Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1860-527/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-10-08
Bylos Nr.: 2A-1860-527/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė (pran.)
Atsakovas: M. B.
Ieškovas: V. B.

Civilinė byla Nr. 2A-1860-527/2012;

procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3., 75.6.1.; 75.7.; 75.8.; 121.14.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (pirmininkė) ir Gintauto Koriagino, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-342-358/2012 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 1-6) prašė:

1) pripažinti, jog santuokos iširimo momentu laikytina 2011-04-20;

2) nutraukti šalių santuoką, sudarytą 2005-06-23, įregistruotą Kauno m. Civilinės Metrikacijos Biure, akto įrašo Nr.885, dėl atsakovo kaltės;

3) po santuokos nutraukimo palikti pavardes atsakovui B., o ieškovei B.;

4) sugrąžinti iš atsakovo nekilnojamąjį turtą: 1/2 dalį 0,0512 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/2 dalį sodo pastato, plane pažymėto 116Slp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 116Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 1/2 dalį stoginės, plane pažymėtos 116Plp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dovanotą pagal 2006-12-01 dalies žemės sklypo ir dalies pastatų dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 16159, pripažįstant šį nekilnojamąjį turtą ieškovės asmenine nuosavybe;

5) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį Opel Vectra, v. Nr. (duomenys neskelbtini) 4.000 Lt vertės.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ieškinio reikalavimą dėl dovanoto nekilnojamojo turto grąžinimo atmesti, nes jis į šį turtą investavo daug darbo ir lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012-04-30 sprendimu (t. 2, b. l. 29-34) ieškinį patenkino visiškai:

1) pripažino, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2011-04-20;

2) nutraukė šalių santuoką, sudarytą 2005-06-23d, įregistruotą Kauno m. Civilinės Metrikacijos Biure, akto įrašo Nr.885, dėl atsakovo kaltės;

3) po santuokos nutraukimo paliko pavardes: atsakovui – B., o ieškovei – B.;

4) sugrąžino iš atsakovo nekilnojamąjį turtą: 1/2 dalį 0,0512 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/2 dalį sodo pastato, plane pažymėto 116Slp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 116Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 1/2 dalį stoginės, plane pažymėtos 116Plp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), padovanotą pagal 2006-12-01 dalies žemės sklypo ir dalies pastatų dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 16159, ieškovei, pripažįstant šį nekilnojamąjį turtą ieškovės asmenine nuosavybe;

5) priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį Opel Vectra, v. Nr. (duomenys neskelbtini) 4.000 Lt vertės.

Teismas iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų N. M. B., L. S., M. G., A. L., O. M., D. B., G. B. parodymų sprendė, kad labiau tikėtina, kad būtent atsakovas, piktnaudžiavęs alkoholiu, naudojęs fizinį bei psichologinį smurtą, iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas. Teismas nustatė, kad įsigyto sodo pastato renovavimas vyko ieškovės lėšomis, o atsakovas nei lėšomis, nei darbu neprisidėjo. Atsakovas buvo grįžęs iš privalomos tarnybos, pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjo bei nebuvo įsigijęs jokio nekilnojamojo turto. Ieškovė įdarbino sutuoktinį savo įmonėje, pardavė butą ir įsigijo sodo pastatą, jį renovavo, vėliau ½ dalį šio nekilnojamojo turto padovanojo sutuoktiniui. Toks elgesys, teismo nuomone, rodo, kad ieškovė siekė bendro gyvenimo su atsakovu. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Atsakovo pakviesti liudytojai J. B., I. R. R., A. B., B. R., J. B. apie sutuoktinių santykius faktinių duomenų nepateikė, apie atsakovo atliktus darbus nurodė, kad „smalavo pamatus“. Apie kitokių darbų atlikimą, jų nepertraukiamumą ir vientisumą duomenų nepateikė. Atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos apie atsakovo dalyvavimą statybos darbuose nėra pakankami įrodymai (t. 2, b. l. 11). Ieškovės pateiktos sąskaitos (t. 1, b. l. 155-189) bei ieškovės motinos N. B. pateikti įrodymai apie turėtas bei gautas pajamas (t. 1, b. l. 128-147) pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji turėjo lėšų namo remontui. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad jis savo lėšomis taip pat galėjo prisidėti prie namo remonto. Pateikti rašytiniai įrodymai apie pirktas prekes (t. 2, b. l. 2-10) neįrodo, kad buvo pirkta atsakovo lėšomis. Ieškovė neginčija, kad atsakovui duodavo pinigų tam tikroms prekėms nupirkti. Neįrodyta atsakovo aplinkybė, kad jis investavo jam padovanotus 38.000 Lt (t. 1, b. l. 78). Labiau tikėtina, kad ši aplinkybė nesusijusi su ieškovės sudaryta ½ dalies nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi, nes nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis sudaryta 2006-12-01 (t. 1, b. l. 13), o pinigų dovanojimo sutartis 2007-01-29 (t. 1, b. l. 78). Pagrįstas ir tenkintinas ieškovės reikalavimas grąžinti iš atsakovo jam padovanotą ½ dalį nekilnojamojo turto. Santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nuo dovanojimo sutarties nėra praėję daugiau kaip 10 metų, nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 36-40) prašo panaikinti 2012-04-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą šiais argumentais:

