Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Auksei Repšytei, gynėjams advokatams Elenai Gylienei, Alfonsui Šarkai, kaltinamiesiems T. K., N. L., nukentėjusiajai V. O. R., teismo medicinos specialistui Leonui Gogeliui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. K., a. k. kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1983-08-19 Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 6 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus: 1998-04-28 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 2000-06-22 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 3 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 2002-03-13 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 1 d. – 4 MGL dydžio bauda; 2005-12-14 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – 30 parų arešto, (2006-06-06 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi nuosprendis pakeistas – paskirta bausmė 60 MGL dydžio bauda); 2006-03-03 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. – 20 parų arešto; 2006-12-01 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 135 str. 1 d. – 3 m. laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.;

N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1978-01-06 Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 7 klasių išsilavinimą, nedirbanti, neištekėjusi, pastovios gyvenamosios vietos neturinti, teista tris kartus: 2001-09-28 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d., 271str. 1 d. – 4 m. laisvės atėmimo; 2002-02-15 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d., 241 str. 1 d. – 4 m. 4 mėn. laisvės atėmimo; 2004-03-22 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. L. 2006 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpyje tarp 01-03 val., kambaryje, esančiame adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmenino konflikto, kilusio su E. S. metu, tyčia sudavė vieną smūgį ranka E. S. į veidą, tuo sukeldama nukentėjusiajai E. S. fizinį skausmą.

T. K., toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, t.y. 2006-08-17 d. laikotarpyje tarp 01-03 val., kambaryje, esančiame adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įsikišdamas į konfliktą, vykusį tarp N. L. ir E. S., tyčia medine kėde sudavė tris smūgius E. S. į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. S. dvi muštines žaizdas kaktoje, kraujosruvą kaktos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu, muštinę žaizdą dešinėje ausyje, ko pasėkoje 2006-08-18 d. E. S. ligoninėje mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis kaktoje, kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose ir kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, kairio galvos smegenų pusrutulio smegenų medžiagos suminkštėjimu, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, t.y. tyčia ją nužudė.

Kaltinamoji N. L. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad prieš įvykį, vakare su E. S., kurią pažinojo jau anksčiau, susitiko Kaune, miesto centre. E. S. ją pavaišino, nupirkusi du butelius alaus, maisto. Joms bekalbant, E. S. pasakė, kad neturi kur nakvoti, tuomet ji pakvietė važiuoti kartu, į bendrabutį, esantį Partizanų gatvėje, kuriame pati nakvoja. E. S. dar nupirko du butelius vyno ir jos atvažiavo į minėtą bendrabutį. Kambaryje rado T. K. ir I. B., kurie gėrė degtinę. Po vidurnakčio, išgėrus butelį degtinės ir atsineštą vyną, pritrūko pinigų nusipirkti daugiau. Prieš tai E. S. buvo žadėjusi jų duoti, bet atsisakė, kilo konfliktas, tuomet ji atsistojusi kumščiu trenkė fotelyje sėdėjusiai E. S. į veidą. Dėl girtumo, neprisimena ar sudavė 1 ar daugiau smūgių, po kurių nukentėjusioji toliau liko sėdėti fotelyje. E. S. jai smūgių nesudavė, su ja buvo susikibusi, paėmusi ją už pažastų. Po to, E. S. pradėjo mušti T. K., jai matant sudavė vieną smūgį. Jis į konfliktą įsikišo, kad jas išskirtų.

Analogiškai įvykio aplinkybes kaltinamoji N. L. nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo (2 t., b.l. 47-49).

Kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2006-08-16 vakare, apie 21- 22 val. kartu su I. B. atvyko į bendrabutį adresu, Kaunas, (duomenys neskelbtini) kambarį, priklausantį I. B.. Kambarys yra 2 aukšte. Buvo jau išgėręs, atsivežė dar du butelius degtinės po 0,5 litro ir pradėjo gerti. Po jų į kambarį atėjo N. L. ir E. S., su jomis kartu gėrė toliau. Dar turėjo savo degtinės, jos atsinešė 2 butelius vyno. Begeriant, E. S. žadėjo, kad duos N. pinigų degtinei nupirkti, tačiau, kai baigėsi alkoholis, nebenorėjo duoti pinigų, todėl N. pradėjo su ja ginčytis, stumdytis. Kambaryje buvo stalas, sofa-lova, 1 fotelis, mažytė kėdutė, prie įėjimo durų patiestas čiužinys. Jis sėdėjo ant lovos, šalia N. ir I., E. S. sėdėjo fotelyje, daugiau žmonių nebuvo. Konfliktą pradėjo N. L., ji stumdė E. S. ir sudavė pastarajai ranka į viršutinę kūno dalį. E. S. N. smūgių nesudavė. Konfliktas tęsėsi ilgokai, joms besistumdant, į konfliktą įsikišo jis, ranka sudavė kelis smūgius E. S. į galvos šoną, į kaklą prie ausies. E. S. tuo metu stovėjo prie čiužinio. Paėmęs mažą medinę kėdutę, stovėjusią prie spintos, sudavė ja E. S. du kartus į galvą, ausį. Smūgius sudavė naktį apie 2 – 3 valandą. Po smūgių kėdute E. S. atsigulė ant čiužinio. E. S. mušė, todėl jog buvo girtas, ant jos nepyko, kad ji nedavė pinigų degtinei. Dėl girtumo gerai neprisimena ar smūgius kėdute sudavė ją mesdamas, ar nepaleisdamas iš rankos. E. S. toliau gulėjo ant čiužinio. Maždaug po valandos, apie 4 val. ryto, liepus kambario savininkei I. B., iš kambario E. S. išnešė į koridorių. Po jo smūgių E. S. daugiau niekas nemušė. Ją išnešti padėjo į kambarį atėjęs R. V.. Buvo girtas, todėl ne viską gerai prisimena, bet nešant E. S. į koridorių ir laiptų aikštelę, jis buvo paėmęs už kojų, o R. V. už rankų, jai iš nosies bėgo kraujas. E. S. nešė pakėlę, laiptais nevilko, tuo metu ji kažką sakė. Kai E. S., kartu su N. L. atėjo į kambarį, ji buvo sveika, jokių sužalojimų nepastebėjo. E. S. paliko paguldę laiptinėje. Kėdutę, kuria sudavė E. S. smūgius, išmetė per langą. Kai išėjo važiuoti į namus, matė ją gulinčią toje pačioje vietoje. Suduodamas smūgius nenorėjo jos nužudyti, dabar dėl to gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo kaltinamasis T. K. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, patvirtino, kad kėdute E. S. sudavė du kartus (1 t., b.l. 116-118 ).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad savo parodymus kaltinamasis T. K. taip pat patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, įvykio vietoje-name, esančiame adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), antro aukšto kambaryje Nr. 238, detalizavo įvykio aplinkybes ir parodė prie kambario durų dešiniame kampe ant grindų padėtą čiužinį-vietą, kurioje sėdėjo nukentėjusioji E. S., jam suduodant smūgius kėdute, bei kambario langą, pro kurį išmetė kėdutę, kuria mušė nukentėjusiąją. Po to T. K., parodė koridorių, į kur iš kambario išnešė nukentėjusiąją, iš koridoriaus atėjęs į laiptinę nurodė laiptų aikštelę tarp pirmo ir antro aukštų, parodė vietą ant grindų, kur paliko nukentėjusiąją gulėti (1t.,120-122 b.l.). Būtent šioje vietoje be sąmonės gulinčią E. S. rado atvykę greitosios medicininės pagalbos darbuotojai (t.1 b.l.68).

Nukentėjusioji Vanda – O. R. parodė, kad E. S. jos dukra. Ji gyveno atskirai, kur nežino, užeidavo retai, išgėrusi vengdavo rodytis, buvo pradėjusi dirbti. Prieš mirtį nematė apie metus laiko, apie įvykio aplinkybes nieko nežino. Laidotuvėms išleido 2000 litų – kunigui, duobkasiams, karsto nešimui, giedoriams, gedulingiems pietums. Žala jai neatlyginta.

