Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovei O. G., administracinėn atsa­ko­­­mybėn traukiamo asmens atstovui advokatui V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, VšĮ (duomenys neskelbtini) slaugytojos padėjėja, gyvenan­čios (duomenys neskelbtini), ad­mi­nis­­tracinio teisės pažei­di­mo bylą, kurioje ji kal­tina­ma padariusi admi­nistracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietu­vos Res­­pub­li­kos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 189⁴ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. J. buvo kaltinama, kad ji 2012 m. rugpjūčio 25 d. būdama gavusi 2012 m. rugpjūčio 20 d. reikalavimą Nr. RE-436-(14-29) dėl pirties pašalinimo, kuriame buvo nurodyta iki 2013 m. vasario 1 d. pašalinti minėtą statinį ir apie tai informuoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ne vėliau kaip per penkias dienas pasibaigus nustatytam reikalavimo terminui, jo neįvykdė, nes 2013 m. vasario 14 d. patikrinimo aktu Nr. RE-70-(14.29) nustatyta, kad pirtis nenugriauta, statybvietė nesutvarkyta, t.y. pagal ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalį (b. l. 3,4).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad O. J. kalta neprisipažįsta, mano, kad byla jos atžvilgiu turi būti nutraukta. Ši pozicija grindžiama šiais argumentais. Pareigūno nurodymas nugriauti savavališką statybą ir pašalinti jos padarinius gali būti vertinamas tik kaip nurodymas, tačiau ne reikalavimas ATPK 189⁴ straipsnio prasme, ką patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N-444-225/2008 bei 2008 m. gruodžio 12 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N-62-556/2008. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą yra kreipusis į teismą su ieškiniu, kuriuo prašoma nugriauti savavališką statybą ir pašalinti jos padarinius, todėl baudimas administracine tvarka būtų vertinamas kaip principo ,,niekas negali būti baudžiamas už tą patį pažeidimą du kartus“ pažeidimas. Be to, O. J. statinį įteisino įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 80,81, 82).

2012 m. liepos 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-2355-(14.31) nustatyta, kad statytoja O. J. ant pamatų pastatė ūkio būdu pastatą, įdėjo plastikinius langus, lieptas suremontuotas 2010 m. uždedant laikantį karkasą ir užkalant naują dangą (b. l. 6-8). 2012 m. liepos 25 d. paaiškinimu O. J. pripažino pabaigusi tėvo pradėtą statybą, tvarkiusi pastatus, lieptą (b. l. 9,10). Namų valdos techninės apskaitos byloje (inventorizuota 1988-12-16) inventorizuoti šie pastatai: 1A1/m; 2A1/m; 2I1/m; 3I1/b; 4I1/m; 5I1/m; 6I1/m; 7I1/m; 8I1/m; 9Š1/g (b. l. 11-15). Fotonuotraukose matyti statiniai Lazdijų r. Jančiulių k. (b. l. 16-18). 2012 m. rugpjūčio 20 d. reikalavimu Nr. RE-436-(14.29) pareikalauta O. J. iki 2013 m. vasario 1 d. savo lėšomis pašalinti pirtį ir apie reikalavimo įvykdymą nedelsiant informuoti (b. l. 19). 2013 m. vasario 8 d. raštu O. J. prašė šį terminą pratęsti (b. l. 24,25). Tai padaryti atsisakyta (b. l. 26). 2013 m. vasario 14 d. aktu bei fotonuotraukomis konstatuota, kad savavališka statyta – pirtis, nepašalinta (b. l. 20). 2013 m. sausio 14 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą, nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad O. J. klėties ir pirties statybą įteisino (b. l. 68-78).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose, kuriose buvo sprendžiamas administracinės atsakomybės pagal minėtą teisės normą klausimas, yra pažymėjęs, kad ATPK 189⁴ straipsnyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio teisėto nurodymo nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį, todėl yra būtina nustatyti, ar asmeniui duotas įpareigojimas gali būti laikomas nurodymu ATPK 189⁴ straipsnio taikymo prasme. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ patvirtina, kad Statybos įstatymas numato konkrečias ir vieninteles reikalavimo nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę neįvykdymo pasekmes. Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje (kaip ir STR 1.09.06:2010 ,,Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 39.2.2 punktas) nustatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą. Į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo ar išardymo taip pat gali kreiptis asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami. Šios analizės pagrindu teismas padarė išvadą, kad teisiniai draudimai ar įpareigojimai, kuriuos pažeidus gali būti taikoma griežta administracinė atsakomybė, prilygstanti baudžiamajai atsakomybei už baudžiamuosius nusižengimus, turi būti aiškiai suformuluoti, kad asmeniui nekiltų jokių abejonių dėl tam tikrų santykių teisinio reglamentavimo bei galimų savo elgesio pasekmių. Nagrinėjamu atveju Statybos įstatymas nenumato, jog neįvykdžius reikalavimo likviduoti savavališkos statybos padarinius kiltų administracinė atsakomybė pagal ATPK 189⁴ straipsnį. Vienintelė tokio reikalavimo neįvykdymo pasekmė – teisė kreiptis į teismą dėl įpareigojimų vykdymo. Taigi įstatymų leidėjas, nustatydamas savavališkų statybų padarinių šalinimo procesą, pasirinko tokį reglamentavimą, pagal kurį asmeniui savo valia nepašalinus savavališkos statybos padarinių pagal valstybinės statybos priežiūros pareigūnų reikalavimą, galutinį sprendimą šiuo klausimu priima teismas, kas taip pat patvirtina išvadą, jog reikalavimas likviduoti savavališkos statybos padarinius nėra galutinis ir neginčytinas, todėl jis negali būti prilyginamas nurodymui ATPK 189⁴ straipsnio prasme, kurio neįvykdymas užtrauktų administracinę atsakomybę pagal šį ATPK straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N-444-225/2008, 2008 m. gruodžio 12 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N-62-556/2008). Nors institucijos, surašiusios protokolą, atstovė nurodo, kad po šių teismo precedentų pasikeitė norminių aktų reakcijos, tačiau pažymėtina, kad minimi įgaliojimai nėra pasikeitę ir šiuose norminiuose dokumentuose nenumatyta galimybė konstatavus, kad reikalavimas pašalinti savavališką statybą nevykdomas, surašyti ATPK protokolą. Pažymėtina ir tai, kad O. J. pirtį jau yra įteisinusi, todėl esant nenuginčytam įrašui viešajame registre nėra pagrindo konstatuoti, kad pirtis yra savavališkas statinys.

Įvertinus tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nes nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 198⁴ straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ATPK 286 straipsniu, 287 straips­nio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11-190-743/2013 (teisminio proceso Nr. 4-27-3-00139-2013-5) teiseną O. J. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalyje nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Laz­dijų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Vailionienė