Dėl kaltės. Atsakovas dėl tariamo jo besaikio alkoholio vartojimo nėra registruotas priklausomybės ligų centre ar pristatytas į policijos įstaigas dėl alkoholio vartojimo ar dėl kitokių įvykių, susijusių su apsvaigimu nuo alkoholio ar jo vartojimo viešoje vietoje, ar pasirodymu apsvaigusiam viešoje vietoje, todėl teismas be pagrindo rėmėsi liudytojo parodymais, kad jis ne tik po savaitę ar mėnesį, bet net po pusmetį vartodavo alkoholį ir taip vartojo eile metų. Atsakovo teigimu, tokiu atveju jis turėjo bent jau vartoti alkoholį viešoje vietoje (prie parduotuvės anksti ryte pagirių atveju) ar būti apsvaigęs viešoje vietoje (eiti iki ar iš parduotuvės nešinas alkoholiu namo). Be to, byloje nėra jokių kitų įrodymų, išskyrus ieškovės liudytojų parodymus, apie fizinio smurto vartojimą jos atžvilgiu. Liudytojais buvo ieškovės draugės ir giminaičiai, kurie buvo ir yra suinteresuoti, kad bylą „laimėtų“ ieškovė, išskyrus vieną kaimyną, kuris proceso metu niekaip negalėjo paaiškinti, kodėl atsakovas yra neigiamas asmuo. Sudaužyto šildymo katilo nuotrauka neįrodo atsakovo smurtavimo prieš ieškovę, o tik konstatuoja faktą apie tai, kad katilas yra išoriškai pažeistas, t. y. sulankstytas. Apie tai, kad katilas yra sulankstytas, jis sužinojo tik iš nuotraukos, nes prieš jam išvažiuojant į Norvegiją jis buvo tvarkingas. Dėl psichologinio smurto sprendime net nenurodyta, kaip ir kokiu būdu toks smurtas buvo naudojamas ir kuo jis pasireiškė. Teismas sprendime nurodė, jog atsakovas yra nelojalus, nesirūpina sutuoktine tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Tačiau bylos eigoje pati ieškovė nurodė, kad atsakovas dirbo jos įmonėje. Dirbant kartu šalys ir kaip sutuoktiniai, ir kaip bendradarbiai, siekė vieno tikslo - uždirbti lėšų jų bendram gyvenimui, tuo tikslu važiuodavo į Olandiją atsivežti naudotų baldų, kuriuos atsakovas restauruodavo ir padėdavo parduoti, taip pat dirbdavo prie namo renovacijos. Krizės laikotarpiu smuko prekyba baldais ir neradęs gerai apmokamo darbo Lietuvoje, atsakovas išvažiavo į Norvegiją, kad užsidirbtų lėšų šeimos poreikiams tenkinti, tačiau ieškovė ir teismas tokius atsakovo veiksmus laikė nesirūpinimu šeima, nors Lietuvoje taip gyvena kas antra šeima, kurioje vienas iš šeimos narių dirba svetur, tikslu užsidirbti lėšų šeimos poreikiams tenkinti.

