- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- e2A-1440-912/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-63-3-30327-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- E. Č.
- Atsakovas
- R. D.
- Kategorijos
- 2.6.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės, Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovui R. D. dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė iškeldinti atsakovą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių 0,1033 ha žemės sklypo ir namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad atsakovas sklypą apsitvėrė tvora ir neįleidžia ieškovo. Ieškovas suteikė atsakovui daug galimybių išsikelti geruoju, todėl teismo sprendimu atsakovas turėtų būti iškeldinamas nedelsiant, t. y. nenustatant termino.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė atmesti ieškinį, nurodė, kad sutiktų sudaryti taikos sutartį, jeigu šalys susitartų dėl atsakovo atliktų investicijų į ginčo turtą atlyginimo. Atsakovas pabrėžė, kad jis ilgą laiką prižiūrėjo ir rūpinosi B. A., kuriam mirus, ieškovas paveldėjo ginčo turtą. Atsakovas patyrė daug išlaidų prižiūrėdamas nurodytą asmenį ir jo turtą, savo darbu pagerino ginčo turtą, todėl padidėjo jo vertė. Ieškovas nenurodė iškeldinimo termino, todėl teismas turėtų nustatyti protingą terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu patenkino ieškinį: 1) iškeldino atsakovą iš žemės sklypo ir sklype esančio neįregistruoto pastato, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 2) nustatė atsakovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismo sprendimui įvykdyti; 3) priteisė ieškovui iš atsakovo 925,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas yra negatorinis. Šią išvadą teismas grindė kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2002; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008).
5. Teismas nurodė, kad 2017 m. gegužės 10 d. paveldėjimo teisės liudijimu ieškovas paveldėjo 2016 m. rugpjūčio 2 d. mirusio B. A. turtą. Miręs asmuo turėjo taip pat ir žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 19 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ieškovo nuosavybės teisės į nurodytą sklypą. Jame pastatytas namas, bet jis neįregistruotas viešajame registre. Name iki šiol gyvena ir sklypu naudojasi atsakovas. Nustačius, kad ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančiame sklype ir name (CK 4.40 straipsnio 1 dalis) atsakovas gyvena be teisinio pagrindo, konstatuotinas ieškovo, kaip savininko, teisių pažeidimas (CK 4.37 straipsnis). Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai, kuriais apeliuojama į jo patirtas išlaidas šio turto priežiūrai-pagerinimams, taip pat argumentai, kuriais teigiama, jog atsakovas prižiūrėjo-išlaikė mirusį B. A., nepateisina atsakovo naudojimosi ieškovo nuosavybe ir nepaneigia konstatuoto ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo. Viešajame registre nėra duomenų apie sklype esantį namą, bet nėra šalių ginčo dėl to, kad namas yra. Teismas sprendė, kad namo ir teisių į jį neįregistravimas viešajame registre nepaneigia galimybės spręsti dėl šio objekto ir teisių į jį gynimo.
6. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai, kuriais keltas jo patirtų išlaidų ir investicijų turtui pagerinti atlyginimo klausimas, nesusiję su ieškinio reikalavimais. Nagrinėjant atsakovo patirtų išlaidų atlyginimo klausimą, būtų neadekvačiai užvilkintas ieškovo reikalavimų išnagrinėjimas. Nurodytas klausimas gali būti nagrinėjamas atskiroje byloje.
7. Teismas nustatė, kad atsakovas iki šios bylos iškėlimo žinojo apie ieškovo pretenzijas, nes 2017 m. liepos 24 d. nutarimu nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena. Atsakovas turėjo pakankamai laiko išsikelti, todėl teismas nustatė 7 dienų iškeldinimo terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Atsakovas nurodė, kad šioje byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo 50 000 Eur žalos. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad aptvėrė žemės sklypą tvora, pakeitė namelio langus, apšiltino namelį, įrengė kanalizaciją, vandentiekį, sutvarkė elektros linijas ir aplinką. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė priimti į bylą lokalinę sąmatą, kurioje paskaičiuota sklypo ir namelio pagerinimui patirtų išlaidų suma – 74 978,01 Eur. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šį įrodymą. Atsakovas prašo, kad šį įrodymą priimtų apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į priešieškinį ir nepasisakė dėl priešieškinio reikalavimų. Tai neatitinka CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkto. Teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Tai – absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
8.2. Priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo 50 000 Eur žalos atsakovas grindė tuo, kad B. A. 2010 m. kovo 4 d. įgaliojimu įgaliojo atsakovą sudaryti visus sandorius. Nurodytas asmuo taip pat išreiškė valią parduoti atsakovui sklypą ir 1974 metais pastatytą sodo namelį esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atsakovas atvežė B. A. 23 169,60 Eur (80 000 Lt). Nurodytas asmuo 2010 metais susirgo, bet atsakovas neturėjo pinigų ligoniui gydyti. Pinigus sutiko paskolinti R. M., bet pareikalavo įkeisti turtą. Atsakovas neturėjo turto, todėl pasiūlė R. M. pirkti ginčo sklypą su galimybe jį atpirkti po dvejų metų. Atsakovas 2010 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė sklypą R. M.. Apie šį sandorį B. A. informuotas.
