Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis K. J. dėl kaltinimo pilnai prisipažino. Jis parodė, kad parėjo su broliu iš fermos po naktinės pamainos namo, brolis, supyko kad išvertė jo plovą, todėl išpylė jo keptuvę su bulvėmis. Tuo metu jis stovėjo prie viryklės ir kepė bulves, su broliu tarpusavyje susistumdė, rankoje buvo peiliukas, kuriuo skuto bulves ir jas maišė keptuvėje. Brolio pastumtas griuvo ant nugaros, o brolis ant jo ir bedė du kartus broliui į nugarą. Konflikto metu abu buvo gerokai išgėrę. Kai brolis V. buvo ligoninėje, jį priėmė dirbti į brolio vietą fermoje ir davė butą kur gyventi, nes buvo įpareigojimas gyventi skyrium. Su broliu kartu dirba fermoje, eina uždarbiauti pas ūkininkus. Dėl epilepsijos negali nuolatinai dirbti, nes jei negauna išgerti tai pasireiškia epilepsijos priepuoliai, kadangi serga alkoholizmu. Smurto iki tol niekada tarp jų nebuvo, pasibardavo tik žodžiais, labai gailisi dėl savo veiksmų, brolio atsiprašė, už jį yra 10 metų vyresnis, pragyvena iš brolio uždarbio fermoje, kartais uždarbiauja kitur, savo elgesį vertina labai blogai, kai išsiblaivė suprato, bet buvo per vėlu. Civilinį ieškinį pripažįsta.

3. Nukentėjęs V. J. parodė, kad abu grįžo iš darbo, iš vakaro turėjo nusipirkę 8 litrus alaus, pro truputį jį gėrė. K. kepė bulves, jis išėjo malkų ir grįžęs pamatė išverstą savo puodą su plovu. Tuomet broliui du kartus iš kojos spyrė, tada abu susistumdė, brolis rankose turėjo peiliuką bulvių skutimui. Kai brolį pastūmė, jis atsikėlė, tada dar kartą jį stūmė, brolis galėjo paslysti ant išpilto plovo, tada abu vertėsi, užgriuvo ant brolio ir brolis jam sudavė, tuomet jis broliui sudavė, abu atsistojo, apsižodžiavo, brolis išėjo į balkoną, o pats atsistojęs pajuto kaistantį šoną, perbraukęs ranka pamatę kraują ir pasidarė silpna. Išbėgo į koridorių ir prašė kaimynės skambinti greitajai, bet ją išsikvietė pats, kartu atvažiavo ir policija. Ligoninėje įvedė dreną, susiuvo, ligoninėje gulėjo savaitę. Kai grįžo iš ligoninės brolio namie nebuvo, paskui sužinojo, kad jis gyvena garaže šalia fermos, kurį davė darbovietė kad tarpusavyje nebendrautų. Brolį rado dirbantį fermoje, nuvažiavo pasikalbėti, brolis verkė, atsiprašė, labai gailisi, apsikabino, jam atleidžia, tėvų neturi, likę tik dviese. Ir jo kaltės yra dėl įvykio, nes buvo labiau nei brolis prisigėręs, dėl plovo pradėjo jį stumdyti, spyrė ir trenkė jam. Brolis turi epilepsiją dėl alkoholizmo, dirbti negali, jei brolis alkoholio nevartoja, tuomet epilepsijos nebūna. Brolį jis išlaiko iš gaunamos 490 eurų algos.

4. Liudytoja V. S. S. parodė, kad apie pusę dvylikos išgirdo abu brolius rėkiant, po to atbėgo V., sako – K. jį padūrė, prašė kviesti greitąją, bet greitąją jis pats išsikvietė. Jie geri kaimynai, padeda kai reikia, tarpusavyje jie tik žodžiu konfliktuoja, su kaimynais jų santykiai geri, kai reikia pagalbos padeda.

5. Liudytoja A. K. parodė, kad apie V. J. sužalojimą nieko nežino, jie kaimynai, ji gyvena pirmame aukšte, jie antrame. Girdėjo, kad K. kažką suriko garsiai, bet nesuprato ką. Išėjo į stotelę važiuoti į Panevėžį, pamatė važiuojančią policiją, prie jos sustojo ir klausė, kur V. J. gyvena, ji parodė. J. ramiai gyvena, kartais parėkauja, kaip ir visi. Jiems pretenzijų jokių neturi, kai paprašo pagalbos, dviratį paskolinti ar ką, abu linkę padėti.

