Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.; 3.2.6.1.

2020 m. vasario 13 d.

nedalyvaujant atsakovui A. G., trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „IPF Digital Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“, atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. G., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“, uždarajai akcinei bendrovei „IPF Digital Lietuva“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė dirba, gauna artimą minimaliam darbo užmokestį. Vienam vaikui per mėnesį reikia apie 400 Eur. Iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą vaikams kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos. Nurodo, kad vaikų poreikiams patenkinti būtina skirti kas mėnesį po 200 Eur maistui, po 100 Eur avalynei, drabužiams, po 50 Eur mokyklinėms reikmenims ir lavinimo priemonėms, po 50 Eur higienos reikmenims, vaistams, vitaminams, ir kitoms išlaidoms.

Santuokos metu dalintino kilnojamo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Transporto priemonė, kuri buvo nurodyta pirminiame ieškinyje parduota, todėl jos dalinti neprašo. Daugiau jokio dalintino turto nėra. Sutuoktiniai yra darbingi ir veiksnūs, todėl ieškovė nereikalauja išlaikymo iš atsakovo.

Atsakovas A. G. teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie posėdį, bylos nagrinėjimą teisme (b. l. 82), pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Neatvykimo priežastys nežinomos. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nėra pateikęs.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (b. l. 43-48; 51-54), atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad skyriaus specialistai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad aplinka saugi, tinkama vaikų vystymuisi, ugdymui, poilsiui. Nepilnamečiai vaikai nurodė, kad nori gyventi su mama. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaikų interesus. Prašoma priteisti išlaikymo suma kiekvienam vaikui po 200 Eur suma, šiuo metu pakankama patenkinti vaikų poreikius. Taip pat pritaria ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės R. G. ir atsakovo A. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena apie metus laiko, kaip šeima nebeveda bendro ūkio, galutinai nutraukė tarpusavio santykius. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, susitaikyti nesutinka.

Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Ieškovė R. G. pagrindine santuokos iširimo priežastimi nurodė atsakovo netinkamą elgesį. Ieškovės teigimu atsakovas nesirūpina šeima, vaikais, neprisideda prie šeimos gerovės materialiai, piktnaudžiauja alkoholiu, elgiasi nepagarbiai jos atžvilgiu, naudoja psichologinį smurtą. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja G. S.. Atsakovas įrodymų paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes neteikė ir savo kaltės dėl santuokos iširimo neneigė (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad atsakovas tinkamai rūpinosi savo nepilnamečiais vaikais, sutuoktine, tinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nėra. Ieškovė pareiškusi reikalavimus pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį atsakovo kaltės įrodinėti neturi – ji yra preziumuojama. Ieškovei pakanka įrodyti faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Faktą įrodžius, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); bylos nagrinėjimo metu atsakovas tokių reikalavimų nereiškė, nurodytų aplinkybių neįrodinėjo. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas pažeidė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo palikti santuokos metu turėtas pavardes atsakovas neteikė, todėl nutraukus santuoką ieškovei paliktina pavardė „G.“, atsakovui – „G.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo

Šalims santuokoje gimė du sūnūs A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis šalių nepilnamečiai sūnūs faktiškai gyvena su ieškove ir jos motina, ieškovės motinai priklausančiame dviejų kambarių bute su visais patogumais, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-3, 43-44). Išvadą teikianti institucija neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Mano, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaikų interesus, kadangi gyvendami su motina vaikai yra saugūs, ieškovė deda visas įmanomas pastangas, kad jie augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Duomenų apie netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą byloje negauta, ieškovės šeimai neteikiamos socialinės paslaugos. Atsakovo nuomonė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nežinoma. Byloje nesant ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių A. G. ir K. G. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina – ieškove (CPK 185 straipsnis).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikui dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikui teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodė, kad nepilnamečių sūnų išlaikymui per mėnesį reikalinga ši suma: maistui po – 200 Eur, po 100 Eur avalynei, drabužiams, po 50 Eur mokyklinėms reikmenims ir lavinimo priemonėms, po 50 Eur higienos reikmenys, vaistai, vitaminai, ir kitos išlaidos.

