Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. O. išteisintas pagal LR BK 227 str. 2 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. O. buvo kaltinamas tuo, kad pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui:

jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014-02-17, apie 2.15 val., Savanorių pr. 225, Vilniuje, degalinėje „Emsi“, būdamas prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos(toliau – VPK KPV) tarnybinio automobilio „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai, žodine forma pasiūlė 1000 Lt (289,62 Eur) dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – VPK KPV Kelių patrulių rinktinės vyresniajam patruliui J. P. bei specialistui Ž. B., siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 124(1) str. 7 d., surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2014-02-17, apie 2.15 val., Vilniuje, Savanorių prospekte, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) reikalavimus, nes vairavo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas dviejų metų stažo, būdamas neblaivus ir automobilio nepaženklinus klevo lapu.

Šiais savo veiksmais V. O. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 str. 2 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-22 nuosprendžiu V. O. išteisino, motyvuodamas tuo, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, jog V. O. siūlė policijos pareigūnams Ž. B. ir J. P. 1000 Lt (289,6 Eur) dydžio sumą už administracinio teisės pažeidimo protokolo nerašymą, t.y., nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti V. O. kaltu pagal LR BK 227 str. 2 d. ir skirti jam 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė policijos pareigūnų J. P. ir Ž. B. parodymus, teigdamas, kad jų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. Sutinka prokurorė, kad pareigūnų parodymuose yra prieštaravimų dėl V. O. sustabdymo aplinkybių, tačiau teigia, kad bylai neturi reikšmės, ar pareigūnai stabdė V. O. vairuojamą automobilį įjungę tarnybinio automobilio švyturėlį, ar ne. Prokurorė nurodo, kad abu pareigūnai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad V. O. pasiūlė jiems 1000 Lt už neteisėtą neveikimą, o būtent, kad nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už vairavimą neblaiviam. Tokie pat duomenys yra užfiksuoti ir policijos pareigūno Ž. B. tarnybiniame pranešime, surašytame iš karto po įvykio.

Skunde prokurorė nesutikdama su skundžiamu sprendimu bei vertindama tiek išteisintojo, tiek byloje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymus, nurodo, kad policijos pareigūnai iki įvykio išteisintojo nepažinojo, todėl neturėjo priežasties jį apkalbėti. Nenustatyta ir kad pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su išteisintuoju. Pasak prokurorės, netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo. Prokurorės teigimu, V. O. parodymai, jog jis ketino susimokėti baudą vietoje banko kortele, banko kortelės sąskaitoje turint tik apie 200 Lt, nežinant baudos konkretaus dydžio, nepripažįstant padarius pažeidimą, bei pareigūnams nurodžius, kad nėra galimybės sumokėti baudą vietoje, jį įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, yra visiškai nelogiški ir vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokie išteisintojo parodymai paneigti surinktų įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių visetu. Be to, prokurorė nurodo, kad apklausiamas V. O. pateikė melagingus duomenis, nurodydamas, kad nėra baustas už KET pažeidimus, todėl nežino, kaip yra mokamos baudos bei manė, kad baudą galima susimokėti vietoje pareigūnams, nes teismo sprendimais jau yra baustas už KET pažeidimus.

Prokurorė skunde pažymi ir tai, kad papirkimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, pasiūlius duoti kyšį. Tokiu būdu V. O. nusikalstama veika buvo baigta jam pasiūlius duoti kyšį kelių policijos pareigūnams, o jo realios galimybės ar negalėjimas duoti pasiūlyta sumą neturi jokios teisinės reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui. Prokurorės teigimu, nors Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo ir garso įrašymo įranga sumontuota nebuvo, tačiau šioje byloje V. O. kaltė įrodyta policijos pareigūnų J. P. ir Ž. B. parodymais bei jais nustatytomis aplinkybėmis, kita rašytine bylos medžiaga. Esant tokioms aplinkybėms, prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai realizavo LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

Išteisintasis V. O. teismui pateikė atsikirtimus į prokurorės apeliacinį skundą, kuriuose prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti, kadangi teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi teismų praktika, tinkamai pritaikė įstatymų nuostatas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Išteisintasis nesutikdamas su prokurorės skundu ir vertindamas liudytojų – policijos pareigūnų parodymus, nurodo, kad liudytojais teisme apklaustų policijos pareigūnų parodymų nepatvirtino byloje esantys objektyvūs įrodymai, t.y. degalinės teritoriją fiksuojančios vaizdo kameros įrašas. Be to nurodo, kad teismas nustatė ir kitų pareigūnų J. P. ir Ž. B. parodymų nenuoseklumo ir prieštaringumo atvejų.

Išteisintasis nurodo nesutinkąs su prokurorės skundo ir tais argumentais, kad policijos pareigūnai neturi suiteresuotumo bylos baigtimi. Priešingai teigia, kad tarnybiniuose pranešimuose nurodę nusikaltimo aplinkybes bei pranešę apie nebūtą nusikaltimą, siekia, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu tai būtų patvirtinta, kadangi kitu atveju jiems patiems grėstų atsakomybė už melagingą pranešimą ar tarnybiniai patikrinimai dėl netinkamai atliktų pareigų.