6. Iš įvykio vietos apžiūros 2020 m. vasario 8 d. protokolo, matyti kad apžiūrėtas gyvenamasis butas, esantis (duomenys neskelbtini) Butas yra daugiabučio namo antrame aukšte. Virtuvės kambaryje, ant juodos spalvos odos minkštų baldų - kampo, ant kurio paklota patalynė, matosi išpilta išvirtų bulvių, kruopų ir svogūnų likučiai, ant krosnies kaitlentės matosi taipogi išpiltų išvirtų bulvių gabalėliai. Kambaryje ant medinio pietų stalo rastas virtuvinis peilis su juoda rankena, kurios bendras ilgis 18,5 cm., ant jos geležtės, kurios ilgis apie 6,5 cm, matosi rusvos į kraują panašios dėmės. (1 t.,b.l.12-24 )

7. Iš 2020 m. vasario 21 d. apžiūros protokolo, nustatyta, kad apžiūrėtas įvykio vietos metu rastas ir paimtas peilis. Ant peilio geležtės kairio šono matyti rudos spalvos dėmės. Peilio bendras ilgis 176mm, peilio geležtė tiesi, vienašmenė, užgaląstas iš abiejų pusių ilgis 65mm, plotis 15mm, storis 1 mm. Peilio rankena juodo plastiko, trijų kniedžių pagalba tvirtinama prie geležtės koto ilgis 116mm. Kairės pusės rankenos gale matyti rankenos dalies atidalijimo žymės, dalis nulūžusi. Rankenos plotis 19mm, storis 15mm. Pateiktas peilis yra gamykliniu būdu pagamintas buitinis peilis. Buitiniai peiliai prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriami. ( 1t.,b.l.102-106)

8. 2020 m. vasario 13 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. V. J. kviečia pagalbą dėl to, kad (duomenys neskelbtini), susimušė su neblaiviu broliu, kuris jam dūrė peiliu, sužalojo galvą, šoną, nugarą. Pranešėjas sunkiai kalba, įrašo fone girdisi šaukiantis vyriškas balsas. (1 t., b.l.70-76).

9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2020 m. kovo 16 d. specialisto išvadoje Nr.G338/2020(5) nurodyta, kad V. J. nustatytos dvi durtinės žaizdos krūtinės ląstos užpakalinėje sienoje ( nugaros srityje), lydimos oro-susikaupimo kairėje krūtinpėvės ertmėje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančių savybių turinčiu daiktu, galimai peilio geležte ar panašiai, dviejų trauminių poveikių pasekoje. Dėl nustatytų durtinių žaizdų krūtinės ląstos užpakalinėje sienoje, lydimų oro-kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, V. J. sveikata sutrikdyta sunkai. ( 1 t; b.l.145-156).

10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2020 m. vasario 11 d. specialisto išvadoje Nr.G191/2020(5) nurodyta, kad K. J. apžiūros metu kūno sužalojimų nenustatyta ( 1t;b.l.152-153).

11. Iš Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2020 m. vasario 10 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-05722-20 matyti, jog sulaikant K. J. BPK 140 straipsnio tvarka jam nustatytas 1,68 promilių girtumas ( 1 t.;b.l.3).

12. Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo ir 2020 m. kovo 12 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti V. J. iš ligoninės 2020 m. vasario 8 d. paimti rūbai- juodos spalvos marškinėliai, pilkas megztinis aukšta apykakle ir languoti marškiniai. Marškinėlių nugaros pusėje matyti tamsūs, skirtingos formos ir dydžių sutepimai. Ant nugaroje esančių baltų užrašų matyti rudos - raudonos spalvos sutepimai. Marškinėlių nugaros pusėje matyti trys mechaniniai pažeidimai. Ant pilko megztinio matyti skirtingų dydžių, formų ir intensyvumo rudos spalvos dėmės, kurios vietomis yra susigėrusios į audinį ir trys mechaniniai pažeidimai. Juodos - mėlynos ir baltos spalvos languotų marškinių ilgomis rankovėmis nugaros pusėje matyti trys mechaniniai pažeidimai. Ties dviem mechaniniais pažeidimais, esančiais nugaros pusėje, ties liemeniu ir mente, yra susigėrę rudos spalvos, skirtingo dydžio ir formos sutepimai, audinys sustangrėjęs. ( 1 t. b.l.78-89).