Ieškovė į bylą teikė išlaidas patvirtinančius kvitus (b. l. 106 - 108).

Pripažintina, kad įprastines nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui, išlaidos vaiko laisvalaikiui, todėl ieškovės nurodyta vaikų išlaikymui reikalinga suma – po 400 Eur per mėnesį kiekvienam, yra minimaliai užtikrinanti gyvybiškai svarbius vaikų poreikius. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovės nurodyta suma reikalinga vaikų išlaikymui, įvertinant ir jų amžių (14 m. ir 10 m.), yra užaukštinta, neprotingo dydžio ar aiškiai nepagrįsta (CPK 185, 187 straipsniai).

Ieškovė dirba, gaunamas darbo užmokestis yra apie 600 Eur neatskaičius mokesčių, ieškovė taip pat nurodė, kad gauna valstybės mokamas išmokas už vaikus. Ieškovė su sūnumis gyvena jos mamai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis A. G. paskutinį kartą užimtumo tarnyboje buvo registruotas nuo 2018 m. gruodžio 21 iki 2019 m. kovo 31 d. „Sodros“ duomenimis atsakovas iki 2019 m. gegužės 17 d. dirbo UAB „Statybuteka“ ir šiuo metu jokių pajamų negauna. Ieškovės paaiškinimais atsakovas dirba užsienyje. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra.

Atsakovas yra jauno amžiaus. Duomenų apie ribota atsakovo darbingumą, kitus išlaikytinius, nėra. Darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę užtikrinti tinkamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikų poreikiams tenkinti. Vertinant vaikams reikalingų išlaidų dydį teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir sprendžia, kad išlaidų dydis neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos) (CK 1.5 straipsnis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė suteikia vaikams gyvenamąjį būstą, juos išlaiko, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo vaikų išlaikymo prievolės lygių dalių principo. Pripažintina, kad abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nurodytais motyvais tenkintinas ieškinio reikalavimas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas A. G. ir K. G. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 15 d.) iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Nepilnamečių A. G. ir K. G. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, todėl ji paskirtina A. G. ir K. G. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Atsakovas jokių prieštaravimų dėl bendravimo tvarkos neteikė. Išvadą teikianti institucija pritaria ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai. Nesant duomenų, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka prieštarautų nepilnamečių vaikų ar atsakovo teisėms ir interesams, atsižvelgiant į geriausiai vaikų interesus atitinkančią bei vaikų tėvo teisių neapribojančią bendravimo su vaikais tvarką, nustatytina ieškovės nurodyta bendravimo tvarka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo pasikeitus aplinkybėms tėvas ar motina gali kreiptis į teismą pakartotinai (CK 3.201 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Patikslinusi ir galutinai suformulavusi reikalavimus ieškovė nurodė, kad transporto priemonių, registruotino ar kito dalintino turto neturi, todėl nutraukiant santuoką šis klausimas nespręstinas.

Šalys turi kreditorinių įsipareigojimų, kreditoriai įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.

Ieškovė prašo pripažinti, kad jos ir atsakovo kreditorinis įsipareigojimas UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2017 m. vasario 2 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 2472377 (b. l. 23) bei įsipareigojimas UAB „Tele2“ pagal judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis ir už gautą ryšio įrangą, yra ir po santuokos nutraukimo lieka solidaria šalių prievole.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai atsako solidariai, kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). CK 3.109 straipsnio 4 dalyje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles, o pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Ieškovės paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad prievolė UAB „IPF Digital Lietuva“ atsirado paėmus vartojimo kreditą 1184,49 Eur sumai, kuris buvo skirtas šeimos poreikių tenkinimui. Prievolė UAB „Tele2“ atsirado judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarčių, sudarytų 2017 m. birželio 13 d., 2018 m. birželio 15 d., 2019 m. gegužės 11 d. šalių šeimos, vaikų poreikiams tenkinti, pagrindu (b. l. 25-28). Esant nustatytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus tai, kad atsakovas šių prievolių pobūdžio neginčijo, prievolės kreditoriams UAB „IPF Digital Lietuva“ bei UAB „Tele2“ po santuokos nutraukimo pripažintinos solidariomis šalių prievolėmis. Duomenų apie kitus šalių finansinius įsipareigojimus byloje nėra.