Atsikirtimuose išteisintasis taip pat nurodo, kad byloje nėra įrodymų ar aplinkybių viseto, kurie paneigtų pastarojo parodymus.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kuriuo V. O. išteisintas pagal LR BK 227 str. 2 d., naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis V. O. atžvilgiu (LR BPK 329 str. 2 p.), kadangi teismo išvados neatitinka bylos faktinių duomenų, prieštarauja įstatymo prasmei.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi bylos faktiniais duomenimis visiškai įrodyta, jog išteisintasis V. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 str. 2 d.

Teisminio nagrinėjimo metu išteisintasis savo kaltės nepripažino, teigė pinigų pareigūnams nesiūlęs, norėjęs tik susimokėti baudą SEB banko kortele. Ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, vartojo žodį „susitarti“, nes tai sakydamas galvojo apie baudos sumokėjimą kortele, taip pat nurodė, kad galėjo galvoti apie automobilio išvežimą (b.l. 103-105).

Kolegijos nuomone, tokią išteisintojo versiją nuneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas Ž. B. nurodė, jog po patikrinimo alkoholio matuokliu kaltinamasis (V. O.) prašė protokolo neforminti, buvo įvardinta konkreti suma – 1000 Lt, kad nebūtų forminamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Asmuo dėl baudžiamosios atsakomybės už siūlymą papirkti valstybės tarnautoją buvo įspėtas du kartus, tačiau tęsė savo siūlymus, sakydamas „Nepildykit protokolo, atveš pinigus, susimokėsiu“. Nurodė, kad asmuo pinigų neturėjo, jam buvo paaiškinta, kad baudos nėra mokamos vietoje, noro susimokėti banko kortele nereiškė (b.l. 122-124).

Analogiškos aplinkybės nurodytos ir minėto pareigūno tarnybiniame pranešime, kuriame užfiksuota, kad pasiūlius piliečiui (V. O.) pasitikrinti alkoholio matuokliu, vairuotojas siūlė susitarti, o būtent 1000 Lt už tai, kad išvengtų administracinės atsakomybės. Vairuotojui buvo bent 10 kartų paaiškinta, kad už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Kol buvo forminami dokumentai, vairuotojas nuolatos siūlė tuos 1000 Lt (b.l. 8).

Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. P. paaiškino, kad tiek prieš girtumo tikrinimą, tiek po girtumo tikrinimo kaltinamasis (V. O.) prašė, kad nebūtų pildomas protokolas, prašė susitarti, kad nebūtų rašomas protokolas už vairavimą neblaiviam. Rašant protokolą kaltinamasis (V. O.) kelis kartus prašė susitarti, buvo perspėtas, siūlė 1000 Lt kyšį, kad nuvažiuos iki bankomato ar iki namų, atveš kažkokius pinigus, siūlė pinigus žodžiu (b.l. 124-125).

Tokias pačias aplinkybes pareigūnai, apklausti liudytojais, nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (10, 11).

Alkotesterio kvito šaknelė patvirtina, kad V. O. nustatytas 2,4 prom. girtumas (b.l. 46).

ROIK medžiaga Nr. 07-14-8188928 nustatyta, kad pareigūnas J. P. 2014-02-17, 2.20 val. patikrino V. O. dėl neblaivumo; 2.49 val. J. P. surašė V. O. administracinio teisės pažeidimo protokolą, protokolas 2.54 val. įteiktas V. O. (b.l. 129-132).

ROIK medžiaga Nr. 0114000078477 nustatyta, kad 2014-02-17, 03.09 val. buvo gautas pranešimas, jog Savanorių pr. ties Galvės g. degalinėje „Emsi“ sustabdytas automobilis BMW, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinus vairuotojas buvo neblaivus, siūlė policijos pareigūnams 1000 litų kyšį, vairuotojas sulaikytas ir pristatytas į 2 PK (b. l. 133).

Esant tokiems duomenims, išteisintojo V. O. versija, kad jis kyšio policijos pareigūnams nesiūlė, o ketino susimokėti baudą vietoje, kuomet policijos pareigūnai paaiškino, kad vietoje to padaryti nėra galimybės, vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad teisme liudytojais apklausti kaltu su išteisintuoju buvę R. A. bei Ž. N. nei patvirtino, nei paneigė V. O. padarytos veikos aplinkybes, kadangi nurodė negirdėję pastarojo pokalbio su policijos pareigūnais (b.l. 105, 106).