13. Aukščiau išdėstytų įrodymų, aptartų nuosprendžio 2-12 punktuose visetas, atsižvelgiant ir į tai, kad jokie pašaliniai asmenys nagrinėjamo įvykio nematė, o tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmės nesikeitė (1 t. b.l. 29-30, 33-37, 158, 165-166, 169-182) leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad K. J. tyčia du kartus dūrė peiliu savo šeimos nariui –broliui V. J. į nugarą ir taip padarė pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Ši K. J. įvykdyta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis šį labai sunkų baigtą nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. tyčia du kartus dūrė nukentėjusiajam peiliu į nugarą, nes jį tenkino bet kokios iš šio veiksmo kilsiančios pasekmės. Byloje nėra įrodymų, kad K. J. siekė konkretaus tikslo, tačiau durdamas buitiniu peiliu broliui į nugarą, neabejotinai suprato arba privalėjo suprasti, kad tokiais veiksmais gali sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, ir nors tokio tikslo nesiekė, tačiau buvo abejingas galimoms pasekmėms. Todėl jo veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes.

14. Kaltinamojo K. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra ta, kad jis pripažino padaręs įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš nukentėjusiojo, liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis anksčiau nesmurtaudavo tarpusavyje, nors abu nurodė, kad vartodavo alkoholį, tačiau konfliktai būdavo tik žodiniai. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš paties nukentėjusio paaiškinimų akivaizdu, jog taip buvo ir įvykio dieną. Nukentėjęs V. J. nurodė, kad būtent jis išprovokavo konfliktą, kai pamatęs, kad brolis išvertė puodą su maistu, pastūmė jį į orkaitę. Ikiteisminio tyrimo metu 2020-02-08 iš karto po įvykio apklaustas nukentėjęs V. J. nurodė, kad jis pirmas pagrasino broliui peiliu ( 1 t.; b.l.29-30), papildomai apklaustas 2020-02-10 nurodė, kad būtent jis pastūmė brolį, kad tas lenda prie sriubos ir du kartus praeinančiam įspyrė į šlaunį, mano kad brolis taip padarė , nes pats jį išprovokavo ( 1 t.;b.l.34-36). Tuo tarpu kaltinamasis taip pat nurodė, kad brolis išvertė iš keptuvės ant grindų keptas bulves, po ko jie susigrūmė ir nugriuvo ant žemės, tuomet jis dūrė du kartus broliui į nugarą ( 1 t., b.l.158, 166). Aptartų įrodymų pagrindu laikytina, kad K. J. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo V. J. provokuojantis elgesys. Ši aplinkybė taip pat pripažįstama kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

15. Skiriant K. J. bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į dvi jo atsakomybę lengvinančias ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o taip pat į kitas reikšmingas bei kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes.

17. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dviejų iki dvylikos metų. Sutinkamai su BK 41 straipsnio nuostatomis, bausmės tikslas yra ne tik nubausti prasikaltusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismas, parinkdamas K. J. bausmę, vertina ne tik kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmiausiai atsižvelgiama į nukentėjusiojo V. J. poziciją, kuris nurodo, kad jokių pretenzijų kaltinamam broliui neturi, su juo susitaikė. Tokios pozicijos nukentėjusysis laikėsi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Jis broliui atleido, pats broliu rūpinasi, jį išlaiko, brolis, nors vyresnis 10 metų, bet jam yra vienintelis šeimos narys, vienas be kito artimų žmonių daugiau neturi. Nors sužalojimu sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų bei teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad V. J. 2020-02-08 dvi durtinės žaizdos buvo praplautos, drenuotos ir susiūtos, ligos dinamika teigiama, žaizdos ramios, todėl esant teigiamai ligos dinamikai 2020-02-14 išrašytas į namus ambulatoriniam gydymui. Darytina išvada, jog realaus pavojaus V. J. gyvybei nebuvo. Kaip matyti, tokio gydymo užteko, nes jokių komplikacijų nekilo ir V. J. šiuo metu nejaučia jokių neigiamų pasekmių. Tai rodo, kad K. J. dūrė nestipriai ir nesiekė sunkiai sužaloti brolį. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis iš esmės neturi savo asmeninių pajamų, gyvena iš nukentėjusiojo uždarbio, kartu jie ne tik tvarkosi buityje ir dirba, tačiau kartu vartoja ir alkoholį, dėl ko kyla konfliktai. Iš to matyti, kad nukentėjusysis, žinodamas kaltinamojo būdą, toleravo tai ir nesiekė, kad kaltinamasis keistųsi, dėl ko galiausiai ir kilo atitinkamos pasekmės. Taigi visuma šių duomenų suteikia pagrindą svarstyti dėl skirtinos bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Teismo vertinimu, aukščiau aptartų aplinkybių visuma iš dalies sumažina kaltinamojo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ypač atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).