Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2014-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-82-633/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-02-06
Bylos Nr.
1-82-633/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Kaltinamasis
E. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-82-633/2014Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.26.2.1; 2.10.1 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014-02-06, Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis pagal Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, susituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, turinti II grupės invalidumą, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos 284 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji E. K. 2013-11-11, apie 23.00 val., lauke, prie dvibučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. viešoje vietoje, kito asmens akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia rankos kumštimi sudavė vieną kartą L. V. į kairiąją akį, tuo padarydama nukentėjusiajam L. V. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Šiais veiksmais kaltinamoji E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

FAKTINIAI DUOMENYS, KURIAIS GRINDŽIAMOS TEISMO IŠVADOS

Kaltinamosios E. K. kaltė byloje įrodyta visišku kaltės pripažinimu ir jos pačios, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, kt. bylos duomenimis.

1. Kaltinamoji E. K. byloje kalta yra visiškai prisipažinusi, dėl nusikaltimo įvykio paaiškinusi, kad 2013-11-12, apie 1.00 val., ji kartu su savo sugyventiniu A. V. buvo namuose. Kažkas pabeldė į virtuvės langą, ji nuėjo pažiūrėti, buvo tamsu, nieko nematė. Vėl pabeldė į kambario langą ir prašė atidaryti duris, iš balso pažino, kad tai L. V.. E. K. išėjo į lauką, link jos ėjo L. V., jis buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. L. V. norėjo įeiti į butą, ji jį pastūmė ir vieną kartą rankos kumštimi sudavė jam į veido sritį, kur pataikė negali pasakyti, nes buvo įpykusi, jai net suskaudo ranką. Po suduoto smūgio L. V. pargriuvo. E. K. pasakė, kad kvies policiją, tada L. V. atsistojo ir išėjo (b.l. 60-61).

2. Nukentėjusysis L. V. byloje yra paaiškinęs, kad 2013-11-11, apie 23.00 val., jis nuėjo pas A. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Norėjo pasiimti metalinį diską, kurį buvo palikęs A. V. taisyti. L. V. pabeldė į langą, A. V. išėjo į lauką ir nieko nesakęs sudavė jam vieną kartą į kairę akį (b. l. 7, 8).

3. Liudytojas A. V. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dalyje (b.l. 36-37)) byloje parodęs, jog 2013-11-12, apie 1.00 val., išgirdo beldimą į langą. Sugyventinė E. K. priėjo prie lango, po keleto minučių vėl kažkas pabeldė, išgirdo balsą, tai buvo L. V., jis prašė atidaryti duris. E. K. atrakino duris, A. V. atėjo prie durų ir pamatė, kad L. V. veržiasi į vidų. E. K. bandė jį sulaikyti ir sudavė L. V. vieną kartą į akį. L. V. pargriuvo, tačiau kokia padėtimi, nepamena. E. K. sakė, kad kvies policiją, tada L. V. atsistojo ir nuėjo. L. V. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas (b. l. 30-31, 40-41).

4. Liudytoja L. V. byloje parodžiusi, jog L. V. yra jos sūnus, tačiau nemoka nei skaityti, nei rašyti, kaip ir kada jos sūnus buvo sužalotas, ji nematė. 2013 m. lapkričio viduryje ji pamatė, kad jos sūnaus kairė akis mėlyna. Sūnus sakė, kad jį sužalojo A. V. (b.l. 11).

5. Liudytojas A. P. byloje parodęs, jog L. V. yra jo sugyventinė, o L. V. yra jos sūnus. Jis gyvena kartu su jais, kadangi nemoka nei skaityti nei rašyti, motiną jį išlaiko. A. P. parodė, kad maždaug prieš pusę metų, jis nunešė metalinį diską A. V., kodėl L. V. ėjo pasiimti šio disko, jis paaiškinti negali. Jis parodė, kad L. V. dažnai prisifantazuoja įvairių dalykų (b.l. 15).

6. 2014-01-16 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra dvibučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kiemas (b. l. 3-5).

7. 2013-11-13 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1046/13(09) nustatyta, kad L. V. konstatuota kraujosruva su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius kairės akies vokuose, muštinė žaizda apatinės lūpos dešinėje pusėje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai padaryti galimai 2013-11-11 vienu trauminiu poveikiu, kad ir kumštimi, nukentėjusiam esant bet kokioje padėtyje, mažai tikėtina, jog šiuos sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats (b. l. 18).

BYLOS FAKTINIŲ DUOMENŲ VERTINIMAS

Turinčio psichikos negalią nukentėjusiojo pareiškimas byloje, jog smurtą prieš jį vartojo A. V., o ne jo sugyventinė kaltinamoji E. K., teismo vertinamas sąžiningu suklydimu, sąlygotu paties nukentėjusiojo girtumo įvykio metu, tamsaus paros meto jo vietoje bei nukentėjusio psichikos negalios.

Visi kiti aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jos asmeniškai kaltės įrodymais, jie neprieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamoji, dėl pykčio, – veikdama iš asmeninių paskatų, viešai pavartojo aukščiau teismo jau pažymėtą fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, šiam tuo padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu sutrikdydama visuomenės rimtį ir tvarką.