Ieškovė atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu (b. l. 5-6).

Ieškinį tenkintus, bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro 244 Eur žyminis mokestis, 7,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir 184,41 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 99) priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. G. kaltės.

Nutraukus santuoką R. G. palikti pavardę „G.“, A. G. – „G.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. G..

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir K. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 15 d.) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną R. G..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Pripažinti skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims UAB „IPF Digital Lietuva“, pagal 2017 m. vasario 2 d. paskolos sutartį Nr. 2472377, ir UAB „Tele2“ solidariosiomis ieškovės R. G. ir atsakovo A. G. prievolėmis.

Nustatyti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su vaikais:

1. Pradedant nuo 2019 metų gruodžio l d. A. G. turi teisę bendrauti su A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės savaitgaliais, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.

2. Kitomis savaitės dienomis (darbo dienomis), bet ne daugiau kaip dvi dienas per savaitę, A. G. turi teisę bendrauti su vaikais, iš anksto tėvų sutartomis dienomis ir laiku, su teise atitinkamu laiku pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą iki 18 val.

3. Pradedant nuo 2020 metų, A. G. turi teisę bendrauti su vaikais, kas antrus metus Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną nuo 12 val. ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą, antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną iki 18 val.

4. Pradedant nuo 2020 metų, A. G. turi teisę bendrauti su vaikais, kas antrus metus Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.), pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse nuo 12 val. ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą šventės dieną (sausio 1 d.) iki 18 val.

5. Pradedant nuo 2020 metų, A. G. turi teisę bendrauti su vaikais, kas antrus metus per jų gimimo dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną po gimtadienio iki 18 val.

6. Pradedant nuo 2020 metų, sūnus A. G., savo pasirinkimu pusę žiemos ir pavasario, rudens mokyklos atostogų ir vieną mėnesį (pasirinktinai) vasaros mokyklos atostogų turi teisę praleisti (gyventi) kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje.

7. Pradedant nuo 2020 metų, sūnus K. G., savo pasirinkimu pusę žiemos ir pavasario, rudens mokyklos atostogų ir vieną mėnesį (pasirinktinai) vasaros mokyklos atostogų turi teisę praleisti (gyventi) kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje.

8. A. G. turi teisę nekliudomai bendrauti su vaikais visomis nuotolinio ryšio priemonėmis - telefonu, „Skype“, elektroniniu paštu, kitais socialiniais tinklais bei kitomis kompiuterinėmis programomis, taip pat lankyti jų ligos atveju, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (vaiko buvimo, gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigos stacionare).

9. A. G. turi teisę nekliudomai lankytis vaikų mokyklinio bei kitokio ugdymo įstaigoje, įskaitant visas neformalaus bei formalaus ugdymo įstaigas, vaikui bet kokias medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose, įskaitant šeimos gydytojus ir bet kokius kitus medicinos srities specialistus, ir gauti iš šių įstaigų jose bei teisės aktų nustatyta tvarka visą reikalingą informaciją.

10. R. G. privalo informuoti A. G. apie jo vaikų sveikatos būklę, visus sveikatos sutrikimus, apie visas medicinos įstaigas, į kurias R. G. yra kreipusi ar kreipsis dėl vaikų gydymo, jų sveikatos patikrinimo ar kitokių medicininių paslaugų vaikams teikimo.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 7,60 Eur (septynis eurus ir 60 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokos kodas 5660, 244,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660, ir 184,41 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus ir 41 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.