Dėl nekilnojamojo turto. Teismas visai nesivadovavo atsakovo liudytojų duotais paaiškinimais, tik nurodė, jog jie nepateikė duomenų apie darbų atlikimą, jų nepertraukiamumą, vientisumą. Tačiau atsakovo liudytojai yra atsitiktiniai asmenys, t. y. pardavėjas, kuris parduodavo atsakovui įrankius, reikalingus renovuojant namą, kaimynai, kurie matė kaip atsakovas dirbo, bei kiti asmenys, kurie atsakovui padėjo dirbti renovuojant namą. Šie liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jie paprasčiausiai nurodė tai, kas jiems žinoma ir ką matė. Visiškai logiška, kad nei vienas iš jų nematė visų renovavimo etapų, nes jie nebuvo prie namo nuo pradžios iki galo, tačiau jie konkrečiai nurodė, kad vis dėl to atsakovas dirbo, pirko tam reikalingas medžiagas ir įrankius ir t. t. Teismas jais nesivadovavo, o vadovavosi vien tik ieškovės liudytojų parodymais. Teismas negali vienos šalies įrodymams ar liudytojų parodymams suteikti didesnę ir išskirtinę įrodomąją galią nei kitos šalies. Ir tai sudaro prielaidas, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nes nėra nurodyta, kodėl vadovavosi ne visų įrodymų visuma, bet ieškovės ir jos liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, kurių nepagrindžia jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Taip pat teismas nurodė, jog neįrodyta aplinkybė, kad atsakovas investavo į namo renovaciją 38.000 Lt, nes ½ namo ir kitas nekilnojamasis turtas buvo atsakovui padovanotas 2006-12-01, o 38.000 Lt atsakovui padovanoti – 2007-01-29. Atsakovas su tokia teismo nustatyta aplinkybe sutiktų, jei sodo namelis būtų baigtas renovuoti prieš surašant dovanojimo sutartį (2006-12-01), tačiau pati ieškovė yra teismui bylos eigoje pareiškusi, kad namas nėra iki šiol galutinai renovuotas.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 47-51) prašo apeliacinio skundo netenkinti. Ieškovė nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nes būtent dėl jo kaltės - netinkamo elgesio, nenoro vesti bendrą ūkį ir gyventi normalų santuokinį gyvenimą iširo šeima, nors ieškovė dėjo visas pastangas ne tik šeimą išsaugoti (ilgai slėpė net nuo artimųjų tiek sutuoktinio girtavimą, tiek ir jo agresyvų elgesį ir net smurtą jos atžvilgiu), bet ir siekė įsiteikti sutuoktiniui - nuolat jam duodavo pinigų, nupirko automobilį Reno Espace, tenkino įvairias jo užgaidas, o vėliau (jau būnant santuokoje) net padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusios sodo valdos ½ dalį, vis tikėdamasi, jog būtent su juo gyvens ilgai ir laimingai, o jis, turėdamas ½ dalį sodo valdos, bus saugus ir norės rūpintis namais ir šeima. Be to, norėdama gerų santykių ir su atsakovo tėvais bei giminaičiais, aprūpino juos baldais, apmokėjo už plastikinius langus, kurie buvo nupirkti atsakovo tėvų namui ir kt. Ieškovės lūkesčiai nepasiteisino, nes atsakovas nenorėjo prisidėti prie šeimos gerbūvio kūrimo, kaip ieškovė suprato santuokos nutraukimo proceso metu iš atsakovo pateiktų nuotraukų apie sodo namo remontą, jis tik siekė sudaryti tokį įspūdį, jog jis remontuoja „savo“ namą, o apie ieškovės egzistavimą niekam net neužsimindavo. Kai kurie atsakovo liudytojai tik teismo proceso metu sužinojo, kad ieškovė yra atsakovo žmona, kad jai faktiškai priklausė sodo sklypas su nameliu ir kad vien tik už jos ir jos mamos N. M. B. pinigus jis buvo įgytas bei remontuojamas. Atsakovo pakviesti liudytojai nurodė, jog ieškovės jie prie namo nematę, o namas „priklausantis M. B., kuris jį ir remontavo“, tačiau net atsakovo tėvas J. B. pripažino, jog sūnus vartodavęs alkoholį, o jam kartą atvykus į svečius kilo konfliktas (M. B. buvo neblaivus), o jam, norėjusiam pas juos pernakvoti, teko vėlai vakare išvažiuoti. Taip pat atsakovo tėvas nurodė, kad sūnus dažnai kompiuteriu atsiųsdavo remontuojamo namo ir sklypo nuotraukas, „parodydamas“ kaip vyksta