Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nukentėjusiajai R. V., nuteistajam R. G., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010-12-20 nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas R. G. atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei atsiprašyti nukentėjusiosios.

Vadovaujantis LR BK 68 str., R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta teisė vairuoti transporto priemonę du metus.

Iš R. G. nukentėjusiajai R. V. priteista 6000 litų neturtinei žalai atlyginti bei 800 litų už advokato paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. pagal LR BK 281 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2009-02-13 apie 18.13 val., Kauno r., Zapyškio sen., kelyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai, vairuodamas automobilį ,,VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Kauno kryptimi, ties kelio 17 km, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 punktų reikalavimus, t.y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė įvažiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingą kryptimi važiuoti skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Suzuki Baleno“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko automobilio „Suzuki Baleno“ vairuotojai R. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą ir nukentėjusiąją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo R. G. nusikalstamą veiką pagal LR BK 281 str. 2 d. ir paskyrė nuteistajam bausmę, laikydamasis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Apeliantas skunde ir apeliacinės instancijos teisme neigė savo kaltę tačiau, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 281 str. 2d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios R. V., liudytojų A. M., J. P., S. T., J. Ž., S. K., E. K., A. M., M. K. parodymais, liudytojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais pirminiais parodymais, Kelių eismo įvykio apžiūros, transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolais, teismo medicinos specialisto išvada bei kita bylos rašytine medžiaga. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip R. G. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 282 str. 2 d., įrodymus.

Teisme apklausta nukentėjusioji R. V. parodė, kad važiavo keliu Kaunas – Šakiai, link Šakių, apie 18.00 val. prieš Zapyškį pamatė kito automobilio vinguriuojančias šviesas. Priešpriešom važiuojantis automobilis trenkėsi į jos automobilio kairiąją pusę, nuo smūgio jos automobilis pradėjo suktis priešais laikrodžio rodyklę, atsirado priešingoje kelio pusėje ir nulėkė į griovį. Prie jos pribėgo nepažįstamas vyriškis, padėjo jai išlipti iš sumaitoto automobilio. Po to jis nuėjo pažiūrėti, kokia situacija prie kito automobilio. Jis nubėgo, bet labai greitai sugrįžo atgal ir padėjo jai pereiti per kelią, pasodino į savo automobilį. Jai buvo pasakyta, kad į jos automobilį įvažiavo girti asmenys ir kad jie ją kaltina avarijos padarymu. Autoavarijos metu jai lūžo kairės kojos čiurna ir padaryti daugybiniai kūno sumušimai.

Liudytojas S. K. patvirtino, kad įvykio vietoje buvo nuo pradžios iki pat pabaigos. Užkilęs ant kalniuko, pamatė stovint automobilį „VW Sharan“ su mirksinčia avarine šviesa, joje sėdėjo vyrų kompanija. Vienas vyriškis sėdėjo už vairo, pavažiavo truputėlį toliau, sustojo. Tuo metu jis nuėjo ir padėjo ištraukti merginą iš automobilio, esančio griovyje, po to nuėjo prie „VW Sharan“, kuris vis dar stovėjo važiuojamojoje dalyje. Priėję prie automobilio išgirdo, kaip vyriškis skambino telefonu ir kvietėsi pagalbos: „atvažiuok, padėk, labai reikia“, Jis paklausė, ar jie nenukentėjo. Vyrai pradėjo keiktis, grasino susidorojimu ir fiziniu smurtu. Jis atsitraukė ir iškvietė policiją. Policijos pareigūnams pasakė kas vairavo automobilį, minėjo, kad prie vairo sėdėjo vyriškis su raudona striuke, ten buvo kilusi sumaištis, nes tie visi vyriškiai buvo agresyvūs. Jis suprato, kad automobilį vairavo vyriškis su raudona striuke ir tą vyriškį nurodė policijos pareigūnams. Dar po valandos atsirado moteris. Pastaroji buvo priėjusi prie greitosios pagalbos automobilio, klausinėjo kas nutiko ir vėliau nuėjo prie ,,VW Sharan“.