8.3. Atsakovas 2012 m. lapkričio 8 d. grąžino R. M. 5792,40 Eur (20 000 Lt), kuriuos atsakovas buvo pasiskolinęs B. A. gydyti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. išteisinamuoju nuosprendžiu atsakovas išteisintas, kad nepadarė nusikaltimo, sudarydamas pirmiau nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį. Baudžiamojoje byloje B. A. ne kartą patvirtino 2010 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, reiškė pretenzijų tik dėl atsiskaitymo už parduotą sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pirmiau nurodytas aplinkybes, kurias atsakovas nurodė išdėstęs priešieškinyje. B. A. pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino, todėl nebuvo pagrindo iškeldinti atsakovą iš ginčo sklypo ir namo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Priešingai negu teigia atsakovas, jis byloje nepateikė priešieškinio, nors pirmosios instancijos teismas ne kartą suteikė progą apeliantui pateikti tokį dokumentą.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Kitoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. sprendimu patenkino B. A. ieškinį: 1) pripažino negaliojančia B. A., kurio vardu pagal įgaliojimą veikė atsakovas, ir R. M. 2010 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia; 2) taikė restituciją – grąžino B. A. nuosavybės teise žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
9.3. Atsakovas iki šiol naudojasi ginčo sklypu ir namu, ten gyvena bei neįleidžia ieškovo. Ieškovas paveldėjo ginčo turtą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškeldino atsakovą.
9.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo argumentai, kuriais apeliuojama į jo patirtas išlaidas ginčo turtui prižiūrėti-pagerinti, nepateisina to, kad jis naudojasi ieškovo nuosavybe ir nepaneigia ieškovo nuosavybės teisės pažeidimo.
9.5. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai atsisakė priimti į bylą atsakovo pateiktą lokalinę sąmatą, nes turto pagerinimo išlaidų klausimas gali būti išspręstas atskiroje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Byloje nustatyta, kad sodo žemės sklypo ir jame esančio neregistruoto namo Vilniuje Verkių (duomenys neskelbtini), savininku buvo B. A.. Jis 2010 m. kovo 4 d. įgaliojimu be kita ko įgaliojo atsakovą parduoti nekilnojamąjį turtą. Atsakovas, veikdamas savininko B. A. vardu, ir pirkėjas R. M. 2010 m. gruodžio 29 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė pirkėjui R. M. pirmiau nurodytą žemės sklypą už 5792,40 Eur (20 000 Lt) kainą. Šiuo metu ginčo sklypu naudojasi ir sklype esančiame name gyvena atsakovas. Pastarasis suremontavo ir įsirengė namą, sutvarkė aplinką.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. sprendimu patenkino ieškovo B. A. ieškinį atsakovams R. D. ir R. M.: pripažino negaliojančia ieškovo B. A. ir atsakovo R. M. 2010 m. gruodžio 29 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir taikė restituciją – grąžino ieškovo B. A. nuosavybėn žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-2364-592/2016). Nurodytas teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. balandžio 6 d.
13. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bet pakeitė ieškinio patenkinimo pagrindą sutartis pripažinta negaliojančia ir vienašalė restitucija taikyta CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes atsakovai buvo nesąžiningi ir jų veiksmai prieštaravo gerai moralei (teismo nutarties 17–19 punktai).
14. 2017 m. gegužės 10 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas patvirtina, kad ieškovas paveldėjo B. A., mirusio 2016 m. rugpjūčio 2 d., turtą, be kita ko, žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 4–6). Ieškovo nuosavybės teisės į nurodytą sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 2017 m. gegužės 19 d. (b. l. 10, 11). Šalys neginčijo aplinkybės, kad ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančiame sklype pastatytas namas, kuris kol kas nėra įregistruotas viešajame registre ir kuriame iki šiol gyvena (namu ir sklypu naudojasi) atsakovas.