remontas ir ką jis „darantis“, nors J. B. pripažino, kad jokių lėšų jo sūnus neturėjo, nes nei oficialiai, nei faktiškai nedirbo. Iki išvykimo į Kauną buvo neseniai grįžęs iš privalomos karinės tarnybos. Taigi akivaizdu yra tai, jog atsakovas tik siekė sudaryti įvaizdį apie tai, jog jis viskuo rūpinasi, nors faktiškai pats statybos bei remonto darbų neatlikinėjo ir nemokėjo atlikti, o dirbdavo samdomi asmenys. Jis dažnai „padėdavo“ įvairiems kaimynams jų namuose smulkiuose ūkio darbuose, tokiu būdu sukurdamas apie save palankią nuomonę, bei niekada nepasakodamas apie turimą žmoną leido šiems žmonėms susidaryti neteisingą nuomonę apie tai, jog remontuojamas sodo namas priklauso jam. Kiti atsakovo pakviesti liudytojai (ypač jo pusbrolis), nors ir siekė parodyti, kaip M. B. „dirbo“ prie namo, tačiau tegalėjo pasakyti tiek, jog M. B. „virė smalą“ ir „smalavo pamatus“ bei pirko įvairius įrankius, o dažniausiai „vadovaudavo“ prie namo dirbantiems darbininkams, kuriems, pabrėžtina, mokėdavo ieškovė. Taigi ne ieškovės, o būtent atsakovo surasti ir įkalbėti liudyti asmenys (manytina ne atsitiktiniai, o tie, su kuriais tikslingai atsakovas susipažino ir palaikė ryšius, gyvendamas sodų bendrijoje) duodami paaiškinimus siekė, jog teismo sprendimas būtų palankus tik jam. Iš ieškovės pateiktų namo nuotraukų puikiai matosi, jog jai tenka šalinti visas tokio atsakovo „remontavimo“ - „smalavimo“ pasekmes, nes pamatai ne tik šlampa, bet jau ir visa siena pelija, o visus santuokos metu supirktus įrankius, laikytus namo garaže ant lentynų, atsakovas išvežė (didžiausia tikimybė, jog savo tėvams, o gal ir pardavė), kaip ir pasisavino ieškovės įmonės kompiuterį, dokumentus (tame tarpe remonto sąskaitas) bei kitus ieškovės asmeninius daiktus. Per pastaruosius porą metų ieškovė yra priversta dar kartą mokėti už pakartotinai atliekamus darbus - stoglangių perdėjimą, durų perstatymą, namo aptinkavimą ir kt. Kad ir kaip ieškovė stengėsi išsaugoti šeimą ir net padovanojo dalį savo turėto nekilnojamojo turto, tikėdamasi santykių pagerėjimo, tačiau realiai tik keletą mėnesių atsakovas su ieškove elgėsi normaliai, o vėliau, t. y. ieškovei jau bebaigiant remontuoti sodo namą, pradėjo agresyviai iš jos reikalauti pinigų alkoholiui, jo asmeninių poreikių tenkinimui (cigaretėms, motociklui ir pan.), nors pats gerai žinojo, kad ieškovės verslas nebeduoda beveik jokių pajamų, o šalys faktiškai gyvena tik iš ieškovės mamos paskolintų pinigų, kuriuos naudojo net jo asmeninės turtinės padėties gerinimui - nuosavybės teisių atkūrimo, o vėliau paveldėjimo dokumentų tvarkymui. Šiems sutuoktinio „reikalams“ sutvarkyti, kuriais rūpinosi ieškovė viena, kaip patvirtino ir jo tėvai teismo posėdžio metu, buvo išleista apie 7.000 Lt, todėl šiandien ieškovė teturi vienintelį nekilnojamąjį turtą - ½ dalį jos turėto žemės sklypo, esančio Kauno raj. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl., s. b. „(duomenys neskelbtini)“, 116 skl., bei ½ dalį sodo namo ir kitų ūkio statinių, o apelianto vardu yra registruoti dar ir 2 sklypai Lazdijų rajone bei 3/10 dalys žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) pl. 63H. Kaip ieškovė suprato teisminio proceso metu, apeliantas dar iki santuokos su ja (t. y. 2005 m.) jau buvo kreipęsis teisinių konsultacijų dėl Vedybinės sutarties sudarymo, turto įsigijimo ir t. t. Taigi akivaizdu yra ir tai, jog visi apelianto veiksmai - siekis sudaryti santuoką ir įkalbėti jam padovanoti dalį sodo valdos ir namo, fotografuotis prie „remontuojamo“ namo, buvo iš anksto apgalvoti. Kaip ir apgalvotas buvo jo siekis, kad jo močiutė J. S., visą gyvenimą skurdusi ir gavusi nedidelę pensiją, dėl to negalėjusi susitvarkyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dokumentų, 2007-01-29 „padovanotų“ jam 38.000 Lt. Teismo išreikalauti duomenys apie J. S. turėtas