Teisme apklaustas liudytojas A. M. patvirtino, kad matė atvažiuojantį automobilį, kuris vinguriavo po kelią, tada pradėjau jį stebėti ir dar truputį pavažiavus pamatė, kaip priešais jį važiavęs automobilis susidūrė su juo, kadangi priešpriešais važiuojantis automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Automobilis sustojo kelkraštyje, o priešais važiavusį automobilį apsuko ir numetė į priešingos pusės griovį. Jis greitai pribėgo prie automobilio, esančio griovyje, ir padėjo merginai išlipti. Dar vienas vyras sustojo ir atėjo jam padėti. Merginą pasodino į jo automobilį. Su kitu vyru nuėjo prie automobilio ,,VW Sharan“. Priėję pamatė tris girtus vyriškius. Vairuotojo pusėje sėdėjo vyras, kuris yra teismo posėdžių salėje ir yra kaltinamasis. Jokios moters nematė, išskyrus nukentėjusiąją.

Liudytojas A. M. teisme nurodė, kad patruliavo kelyje Kaunas – Šakiai. Buvo gautas pranešimas, kad netoli Kačerginės, nuo Zapyškio pusės yra įvykęs autoįvykis. Jis su kolega privažiavo per 2-3 minutes, nes buvo visai šalia. Dešiniame kelkraštyje, griovyje pamatė automobilį. Kažkoks žmogus pasakė, kad jie skubėtų prie kito automobilio, nes bando pabėgti. Pamatė automobilį su mirksinčiu avariniu, priėjo prie vairuotojo pusės. Už vairo sėdėjo vyriškis, jo durelės neatsidarė, paprašė išlipti ir pasodino jį į tarnybinį automobilį. Įvyko konfliktas, pasikvietė porą žmonių iš nuovados. Per automobilio galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo stabtelėjusį automobilį ir po kiek laiko atėjo kolega su moterimi, kurią kolega pristatė, kaip „VW Sharan“ vairuotoją, ją taip pat pasisodino į tarnybinį automobilį. Kada važiavo į įvykio vietą jokių pėsčiųjų nepastebėjo. Moteris išlipo iš nedidelio tamsaus automobilio, vėliau kada ėjo link budinčio pastebėjo už to automobilio vairo sėdintį jauną vaikinuką. Ta moteris pasakė, kad ji vairavo automobilį, pasakojo, kad buvo išsigandusi, tai pabėgo į mišką, tačiau toje vietovėje pelkėtos vietos ir nebuvo tiek pašalę, kad ji galėtų ten vaikščioti.

Teisme apklaustas liudytojas J. Ž. patvirtino, kad patruliavo Zapyškyje ir gavo pranešimą, kad važiuojant link Kauno atsitiko eismo įvykis. Kada atvyko, jau buvo sustoję keletas žmonių, vienas automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio, o kitas stovėjo toliau. Po kurio laiko iš kažkur atsirado moteris, ją atvežė tamsios spalvos automobilis, kurį vairavo jaunas berniukas. Jai vaikštant po kelią, jos paklausė, ko ji ten vaikštanti, ji atsakė, kad tai ji vairavo „VW Sharan“. Paklausus kur ji buvo iki šiol, ji atsakė, kad važiavo į Domeikavą atsivežti dokumentų. Tada jis ją pasodino į policijos automobilį. Po kiek laiko išsikvietė pagalbos iš policijos nuovados ir vyriškį su raudona striuke išvežė į komisariatą. Įvykio vietoje buvę liudininkai, jiems pasakė, kad už vairo sėdėjo žmogus su raudona striuke.

Liudytojas S. T. nurodė, budėjo Noreikiškių nuovadoje ir gavo pranešimą, jog kolegoms patruliams reikalinga pagalba autoįvykyje. Nuvykus į nurodytą vietą, prie Zapyškio gyvenvietės pamatė autoįvykį. Kolegų prašymas buvo toks, kad prižiūrėtų ant suolelio sėdinčius neblaivius piliečius, kad jie nepasišalintų iš eismo įvykio vietos. Po kiek laiko iš vieno patrulių gavo nurodymą, kad vieną iš saugomų asmenų reikia pristatyti į komisariatą, tai jie ir padarė. Į įvykio vietą atvyko per 5-7 minutes, moters įvykio vietoje nebuvo, kažkokia moteris atsirado vėliau, po 15-20 min.

