau kviesdavo pagalbą, jam su sveikata būdavo negerai. Kai atvykdavo medikai, su medikais elgdavosi gerai. Nebūdavo agresyvus, negrasindavo (el. b. l. 99-100).
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei argumentus, teismas sprendžia, kad skundžiamame Nutarime Pareiškėjas melagingai iškvietė policijos pareigūnų pagalbos, kai pagal nebuvo reikalinga. Numatytas administracinis nusižengimais teisingai kvalifikuotas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.
Pareiškėjas J. P. šiuo atveju nesutinka su paskirtos baudos dydžiu. Teismo posėdžio metu nurodė, kad paskirta bauda yra per didelė, negalės tiek sumokėti, gauna pašalpą, per mėnesį gauna 300 Eur. Turtas, kuriame gyvena, jam priklauso. Kreditų neturi, įsiskolinimų neturi. Šiuo metu turi trečio laipsnio dalyvumą. Šeimos ir kitų artimųjų neturi. Neturi daugiau pažeidimų ar nesumokėtų baudų (el. b. l. 99-100 ). Pažymėtina, kad tiek iš skundo pateiktų duomenų, tiek teismui užklausus gydymo įstaigas, matyti, jog J. P. turi sveikatos problemų (el. b. l. 73-74; 77). Be to, pats pareiškėjas prie skundo pateikė atitinkamus dokumentus, kurie pagrindžia jo turimą negalią bei neįgalumą (el. b. l. 24-41).
Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 str. 1 d.).
ANK 493 straipsnio 2 dalis numato, kad už šį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Skundžiamu nutarimu pareiškėjui už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, skirta 1 100 Eur bauda. Nustatant tokio dydžio baudą, buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta J. P. nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Administracinio nusižengimo nutarime nurodyta, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu J. P. yra nustatytas 20 procentų dalyvumo lygis ir 80 procentų netekto dalyvumo lygio. Tą pačią dieną nustatytas ir nuolatinis pagalbos poreikis tai reiškia, kad administracinio nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2025 m. rugpjūčio 21 d., egzistavo jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis <...>, į kurią nebuvo atsižvelgta paskiriant nuobaudą. Atitinkamai Institucijos nutarimas šioje dalyje yra tikslinamas. Be to, iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad pareiškėjas sutiko su protokolu. Teisiamojo posėdžio metu ginčo dėl nusižengimo nebuvo, nurodė, kad viską pripažįsta, gailisi ir skundžia, nes paskirta bauda didelė. Teismas pripažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad asmuo prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Neigiamai pareiškėją charakterizuoja tai, kad administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, ką pripažino pareiškėjas teismo posėdžio metu, tačiau, kadangi tai yra skundo teisena, teismas, siekdamas nepasunkinti pareiškėjo teisinės padėties, nenustato jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ANK 642 straipsnio 2 dalis). Institucija byloje pateikė įvykių paieškos suvestinę, iš kurios matyti, kad pareiškėjas kvietė pagalbą 2025 m. – 3 kartus; 2023 m. – 7 kartus. Institucijos atsiliepime ir tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad visais atvejais pagalba nebuvo būtina ir pranešėjo nurodoma informacija niekada nepasitvirtino. Tokios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pareiškėją.
Administracinių nusižengimų registro duomenims J. P. per penkerius metus nebuvo baustas, šis padarytas administracinis pažeidimas yra pirmas (el. b. l. 101-102), neteistas. Šį administracinį nusižengimą J. P. padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų. J. P. neturi neapmokėtų baudų. Turi pastovią gyvenamąją vietą, dėl sveikatos būklės nedirba, gauna pašalpą. Kreditų neturi, įsiskolinimų neturi. Dėl visumos ligų šiuo metu nustatytas trečio lygio individualios pagalbos poreikis, 15 proc. dalyvumo lygis ir 85 proc. netekto dalyvumo lygis. Šeimos ir kitų artimųjų neturi (el. b. l. 99-100 ir kt. bylos medžiaga). Kaip nurodo, gyvena iš socialinių išmokų - neįgalumo ir slaugos kompensacijų, kas sudaro apie 400 Eur per mėnesį, todėl mano, kad paskirta nuobauda yra labai didelė atsižvelgiant į jo gaunamas išmokas.
Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, susijusias su administracinės nuobaudos skyrimu, konstatuoja, kad pareiškėjui skundžiamu nutarimu už padarytą administracinį nusižengimą paskirtas ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas baudos vidurkis (1100 Eur) yra per griežtas. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjo asmenybė nėra tokia pavojinga ir jam paskirta 1100 Eur dydžio bauda yra aiškiai neproporcinga, neatitinka teisingumo principo reikalavimų.
Teismo vertinimu, nustatytos ir aptartos aplinkybės laikytinos pakankamomis skirti jam minimalią baudą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendžia pakeisti paskirtos baudos dydį ir skirti už šį pažeidimą 200 Eur baudą.
Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie finansinę padėtį ir neįgalumą, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 4 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 50 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23309-2025 (ROIK: 25282520011):
1) nurodyti, kad yra J. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktuose (asmuo prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi ir administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis);
2) J. P., pripažintam kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, paskirtą baudą sumažinti iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų);
3) J. P. paskirtos 200 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) baudos.
Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šios nutarties išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutartį – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kuri nurodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23309-2025 (ROIK: 25282520011).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeista.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.