pajamas, ieškovės manymu, patvirtina tai, jog J. S. tokios pinigų sumos negalėjo nei sutaupyti, nei padovanoti. Taigi akivaizdu, jog J. S. tokių pinigų neturėjo ir jie realiai minėta „dovanojimo“ sutartimi nebuvo perduoti. Be to, ir pats apeliantas, susipainiojo savo pateikiamose šių „pinigų“ „panaudojimo remontui“ versijose: atsiliepime į ieškinį jis teigė, jog ieškovė jam ne va už tai, kad 38.000 Lt buvo panaudoti namo remontui, padovanojo dalį gyvenamojo namo ir sklypo, nors akivaizdu yra tai, jog namo dovanojimo sutartis sudaryta 2006-12-01, o močiutės „dovanoti pinigai“ buvo tik 2007-01-29. Apeliaciniame skunde atsakovas jau nurodo, kad būtent dovanotus pinigus jis investavo į namo remontą. Tačiau, vėlgi iš byloje esančių remonto sąskaitų bei nuotraukų ir jose užfiksuotų datų matosi, jog visi esminiai remonto darbai buvo užbaigti iki 2006-03-23 bei 2006 m. lapkričio, už ieškovės ir jos mamos N. M. B. pinigus. Aplinkybės, jog ieškovės mama N. M. B. investavo labai dideles lėšas į ieškovės įsigytą sodo sklypą su namu, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kurių dalis taip pat patvirtina ir tą aplinkybę, jog ieškovės mama turėjo pakankamai pajamų, ir šie pinigai ieškovei realiai buvo perduoti. Atsakovas, bendraudamas su ieškove ir sudarydamas su ja santuoką, siekė savanaudiškų tikslų. Tačiau ieškovei tik nuo 2011 m. birželio mėnesio pabaigos tapo visiškai aišku, jog atsakovas jau seniai nebelaiko ieškovės savo sutuoktine, t. y. nuo visiško nesiskaitymo su ieškove jis perėjo prie nuolatinio psichologinio smurto (fiziškai smurtauti atsakovas nebedrįso po to, kai ieškovei girdint vienas iš jo sugėrovų jį įspėjo, kad mušti ieškovės negalima, nes tada jis bus kaltas dėl santuokos iširimo, o ieškovė ir taip galinti numirti nuo psichologinio spaudimo, nes, pasak atsakovo, yra „širdininkė“), atsakovas visą laiką siekė, jog ieškovė nuolat patirtų stresines situacijas, ko pasekoje pablogėtų jos sveikata, ji numirtų, o jis paveldėtų ir privalomąją sutuoktinio dalį. Apie tokius savo „tikslus“ atsakovas pastaruoju metu jau net nesigėdijo ieškovei pasakyti tiesiogiai, o kad jis tokiu „būdu“, t. y. po ieškovės mirties, tikisi tapti „dar turtingesniu“, ieškovei yra prasitarę net jo artimieji (po santuokos sudarymo ir turto dalies padovanojimo), kartais net akivaizdžiai iš ieškovės pasišaipydami. Supratusi, jog atsakovo elgesys kelia tiesioginį pavojų ieškovės sveikatai, ieškovė apsisprendė santuoką su atsakovu nutraukti ir apie tai informuoti sutuoktinį. Aplinkybes, jog atsakovas tapdavo itin agresyvus, nesivaldantis ir iš esmės net nesuvokdavo ką darantis, patvirtino byloje pateiktos nuotraukos apie sudaužytus ir sugadintus name esančius daiktus, apie sugadintus daiktus paliudijo ir liudytojai: ieškovės mama N. M. B., A. L., kaimynas D. B., kuriam pats apeliantas prisipažino kirviu sukapojęs kieto kuro katilą. Apie piktnaudžiavimą alkoholiu, smurtavimą paliudijo liudytojai M. G., L. S. ir O. M.. Atsiliepime į ieškinį atsakovas pripažino savo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodydamas „šalių nesutarimus“, tačiau apeliaciniame skunde jis jau siekia pateikti kitą „versiją“ - neva tai į Norvegiją išvykęs uždirbti lėšų šeimai, tačiau į bylą nepateikė nei vieno rašytino įrodymo apie kokias nors savo turėtas/gautas lėšas ne tik santuokos metu, bet ir iki santuokos. Apeliantas nepateikė teismui nei vieno įrodymo, patvirtinančio jo gautas pajamas Lietuvoje ar Norvegijoje, ar Švedijoje (į kurią išvyko 2011 metų vasarą ir kurioje esantį adresą nurodė sudarant Vedybinę sutartį dėl automobilio padalijimo), kurias jis neva tai panaudojo šeimai, kadangi atsakovas, gyvendamas su ieškove, beveik iškart po santuokos sudarymo nusprendė daugiau oficialiai nebedirbti ir jokio darbo Lietuvoje jis neieškojo, nes jam ir taip buvo patogu gyventi