15. Jeigu daiktas yra nekilnojamasis, o savininkas dėl kitų asmenų veiksmų negali pateikti į savo pastatą ar žemės sklypą, tačiau viešajame registre yra nurodytas kaip daikto savininkas, turi būti reiškiamas ne vindikacinis, bet negatorinis ieškinys. Vindikacinis ieškinys nekilnojamojo daikto atveju gali būti reiškiamas tik kai savininkas praranda ir faktinio, ir teisinio valdymo galimybę, t. y. viešajame registre kaip daikto savininkas nurodomas kitas asmuo.
16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota ieškovo nuosavybės teisė į žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą ieškovas įgijo paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Byloje nėra šalių ginčo, kad sklype pastatytas, bet viešajame registre neįregistruotas sodo namelis. Šis turtas ieškovui taip pat priklauso nuosavybės teise. Tiek sklypu, tiek jame esančiu nameliu atsakovas naudojasi be teisinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu, nagrinėjamoje byloje patekino ieškovo pareikštą negatorinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2002; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008).
17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neišsprendė priešieškinio reikalavimų. Nurodytas apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas dėl tokių priežasčių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad patikrinus LITEKO sistemoje nagrinėjamos elektroninės bylos duomenis ir pirmosios instancijos teismo veiksmus, nenustatyta apelianto įvardyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
18. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą pašalinti atsiliepimo-priešieškinio trūkumams. Teismas 2017 m. spalio 6 d. antrą kartą nustatė 14 dienų terminą priešieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais grindžiami priešieškinio reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi atsakovo procesinį dokumentą, pavadintą „atsiliepimu-priešieškiniu“, priėmė tik kaip atsiliepimą į ieškovo ieškinį, o kaip priešieškinį laikė nepaduotu, nes atsakovas nepašalino teismo nustatytų trūkumų. Atsakovas neskundė nurodytos nutarties.
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje išnagrinėjo bylą ir atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą iki 2017 m. gruodžio 29 d. (CPK 257 straipsniai). Atsakovas po nurodyto teismo posėdžio pateikė teismui prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą ir priimti papildomus įrodymus. Nurodyti atsakovo dokumentai teisme gauti 2017 m. gruodžio 15 d. ir gruodžio 19 d. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą ir atsisakė priimti atsakovo pateiktus įrodymus, nes nustatė, jog prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis bei aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo netinkamu atstovavimu, atsakovui buvo žinomos dar bylą nagrinėjant iš esmės. Nurodytomis aplinkybėmis atsakovas nesirėmė 2017 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino atsakovo procesinį elgesį ir pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą ir priimti naujus įrodymus, nes jie pateikti pavėluotai ir būtų neadekvačiai užvilkinę bylos išnagrinėjimą.
20. Šios nutarties 19 punkte įvardyti ir aptariami prašymas bei įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikiami anksčiau. Įvertinusi atsakovo procesinį elgesį ir teismo veiksmus, kuriais reaguota į aptartą atsakovo elgesį procese, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai atsisakė priimti atsakovo priešieškinį, vėliau – naujus įrodymus. Tai atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos principus (CPK 7, 8 straipsniai). Pabrėžtina, kad pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Apskųstame sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas be kita ko atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo argumentai, susiję su išlaidų sklypui bei namui prižiūrėti ir pagerinti atlyginimu, gali būti atsakovo iniciatyva nagrinėjamo atskiroje civilinėje byloje. Tai šiuo konkrečiu atveju atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą. Šios nutarties 18 punkte nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas atsakovo atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą, laikė nepaduotu tą patį procesinį dokumentą (atsiliepimą į ieškinį), kaip priešieškinį. Dėl to atsakovas neteisingai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šioje byloje pareikšto atsakovo priešieškinio.
21. Teisėjų kolegija nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai nepriėmė ir nenagrinėjo atsakovo priešieškinio, daro išvadą, kad nėra pagrindo priimti naujų įrodymų (statybos (remonto) darbų lokalinės sąmatos), kuriuos atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui. Nurodytas įrodymas negali būti priimtas, nes jis susijęs su aplinkybėmis (atsakovo patirtomis išlaidomis sklypui ir namui prižiūrėti bei pagerinti), kurios nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyko sudėtinė dalis.
22. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.
23. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 380 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė įrodymų, kad patyrė 380 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos išlaidos pagrįstos. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistina 380 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325, straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti atsakovo R. D. apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą.
Priteisti ieškovui E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.