Liudytojas R. V. parodė, kad su T. K. ir N. L. pažįstamas, retkarčiais susitikdavo išgerti. Leidus I. B., apie du mėnesius gyveno jai priklausančiame bendrabučio kambaryje. Įvykio naktį, pareidamas namo, matė ant laiptų gulinčią moterį. Moteris gulėjo ant nugaros, 2 aukšte. Šalia galvos matėsi kraujo. Priėjęs prie I. B. kambario durų pamatė kraujo dėmes. Įėjęs į kambarį, jo viduje, prie durų taip pat matė kraujo dėmes. Viduje buvo T. K., I. B., kurie gėrė, N. L. miegojo. Jis irgi prisėdo, buvo alaus, pilstuko. Paklausus kas įvyko, jam paaiškino, kad buvo konfliktas, tuomet jis pasiūlė moterį nunešti laiptais žemiau. Su T. K. moterį nunešė į aikštelę tarp laiptų, ir ten ją paguldė ar pasodino. Nešė pakėlę, ji kvėpavo, galvojo, kad atsigavusi išeis, o jie grįžo toliau gerti. Po to, T. K. išėjo namo, atėjo jo pažįstas pravarde „Šarka“ ir jie toliau gėrė iki ryto, kol buvo sulaikyti policijos darbuotojų. Iš kambario moters išnešti nepadėjo. Kambaryje, prie durų buvusį kraują jis išvalė prieš atvykstant policijos darbuotojams. Ant fotelio ar čiužinio kraujo nematė. Fotelis kambaryje buvo ir atvykus policijai, kėdutės nematė. T. K. buvo stipriai išgėręs.

Liudytojos I. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. Ji parodė, kad savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, leido laikinai gyventi N. L. ir R. V.. 2006-08-16 vakare kartu su T. K. nusipirkę du butelius degtinės, po 0,5 litro nuvyko į šį butą. Jame tuo metu nieko nebuvo, todėl iš pradžių jie gėrė dviese. Apie 22 val. į butą (duomenys neskelbtini), atėjo N. L. su nepažįstama moterimi, kaip vėliau sužinojo E. S.. Moterys atsinešė du butelius vyno, kurį kartu su jais pradėjo gerti. Begeriant, tarp N. L. ir E. S. kilo konfliktas. Nuo lovos atsistojusi N. L. ranka trenkė sėdinčiai fotelyje E. S. du smūgius į veidą. Vėliau į butą atėjo R. V., o netrukus ir kitas pažįstamas V. J.. E. S. gulėjo ant čiužinio, patiesto ant grindų, dešinėje pusėje nuo įėjimo durų. Moteris kriokė, jos galva buvo kruvina. Kambaryje ant grindų buvo labai daug kraujo. Tada ji liepė moterį išnešti iš buto. Ją išnešė T. K. ir R. V.. T. K. ir Rolandui sugrįžus, ji išėjo į koridorių, laiptinėje, laiptų aikštelėje tarp pirmo ir antro aukštų pamatė ant nugaros gulinčią minėtą nepažįstamą moterį. Sugrįžusi toliau gėrė alkoholinius gėrimus kartu su N. L., T. K., V. J. ir R. V.. Po kurio laiko T. K. išėjo namo. Dar po kiek laiko į butą atvažiavo policijos pareigūnai (1t., 99-100 b.l.).

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojo V. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. V. J. parodė, kad 2006-08-17 apie 7 val., eidamas į butą, kuriame gyveno R. V., esantį adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje pamatė gulinčią moterį, kuri buvo kruvina. Įtardamas, kad moteris galėjo būti sumušta šiame bute, jame buvusiems I. B., Rolandui, N. L. ir nepažįstamam vaikinui pasakė, kad jie turės bėdų, nes žmonės tikrai praneš policijai. Tačiau buvusieji kambaryje į jo žodžius nesureagavo, kambaryje ant stalo stovėjo 2 l talpos butelis alaus, todėl pasiliko kartu su jais išgerti (1t.,89-90 b.l.).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūros vykusios 2006-08-17, Kaune, (duomenys neskelbtini) metu, laiptinės aikštelėje, tarp pirmo ir antro aukšto laiptų, ant sienos, ant laiptų pakopų, antrojo aukšto laiptų aikštelėje, ant laiptų turėklų atramos rasta raudono skysčio dėmės, panašios į kraują. Antrojo aukšto koridoriaus dešinėje pusėje, priešais kambario Nr. 238 duris ant grindų rasta raudono skysčio dėmė 30x18 cm. dydžio. Po guminiu kilimėliu, padėtu prie kambario Nr. 238 durų rasta nesudžiūvusi nedidelė raudono skysčio dėmė. Kambario Nr. 238 viduje, kairėje pusėje ant tualeto-vonios durų apatinės dalies, ant kambario vidaus durų vidinės pusės rasta raudonos spalvos skysčio dėmės. Kambaryje, dešinėje pusėje ant sienos matyti raudonai-rudos spalvos išdžiūvusios dėmelės. Nuo laiptų, nuo grindų, prie kambario Nr. 238 durų, kambario vidaus durų vidinės pusės buvo paimti šių dėmių skysčio pavyzdžiai(1t., 7-12 b.l.).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad pranešimas apie (duomenys neskelbtini) antroje laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukštų gulinčią kruviną moterį buvo gautas 6.56 val., o 7.03 val. atvykusi gydytoja nustatė, kad E. S. buvo be sąmonės, kaktos srityje kirstinė žaizda, veidas ir rankos suteptos krauju, kuris sukrešėjęs (t.1 b.l.68).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti E. S. drabužiai: megztinis, marškinėliai, kelnės (1t., 74 b.l.), N. L. drabužiai: marškinėliai, sportinis švarkelis (1t., 75 b.l.).

Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 506/06(01) patvirtina, kad tamponuose su nuoplovomis iš namo laiptinės nuo laiptų, nuo grindų, nuo kambario durų, ant E. S. megztinio yra E. S. kraujas su 99,9999999999% tikimybe (1t. 53-60 b.l.).

Iš specialisto išvados Nr. 11-2513(06) nustatyta, kad ant tirti pateiktų N. L. marškinėlių rasti raudonos spalvos akriliniai pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su E. S. megztinio trikotažo vyraujančiais pluoštais (1t. 43-49 b. l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1202/06(02) nustatyta, kad E. S. lavone rasti šie sužalojimai: dvi mušinės žaizdos kaktoje, kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu, muštinė žaizda dešinėje ausyje, poodinė kraujosruva kairėje krūtyje, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje ir kairiame rieše.

Dvi mušinės žaizdos kaktoje, muštinė žaizda dešinėje ausyje padaryti kietu buku daiktu ar įrankiu, turinčiu buką briauną. Išvardinti sužalojimai yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui, o ne griuviminei traumai. Esant E. S. gyvai, dvi mušinės žaizdos kaktoje, kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu, visumoje būtų kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu, o šiuo konkrečiu atveju nuo šių sužalojimų E. S. mirė. Išvardinti sužalojimai E. S. padaryti dviejų parų laikotarpyje prieš mirtį.

Muštinė žaizda dešinėje ausyje padaryta kietu buku daiktu, turinčiu briauną. Esant E. S. gyvai, tokio pobūdžio žaizda būtų kvalifikuota nežymiu sveikatos sutrikdymu. Muštinė žaizda dešinėje ausyje padaryta dviejų parų laikotarpyje prieš mirtį ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo.

Poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje ir kairiame rieše padarytos kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių 2 parų laikotarpyje prieš mirtį ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. Esant E. S. gyvai, tokio pobūdžio poodinės kraujosruvos būtų kvalifikuotos nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Poodinė kraujosruva kairėje krūtyje padaryta kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių 3-6 parų laikotarpyje. Esant E. S. gyvai, tokio pobūdžio poodinė kraujosruva būtų kvalifikuota nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Galvos sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trijų smūgių pasėkoje. Kiti išvardinti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai E. S. padaryti keliais skirtingais daiktais ar įrankiais. Tai patvirtina sužalojimų pobūdis.

E. S. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis kaktoje, kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose ir kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, kairio galvos smegenų pusrutulio smegenų medžiagos suminkštėjimu, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu(1 t. b.l. 30-38).

Teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas savo išvadą patvirtino ir paaiškino, kad galvos sužalojimai padaryti ne mažiau trijų smūgių pasėkoje. Dvi muštinės žaizdos kaktoje, viena virš kairio antakio, kita aukščiau ir viena dešinėje ausyje. Sužalojimai kaktoje padaryti vienu tuo pačiu arba panašias savybes turinčiu daiktu. Ausyje muštinė žaizda padaryta panašiu daiktu kaip ir kaktoje, turinčiu briauną. Buka briauna gali būti stalo, kėdės, taburetės kraštas. Tokios žaizdos griuvimo traumai nebūdingos. Didžiausia tikimybė, kad tai buvo stiprūs tiesioginiai smūgiai.