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegijos nuomone, šioje byloje nėra tikslingas žodinis bylos nagrinėjimas, nes ginčui išspręsti pakanka šalių paaiškinimų, išdėstytų procesiniuose dokumentuose bei byloje pateiktų įrodymų (CPK 322 str.).

Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl santuoka iširimo priežasčių (šalių kaltės), turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinio pareigų sąvoką, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai vieno iš sutuoktinių kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra (buvo) neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, ar paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, jog pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.

Kaip matyti iš pradinio 2011-09-07 teisme gauto ieškinio (t. 1, b. l. 1-6), ieškovė santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės pagrindu nurodė atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais ir fizinio smurto prieš ją naudojimą. Ieškovės teigimu, šalys pažįstamos nuo 2003 metų, tačiau būtent nuo 2005 metų, kuomet buvo pradėtas jos 2004-07-20 įsigyto sodo namo remontas, atsakovo elgesys tapo labai agresyvus, jis pradėjo dažnai vartoti alkoholį, o būdamas neblaivus – fiziškai prieš ją smurtauti. Šalys, manydamos, jog santuoka pataisys judviejų santykius, 2005-06-23 susituokė, tačiau, ieškovės teigimu, santykiai nepasikeitė. Ieškovė, atsakovo prašymu, kad jis jaustųsi saugiai ir stabiliai su ja, 2006-12-01 padovanojusi jam ½ žemės sklypo Kauno raj. Sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl., s. b. „(duomenys neskelbtini)“ 116 skl., bei ½ dalį sodo namelio ir ūkio statinių, tačiau santykiai pagerėjo tik trumpam, sutuoktinis ir toliau smurtavo, siekė, jog ji patirtų stresines situacijas, ko pasekoje pablogėtų ieškovės sveikata, o po jos mirties jis paveldėtų ir likusią nekilnojamojo turto dalį. Ieškovės teigimu, agresiją atsakovas išliedavo ne tik ant ieškovės, bet ir ant daiktų. Ieškovė 2011 m. liepos mėnesio viduryje apsisprendė skirtis tik dėl atsakovo žiauraus elgesio su ja, nenoro vesti bendrą ūkį, gyventi normalų santuokinį gyvenimą, rūpintis šeima ir šeimos gerove.

Nustatyta, jog byloje nėra duomenų (pranešimų policijai, medicininių dokumentų ir pan.), kurie leistų pagrįstai manyti, jog atsakovas santuokos metu prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą ir besaikiai girtuokliavo. Ieškovė šias aplinkybes įrodinėjo tik liudytojų parodymais (t. 1, b. l. 197-198), kurie, kolegijos nuomone, neabejotinai paremti subjektyviškumo požymiu, liudijant apie aplinkybes, kurių stebėjimas ir vertinimas neabejotinai yra susijęs ir su šalies, kuri tą asmenį kvietė liudyti, aplinkybių subjektyviu vertinimu. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik vien tik ieškovei palankiais jos kviestų liudytojų parodymais, padarė išvadą, jog santuokos iširimui įtakos turėjo atsakovo smurtas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Kolegija atkreipia dėmesį į pačios ieškovės teiginius, jog atsakovas jau prieš santuoką, apie 2005 m. pradžią, pradėjo smurtauti ir girtuokliauti, tačiau, nepaisant to, po pusmečio (2005 m. birželį) ieškovė su juo susituokė, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad santuoka iširo vien tik dėl atsakovo kaltės. Be to, tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu ieškovė kaip netinkamą atsakovo elgesį nurodė tai, jog „2006 m. sutuoktinis be jos žinios paėmė 8.000 Lt, kuriuos jos mama buvo paskolinusi pirkti namo remontui reikalingoms statybinėms medžiagoms“, tačiau, kaip spręstina iš to paties ieškinio aplinkybių, nepaisant tokio elgesio, ieškovė 2006 m. pabaigoje padovanoja savo sutuoktiniui pusę jai priklausančio nekilnojamojo turto, dargi teigdama, jog „jokių piktų sutuoktinio kėslų nenumatė“. Kolegijos nuomone, ieškovė sau prieštarauja, teigdama, kad sutuoktinio smurtas ir piktnaudžiavimas alkoholiu buvo lemiamas veiksnys šalių skyryboms, nes akivaizdu, kad būtent tie patys veiksniai nesutrukdė nei sudaryti santuokos, nei padovanoti ginčo turto. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų (t. 1, b. l. 97), kurie leistų pagrįstai manyti, jog atsakovas buvo priklausomas nuo alkoholio, jog dėl to buvo kviečiama policija arba dėl to atsakovui būtų taikytos administracinio poveikio priemonės. Nors ieškovės kviesti liudytojai aiškino, kad matydavo atsakovą girtą (t. 1, b. l. 199-200, 200-201, t. 2, b. l. 18), tačiau atsakovo kviesti liudytojai tvirtino (t. 1, b. l. 121, t. 1, b. l. 202, 203-204), kad jis alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiavo. Esant prieštaringiems liudytojų parodymams, be to, net ir ieškovės kviestiems liudytojams paaiškinus tik tiek, kad matydavo atsakovą girtą, negalima daryti išvados, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir kad tai buvo santuokos nutraukimo priežastis, tuo labiau, kad, pačios ieškovės teigimu, atsakovas girtuokliauti pradėjo dar iki santuokos sudarymo. Pats alkoholio vartojimo faktas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovas nuolatinai piktnaudžiavo alkoholiu ir laikyti tai santuokos iširimo prižastimi, o ne tiesiog padaryti išvadą, jog atsakovas vartojo alkoholį tik epizodiškai.