Išteisintojo V. O. versiją nuneigia liudytojai J. P., Ž. B. – policijos pareigūnai, kurie savo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, patvirtino išteisintajam V. O. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, kad V. O. pasiūlė jiems 1000 Lt už neteisėtą neveikimą, o būtent, kad nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už vairavimą neblaiviam, nors jam ir buvo paaiškinta, kad už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tokios pat aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūno Ž. B. tarnybiniame pranešime, kuris buvo surašytas iš karto po įvykio.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, vertindamas šių liudytojų – policijos pareigūnų parodymus, juos nepagrįstai atmetė. Abu pareigūnai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nuosekliai nurodė, kad V. O. jiems siūlė 1000 Lt už neteisėtą neveikimą, o būtent už tai, kad nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už vairavimą neblaiviam.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad minėti policijos pareigūnai iki įvykio išteisintojo nepažinojo, todėl neturėjo priežasties jį apkalbėti. Nebuvo nustatyta ir kad pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su išteisintuoju. Byloje daugiau nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti šių liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų patikimumu. Jų parodymai dėl įvykio aplinkybių yra detalūs, nuoseklūs. Nors tam tikras aplinkybes pareigūnai nurodo skirtingai, tačiau esminės aplinkybės dėl V. O. nusikalstamų veiksmų sutampa. Be to ir pats išteisintasis neneigė tarnybiniame automobilyje vartojęs žodį „susitarti“, tik teigė norėjęs susitarti dėl baudos sumokėjimo vietoje.

Atkreipiamas dėmesys, kad išteisintasis V. O. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pateikė melagingus duomenis nurodydamas, kad nėra baustas už KET pažeidimus ir dėl to nežinojo, kaip yra mokamos baudos, manė, kad baudą galima susimokėti vietoje pareigūnams. Tiek baudžiamosios bylos, tiek Lietuvos Teismų Informacinės Sistemos – LITEKO duomenimis nustatyta, kad išteisintasis V. O. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-29 sprendimu buvo nubaustas 5000 Lt (1448 Eur) bauda pagal LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., už automobilio vairavimą neblaiviam, neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, nepaklusimą teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (b.l. 59). Tokiu būdu, išteisintojo versija, kad jis nebuvo nei karto baustas administracine tvarka, todėl nežinojo, kaip mokamos baudos, paneigta ir, kolegijos nuomone, vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad pažadas duoti kyšį turi būti pagrįstas realiomis galimybėmis, atkreipiamas dėmesys, kad bylos duomenimis buvo nustatyta būtent tai, kad išteisintasis V. O. siekė jam palankaus policijos pareigūnų sprendimo, t.y., kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Akivaizdu, kad tą suprato ir to norėjo ir pats išteisintasis, kadangi apklausiamas patvirtino, jog norėjo, kad apie įvykį nesužinotų tėvai. Taip pat iš pareigūnų parodymų matyti, kad išteisintasis V. O. buvo įspėtas dėl atsakomybės už papirkimą, tačiau tęsė savo siūlymus, sakydamas „Nepildykit protokolo, atveš pinigus, susimokėsiu“. Iš V. O. mobiliojo ryšio telefonas paimtas nebuvo, todėl jis turėjo realią galimybę paskambinti, kad pinigai būtų atvežti.

Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog byloje nebuvo nustatyta, kad išteisintasis V. O. broliui skambino būtent dėl pinigų kyšiui atvežimo, neturi reikšmės išteisintojo veiksmus kvalifikuojant pagal LR BK 227 str. Šios veikos sudėtis yra formali, nusikalstama veika laikoma baigta nustačius bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodomų veiksmų, nagrinėjamu atveju – V. O. pasiūlius duoti kyšį. Kolegija sprendžia, jog bylos duomenimis nustatyta, kad išteisintasis V. O. atliko visus veiksmus, atitinkančius aptariamos nusikalstamos veikos sudėtį, tai padarė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad V. O., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014-02-17, apie 2.15 val., Savanorių pr. 225, Vilniuje, degalinėje „Emsi“, būdamas prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – VPK KPV) tarnybinio automobilio „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai, žodine forma pasiūlė 1000 Lt (289,62 Eur) dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – VPK KPV Kelių patrulių rinktinės vyresniajam patruliui J. P. bei specialistui Ž. B., siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 124(1) str. 7 d., surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2014-02-17, apie 2.15 val., Vilniuje, Savanorių prospekte, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, nes vairavo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas dviejų metų stažo, būdamas neblaivus ir automobilio nepaženklinus klevo lapu.

Skiriant V. O. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d., priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad jis administracine tvarka baustas 1 kartą, praeityje neteistas, dirba, išteisintojo V. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių kolegija nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką pastarasis padarė, apsvaigęs nuo alkoholio.

Įvertinus aptartas aplinkybes bei padaryto nusikaltimo pobūdį, kategoriją, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, V. O. asmenybę, jam skirtina bauda. Baudos dydis nustatytinas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 47 str. nuostatas, reglamentuojančias baudų skyrimą už apysunkio nusikaltimo padarymą, taip pat atsižvelgtina į aukščiau paminėtas aplinkybes.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendį, priimtą dėl V. O., panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

V. O. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir paskirti jam 18 MGL ( 677,88 Eurų) dydžio baudą, įpareigojant šią baudą sumokėti į valstybės biudžetą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.