Šių liudytojų parodymai paneigia apelianto versiją, jog automobilį ,,VW Sharan“ vairavo jo žmona G. G.. Patys pirmi įvykio liudininkai S. K. ir A. M. patvirtino, kad už minėto automobilio vairo sėdėjo vyras ir jokios moters įvykio vietoje nebuvo. Liudytojai J. Ž. ir A. M. patvirtino, kad moteris (G. G.) įvykio vietoje atsirado vėliau, ją tamsios spalvos automobiliu atvežė jaunas vaikinas. Liudytojas S. T. nurodė, kad į eismo įvykio vietą atvyko per 5-7 minutes, tačiau jokios moters ten nebuvo, ši pasirodė vėliau, po 15-20 minučių.

Pažymėtina, kad teisme apklausti liudytojai G. G. ir V. D. tvirtino, jog automobilį ,,VW Sharan“ vairavo ne R. G., o jo žmona G. G., tačiau pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo nesiremti jų parodymais, kadangi jie yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys: G. G. yra nuteistojo žmona, o D. įvykio dieną kartu su R. G. vartojo alkoholį, šventė J. P. gimtadienį Ežerėlyje.

Apeliantas skunde ginčija jam inkriminuotą faktinę aplinkybę – apsvaigimą nuo alkoholio, kuris kaip kvalifikuojamasis požymis, apibūdinantis transporto priemonę vairuojančio asmens būklę, yra tiesiogiai susijęs su LR BK 281 str. 2 d. taikymu.

Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad eismo įvykio vietoje R. G. blaivumas tikrinamas nebuvo, nes policijos pareigūnus suklaidino įvykio liudininkų S. K. ir A. M. nurodymas, jog už automobilio ,,VW Sharan“ vairo matė sėdint vyrą, vilkintį raudona striuke ar sportiniu kostiumu. Nustatyta, jog į policijos tarnybinį automobilį buvo įsodintas liudytojas G. A., kuris po eismo įvykio iš tiesų buvo atsisėdęs į vairuotojo vietą ir išjungė variklį. Dėl tos priežasties R. G. blaivumas eismo įvykio vietoje liko nepatikrintas.

Apsvaigimas nuo alkoholio paprastai nustatomas medicininės apžiūros metu vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 (Žin., 2006, Nr. 56?2000), Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 (Žin., 2006, Nr. 71-2641). Tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką, apsvaigimas nuo alkoholio gali būti nustatomas ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio ar po jo, parodymais ir pan. Be to, Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų, todėl apsvaigimas nuo alkoholio įrodinėjamas pagal bylos duomenų pripažinimo įrodymais taisykles.

Šiuo atveju, R. G. apsvaigimas nuo alkoholio įrodytas liudytojų parodymais. Pagal LR BPK 20 str. nuostatas, įrodymais gali būti teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla.

Tai, kad eismo įvykio dieną vartojo alkoholį, neneigia ir pats R. G.. Teisme jis nurodė, kad važiavo iš pusseserės gimtadienio, buvo normaliai išgėręs ir įvyko eismo įvykis. Kaip viskas įvyko, neprisimena dėl girtumo.

R. G. parodymus dėl girtumo patvirtino ir teisme liudytoja apklausta jo pusseserė J. P. teigusi, kad svečiai pas ją atvyko jau būdami neblaivūs, pas ją išgėrė dar 1 litrą degtinės.

Liudytojas K. B. patvirtino, kad J. P. gimtadienyje alkoholį vartojo jis, R. G. ir V. D..

Liudytojas S. T. nurodė, kad juos kolegos iškvietė į pastiprinimą, nes vyrai, važiavę automobiliu ,,VW Sharan“, buvo neblaivūs ir agresyviai nusiteikę.