ĮRODYTOS BYLOJE KALTINAMOJO VEIKOS KVALIFIKACIJA

Kaltinamosios E. K. nusikalstama veika byloje yra kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog fizinį smurtą viešai prieš nukentėjusįjį vartojo būtent kaltinamoji. Antra, kaltinamoji taip aktyviai veikė (sudavė smūgį rankos kumštimi nukentėjusiajam) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių (fizinio skausmo sukėlimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo, viešos tvarkos sutrikdymo) atžvilgiu jos tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, smūgio rankos kumštimi sudavimas L. V. į kairę akį, neabejotinai sukėlęs šiam fizinį skausmą, išorinius kūno sužalojimus, taip pat sukėlęs ir nežymų sveikatos sutrikdymą, aiškinamos teisės normos prasme turi būti kvalifikuojama įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamoji įžūliai elgėsi viešai, – kieme prie dvibučio gyvenamojo namo, pašalinio konfliktui liudytojo A. V. akivaizdoje, čia bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau žmonių, čia gyvenančių ar kitais tikslais besilankančių daugiabutyje, jo aplinkoje ar atsitiktinių praeivių, kuriems tokie kaltinamosios veiksmai būtų sukėlę didelį nepatogumą, pasipiktinimą, emocinį šoką ir pan., todėl spręstina, jog ji nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusiajam, bet ir pačiai aplinkai, – realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

BAUSMĖS PASKYRIMO MOTYVAI, KT. SPRENDIMŲ ARGUMENTAI

Spręsdamas dėl skirtinos kaltinamajai bausmės individualizavimo, teismas pirmiausiai atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja kiek mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 284 str. 1 d.) dispozicijoje, kadangi smurtiniai veiksmai, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, savo apimtimi buvo minimalūs (vienintelis smūgis), kaltininkės tyčia nebuvo tiesiogiai nukreipta į viešos tvarkos trikdymą (veikta ne iš chuliganiškų, bet asmeninio, buitinio pobūdžio paskatų).

Nuspręsdamas dėl bausmės individualizavimo teismas atsižvelgia ir į dar teigiamai vertinamą kaltinamosios asmenybę : bylos duomenimis E. K. nusikalto ir teisiama pirmąjį kartą, turi 1 galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau švelniausios rūšies už nešiurkštų teisės pažeidimą, gyvenamosios vietos savivaldos institucijos charakterizuojama patenkinamai dėl polinkio į alkoholį, tačiau priklausomybių ligų ir (ar) psichiatro priežiūra, gydymas nėra taikoma, gyvena faktinėje šeimoje su sugyventiniu, išlaikytinių neturi, nedirba, - turi 2 grupės neįgalumą.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja visišką kaltės pripažinimą ir pareikštą gailėjimąsi bei tam tikra dalimi padėjimą išaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamosios E. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Atsižvelgdamas į visumą aukščiau aptartų aplinkybių, teismas sprendžia taikyti bendrąją taisyklę, apibrėžtą Lietuvos Respublikos BK 55 str., ir pirmą kartą nesunkiai nusikaltusiai, tačiau 2 grupės neįgalumą turinčiai ir ribotai darbingai kaltinamajai skirti su laisvės atėmimu nesusijusią pagal įstatymo sankciją antros pagal švelnumą rūšies laisvės apribojimo bausmę (viešų darbų bausmės vykdymas būtų labai apsunkintas dėl kaltinamosios neįgalumo). Kita vertus, teismas nenustatė ir kokių tai juridinių ar faktinių kliūčių, dėl kurių aplamai negalėtų būtų skiriama būtent tokia prokuroro pareiškimu prašoma bausmės rūšis laisvės apribojimas. Kaltinamajai E. K. pagal aukščiau jau aptartas bylos aplinkybes teisinga nustatyti artimesnį nuo vidurkio baudžiamojo įstatymo sankcijos minimaliam bausmės dydį (atsakomybę lengvinančios aplinkybės lyginamasis svoris bausmės individualizavimui, teismo vertinimu, persveria kai kuriuos neigiamus kaltinamosios asmenybės aspektus, be to, kaltinamosios asmenybė įvertinta dar iš esmės teigiamai bei konstatuotas mažesnis nei rūšinis nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnis), - kaip prašoma prokuroro, 6 mėn. Teismas sprendžia, kad tokios bausmės paskyrimas su jos padėtį atitinkančiais papildomais įpareigojimais kaltinamajai atitiks bausmės paskirtį, jos paskyrimu siekiamus tikslus bei teisingumo principą, bus adekvatu kaltinamosios įvykdytų nusikalstamų veiksmų pobūdžiui ir jos asmenybei.

Kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar skirti jai mažesnę nei tiesiogiai nustatyta baudžiamojo įstatymo dispozicijoje bausmę teismas faktinių pagrindų šioje byloje nenustatė.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. 1 ir 2 d. d. taisykles skiriama kaltinamajai E. K. bausmė sumažintina 1/3, t.y. iki 4 mėn. laisvės apribojimo.

Kaltinamajai E. K. skirti baudžiamojo poveikio priemones faktinio pagrindo nenustatyta.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, - ji panaikintina.

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 ir 422 str. str., teismas

nusprendė:

E. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti ją 6 (šešiems) mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant 3 mėn. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 ir 2 d. d. taisykles, – bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir tokiu būdu E. K. nustatyti galutinę bausmę, – 4 (keturis) mėn. laisvės apribojimo, nustatyti įpareigojimus : 1) 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, 2) gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Kaltinamoji E. K., nesutikdama su bausmės jai paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo įteikimo jai dienos turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Algis Vieraitis