Kolegijos nuomone, pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą (ypač turint omenyje šalių amžiaus skirtumą), skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, dėl ko šeimoje kildavo nesutarimai ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Tikėtina, jog šalys pradėjo nerasti bendro intereso ir susitarimo, pradėjo turėti skirtingas nuomones, dėl ko ir pasidarė sunku ir nebeįmanoma kartu gyventi, o ieškovė, nebenorėdama toliau ieškoti kompromiso, apsisprendė nutraukti santuoką.

Ieškovei neįrodžius, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas būtent vien tik atsakovas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, vien tik ieškovės paaiškinimais ir liudytojų parodymais pripažinęs atsakovo kaltę, pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir jų įvertinimą (CPK 176, 185 str.), dėl ko nepagrįstai pripažino, kad santuoka iširo tik dėl vieno atsakovo kaltės, kas yra pagrindas šią sprendimo dalį pakeisti, pripažįstant, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog apeliantas turėtų grąžinti 2006-12-01 dovanojimo sutartimi (b. l. 13-17) ieškovės jam dovanotus ½ dalį žemės sklypo ir pastatų, esančių Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) mstl. SB „(duomenys neskelbtini)“ sklypo Nr. 116.

Tam, kad dovanotojas šia teise, nustatyta CK 3.70 straipsnio 4 dalyje, galėtų pasinaudoti, turi būti tam tikrų aplinkybių visetas: pirma, šalys turi būti sutuoktiniai, o dovanojimo sutartis turi būti sudaryta santuokos metu; antra, reikalauti grąžinti dovaną galima tik tada, jei santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės; trečia, reikalauti grąžinti galima tik padovanotus nekilnojamuosius daiktus; ketvirta, nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grąžinti dovaną pareiškimo teisme turi būti praėję ne daugiau kaip dešimt metų (šis terminas priskirtinas prie naikinamųjų terminų (CK 3.70 str. 4 d., 1.117 str. 6 d.); penkta, nekilnojamasis daiktas – dovana – apdovanotojo neturi būti perleistas tretiesiems asmenims (LAT 2010-06-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-275/2010).

Dovanos davimo motyvai, sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo klausimą, pagal CK 3.70 straipsnio 4 dalį yra nereikšmingi. Taigi teismas, nagrinėjantis reikalavimą dėl dovanos grąžinimo, turi aiškintis, ar egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos, kuriomis dovana turi būti grąžinta. Sprendžiant reikalavimą dėl dovanos grąžinimo kitų, išskyrus išvardytas, sąlygų ir apribojimų įstatyme nenustatyta.