Liudytojas A. M. nurodė, kad automobilis ,,VW Sharan“ vinguriavo po visą kelią, po autoįvykio priėjęs prie šio automobilio paklausė, ar nereikia pagalbos, tačiau jam buvo pasiūlyta į snukį ir pamatęs, kad su girtais ginčytis beviltiška, nuėjo.

Liudytojas V. D. ikiteisminio tyrimo metu 2009-03-30 apklausoje teigė, kad apie 12 val. dienos atėjus pas R. G. į namus, jie vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau buvo nuspręsta važiuoti į Ežerėlį pas G. A. seserį. Važiuojant kelyje jis su R. G. ir K. B. gėrė degtinę. Apie 15 val. jau buvo pas J. P., ten prabuvo 1-2 valandas ir visą laiką buvo vartojamas alkoholis, negėrė tik G. G.. Važiuojant namo į Domeikavą, automobilį vairavo R. G., kuris buvo neblaivus. G. G. automobilyje nebuvo (2 t., b.l. 49-50). 2010-02-03 savo parodymus liudytojas V. D. pakeitė, nurodydamas, kad duodamas pirminius parodymus susimaišė (2 t., b.l. 97-98). Apklaustas teisme liudytojas V. D., nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena. Teisme liudytoju apklaustas tyrėjas M. K. paaiškino, kad antrąją liudytojo V. D. apklausą atliko šiam pačiam prašant. Priežasčių, dėl kurių jis pakeitė savo parodymus, tiesiogiai nenurodė, tačiau buvo paaiškinta, kad gyvena kaimynystėje su buvusiais klasiokais, draugais, todėl negali likti prie savo pirminių parodymų. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi V. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jo nurodytos aplinkybės sutapo su faktinėmis bylos aplinkybėmis (LR BPK 276 str. 1 d. 3 p.).

Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, kad automobilį ,,VW Sharan“ vairavo, būtent, R. G., o ne jo žmona G. G., be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai R. V. eismo įvykio metu buvo padarytas kairio vidinio kulkšnelio lūžis, kairės blauzdos sumušimas, poodinė kraujosruva kairės paminklinės duobės projekcijoje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai veide bei rankose. Dėl kairio vidinio kulkšnelio lūžio R. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b.l. 65-66). Jei asmuo vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tokia jo veikai kvalifikuojama pagal LR BK 281 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismui teisingai taikius baudžiamąjį įstatymą, nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti.

Pagrįstai pripažinęs R. G. kaltu pagal LR BK 281 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 str., nuteistajam paskyrė bausmę adekvačią padarytai nusikalstamai veikai ir ji nėra aiškiai per griežta. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. G. padarė neatsargų nusikaltimą, taip pat atsižvelgta į jį charakterizuojančias aplinkybes, jog 2008-05-10 jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl sutuoktinės nežymaus sveikatos sutrikdymo (t.2, b.l.116), 2005-08-16 jo atžvilgiu priimtas teismo baudžiamasis įsakymas (t.2., b.l. 120), praeityje daugybę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam (t.2.,b.l.121). Be to, skiriant bausmę pagrįstai atsižvelgta į R. G. elgesį po nusikaltimo padarymo, t.y. jis nepasirūpino nukentėjusiąja, nesidomėjo jos būkle, ėmėsi veiksmų, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą veiką. Paskirtoji šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos nuomone, nėra per griežta, ji savo dydžiu artima LR BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatytos tos rūšies bausmės minimumui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad R. G. vedęs, dirba, neteistas, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant LR BK 75 str. nuostatas. Įvertinus tai, kad R. G. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota kito asmens sveikata, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BK 68 str., pagrįstai paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti teisę vairuoti transporto priemonę du metus.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos skundžiamame nuosprendyje dėl R. G. pripažinimo kaltu pagal LR BK 281 str. 2 d. yra motyvuotos bei pagrįstos teisme ištirtais įrodymais, bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmės individualizavimo principo, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o R. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.