Ieškovė reikalavimą grąžinti atsakovui 2006-12-01 dovanotus nekilnojamuosius daiktus grindė tuo, jog ji tai padarė tikėdamasi, jog nuo tokio poelgio šalių santykiai pagerės. Tačiau, kaip paminėta, dovanos davimo motyvai sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo klausimą pagal CK 3.70 straipsnio 4 dalį yra nereikšmingi. Todėl CK 3.70 straipsnio 4 dalies taikymui būtina nustatyti tam tikrų aplinkybių visetą, kurios nustatytinos remiantis surinktais byloje įrodymais. Bylos duomenimis, šalių santuoka buvo įregistruota 2005-06-23, o dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2006-12-01 (t. 1, b. l. 13-17), taigi šalys dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo sutuoktiniai. Kolegija nustatė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ginčo dovanos objektas šioje byloje yra nekilnojamasis turtas. Kadangi ieškovė 2011-09-07 kreipėsi į teismą dėl dovanos, atsakovo gautos 2006-12-01, grąžinimo (t. 1, b. l. 1), akivaizdu, jog nuo dovanos perdavimo nepraėjo daugiau kaip dešimt metų. Remiantis nekilnojamo turto registracijos duomenimis (t. 1, b. l. 19-20, 21-29), akivaizdu, jog ginčo nekilnojamasis turtas neperleistas tretiesiems asmenims. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, yra visos sąlygos patenkinti ieškovės prašymą ir įpareigoti atsakovą dovaną grąžinti (CPK 185 str.).

Apeliantas nurodo, jog jis į ginčo namo rekonstrukciją investavo jam padovanotus 38.000 Lt (b. l. 78), būtent todėl ieškovė jam padovanojo ginčo nekilnojamąjį turtą, be to, jam pelnytai priklauso padovanoto turto dalis, nes jis prie ginčo namo renovacijos prisidėjo ne tik materialiai, bet ir darbu. Kaip jau minėta, dovanos davimo motyvai, sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo klausimą, pagal CK 3.70 straipsnio 4 dalį yra nereikšmingi. Šioje byloje neginčijama, jog ginčo turtas iki santuokos priklausė ieškovei, kurį ji įsigijo 2004-07-21 pirkimo-pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 10-12), be to, ieškovė įrodė turėjusi pinigų sodo namo remontui (2005-06-21 pardavė butą už 133.000 Lt (t. 1, b. l. 48-50, 51-52), dalį pinigų investavo ir ieškovės motina (t. 1, b. l. 128-147)), todėl konstatuotina, jog atsakovas, teigdamas, kad jis prisidėjo prie ginčo namo renovavimo tiek materialiai (asmeninėmis piniginėmis lėšomis), tiek savo darbu, turėjo savo teisę ginti reikšdamas reikalavimą dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo (kurio šioje byloje nereiškė), o ne tokiais motyvais ginčyti ieškovės pareikštą reikalavimą dėl dovanoto turto grąžinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keistina tik sprendimo dalis, kuria pripažinta, jog santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, ir nustatytina, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o likusi 2012-04-30 sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimo išlaidų. Ieškovė prašo priteisti viso 4.396,5 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b. l. 53-54): pirmosios instancijos teisme - 3.000 Lt už advokato pagalbą (t. 1, b. l. 63-64, 192-193), 700 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 7, 69, 66) ir 96,5 Lt kitas išlaidas, o apeliacinėje instancijoje – 600 Lt.

Kadangi ieškinys tenkintas tik iš dalies, perskirstytinos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Turtinį ginčą (ieškinio reikalavimas dėl turto grąžinimo), už kurį mokėtinas 1.260 Lt žyminis mokestis, atsakovas pralaimėjo, o neturtinį ginčą ((ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo pagrindo), už kurį mokėtinas 139 Lt žyminis mokestis – laimėjo, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina (CPK 93 str. 2 d.) 561 Lt žyminio mokesčio (700 - 139), nes ieškovė sumokėjo tik 700 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, nuo likusios 699 Lt dalies (viso mokėtina 1.399 Lt) buvo atleista (t. 1, b. l. 66).

Valstybei iš atsakovo priteistina 699 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.). Kolegijos nuomone, įvertinus bylos aplinkybes, protinga ir pagrįsta iš atsakovo ieškovei būtų priteisti 1.500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme bei 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 4 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, ir nustatyti, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sumažinti priteistą iš atsakovo M. B. ieškovei V. B. žyminį mokestį iki 561 Lt, už advokato paslaugas iki 1.500 Lt ir bendrą priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 2.157,5 Lt

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. B. (a.k(duomenys neskelbtini) 300 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jolita CirulienėVirginija GudynienėGintautas Koriaginas