Kairėje krūtyje ir rieše sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Link pakaušio eina operacinio pjūvio metu atvertos kaukolės žaizda. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai tiek gulint, tiek sėdint, tiek stovint. Sumušimai rieše, delne, plaštakoje galėjo atsirasti nešant, stipriai suspaudus.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad N. L. smūgį, sukėlusį E. S. fizinį skausmą, sudavė 2006-08-17 laikotarpyje tarp 6.00-7.00 val., o T. K. sužalojimus, sukėlusius E. S. mirtį, padarė laikotarpyje tarp 2006-08-16 22.00 val. - 2006-08-17 8.00 val. Teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad netrukus, po N. L. suduoto smūgio, į konfliktą įsikišęs T. K. sudavė E. S. smūgius, sukėlusius jos mirtį, ir tai įvyko 2006 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpyje tarp 01-03 val., todėl įvykio laikas tikslinamas.

Nurodytų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad 2006 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpyje tarp 01-03 val., kilus asmeniniam konfliktui tarp N. L. ir E. S., dėl to, jog pastaroji neduoda, nors geriant buvo žadėjusi, pinigų alkoholiui įsigyti, N. L. tyčia sudavė jai smūgį ranka į veidą, sukeldama E. S. fizinį skausmą, jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d.

Kaltinamoji N. L. kalta visiškai prisipažino, jos parodymai apie kilusį konfliktą ir smūgio sudavimą E. S. yra nuoseklūs, išsamūs, todėl teismas jais remiasi. N. L. nurodytas aplinkybes pilnai patvirtino tuo metu kambaryje buvęs kaltinamasis T. K. ir liudytoja I. B., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jų tarpusavio kontaktą patvirtina specialisto išvada, jog ant tirti pateiktų N. L. marškinėlių rasti raudonos spalvos akriliniai pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su E. S. megztinio trikotažo vyraujančiais pluoštais

Ištirtais įrodymais nustatyta, jog į šį konfliktą įsikišo kartu prieš tai gėręs, ir tuo metu kambaryje buvęs T. K., kuris medine kėdute sudavė E. S. tris smūgius į galvą, padarydamas jai dvi muštines žaizdas kaktoje, kraujosruvą kaktos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu, nuo kurių E. S. mirė ir muštinę žaizdą dešinėje ausyje. Savo kaltę dėl šių sužalojimų padarymo T. K. visiškai pripažino. Jo kaltę taip pat patvirtina kaltinamosios N. L., liudytojų R. V., I. B. duoti parodymai. Jokių esminių prieštaravimų, tarp šių asmenų parodymų nėra, išskyrus nežymius neatitikimus apie E. S. išnešimo į koridorių ir laiptinę aplinkybes, tačiau tai pilnai suprantama, kadangi visi nurodyti asmenys buvo neblaivūs, ir dėl girtumo nepilnai viską prisimena, kadangi gerti pradėjo apie 22 val. vakaro, po E. S. sumušimo ir toliau gėrė.

T. K. kaltę, tai, jog smūgiai, sukėlę E. S. mirtį, jai buvo suduoti nurodytu laiku nurodytame kambaryje, o paskui ji buvo išnešta į laiptinę, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Nuo laiptų, nuo grindų, prie kambario Nr. 238 durų, kambario vidaus durų vidinės pusės buvo paimti šių dėmių skysčio pavyzdžiai, juos ištyrus nustatyta, jog tai E. S. kraujas. T. K. parodymus, apie kėdute E. S. suduotus smūgius, t.y. kūno sužalojimų padarymo mechanizmą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, jog dvi mušinės žaizdos kaktoje, muštinė žaizda dešinėje ausyje E. S. padaryti kietu buku daiktu ar įrankiu, turinčiu buką briauną. Išvardinti sužalojimai yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui, o ne griuviminei traumai. Apklausos metu teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad buka briauna gali būti stalo, kėdės, taburetės kraštas. Sužalojimai kaktoje, muštinė žaizda ausyje padaryti vienu tuo pačiu arba panašias savybes turinčiu daiktu. Tokiu būdu neabejotinai yra nustatyta, kad E. S. mirė nuo kaltinamojo T. K. tyčia suduotų smūgių, todėl jo nusikalstama veika pagal LR BK 129 str. 1 d. buvo kvalifikuota teisingai.

Tai, jog kaltinamasis T. K. neprisimena, ir negali tiksliai nurodyti, ar suduodamas smūgius E. S. jis kėdutę metė, ar sudavė nepaleisdamas jos iš rankos sužalojimo padarymo pobūdžiui ir veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes kaip teismo posėdžio metu patvirtino teismo medicinos specialistas didžiausia tikimybė, kad tai buvo stiprūs tiesioginiai smūgiai. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, galėjusius sukelti kaltinamojo didelį susijaudinimą, konflikto metu būtų panaudojusi kokį nors įrankį, todėl nebuvo jokio realaus pavojaus konflikte dalyvavusios N. L. ar jo gyvybei, sveikatai, t.y veika būtų padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai ar peržengiant būtinosios ginties ribas.

Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis T. K. veikė netiesiogine tyčia, suduodamas kėdute smūgius, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, nors tokių padarinių nenorėjo, bet jie kilo, todėl jo veikoje yra visi požymiai jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 d. Nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi įtakos tas faktas, kad nukentėjusioji mirė ligoninėje, praėjus parai nuo sužalojimo. Nukentėjusiosios E. S. mirties priežastis buvo kaltinamojo T. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl atsakomybė už pasekmes atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusioji mirė tuoj pat po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui.

Neįrodyta, kad būtent T. K. E. S. padarė poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje ir kairiame rieše, todėl ši kaltinimo dalis pašalinama. Su E. S. prieš tai stumdėsi kaltinamoji N. L., be to, teismo medicinos ekspertas nurodė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti E. S. nešant, stipriai suspaudus jos rankas, nešti E. S. T. K. padėjo R. V., šie sužalojimai tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo, esant E. S. gyvai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

N. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajai N. L., kolegija atsižvelgia į tai, kad ji anksčiau teista ir šį tyčinį nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, kas pagal baudžiamąjį įstatymą pripažįstama nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.), o LR BK 56 str. 1 dalis numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, todėl nors LR BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos ir kitos alternatyvios bausmės, N. L. skirtina griežčiausia-terminuotas laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui.

T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam T. K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodytais LR BK 54 str., jis padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, kurio padariniai neatstatomi, anksčiau teistas, nusikalto teistumui neišnykus, todėl jam skiriama įstatymo sankcijoje numatyta reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė. T. K. nusikaltimą padarė 2006-08-17, galiojant LR BK 129 str. 1 d. 2000-09-26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos nustatytam bausmės dydžiui, todėl, skiriant jam bausmę, vadovaujamasi šia įstatymo redakcija. Nustatant bausmės dydį, kolegija atsižvelgia į nurodytas atsakomybę sunkinančią ir atsakomybę lengvinančią aplinkybes. Tai, jog T. K. kaltu prisipažino, turėjo svarbią reikšmę, nes priešingu atveju, sprendžiant pagal nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, šio nusikaltimo tyrimas būtų buvęs žymiai sudėtingesnis. Taip pat atsižvelgus į veikos pavojingumo laipsnį, asmenybę, tai, kad administracine tvarka nebaustas, skirtina mažesnė bausmė, nei sankcijoje numatytas jos vidurkis. 2006-12-01 nuosprendžiu T. K. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, šios bausmės neatliko, todėl bausmės subendrintinos vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d.,9 d., iš dalies sudedant, nes šį nusikaltimą T. K. padarė iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo, t.y. 2006 m. rugpjūčio 17 d.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - E. S. drabužiai: megztinis, marškinėliai, kelnės, N. L. drabužiai: marškinėliai, sportinis švarkelis, T. K. drabužiai: marškinėliai, kelnės, du vokai su E. S. panagių turiniu, du vokai su T. K., N. L. lyginamaisiais kraujo pavyzdžiais, trys vokai su raudonos spalvos dėmių pavyzdžiais, paimtais iš įvykio vietos, vokas su tyrimo pluoštais, rastais ant nukentėjusiosios E. S., T. K., N. L. drabužių–sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

N. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006-08-17 iki 2007-02-18 ir laikyti atlikusia paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje nekeisti.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d.,9 d., bausmes subendrinus iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridėjus dalį 2006-12-01 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006-08-18 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės –suėmimo nekeisti.

Sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti, saugomus Kauno apygardos teisme: E. S. drabužius megztinį, marškinėlius, kelnes, N. L. drabužius marškinėlius, sportinį švarkelį, T. K. drabužius marškinėlius, kelnes, du vokus su E. S. panagių turiniu, du vokus su T. K., N. L. lyginamaisiais kraujo pavyzdžiais, tris vokus su raudonos spalvos dėmių pavyzdžiais, paimtais iš įvykio vietos, voką su tyrimo pluoštais, rastais ant nukentėjusiosios E. S., T. K., N. L. drabužių.

Nuosprendis apeliacine tvarka gali būti skundžiamas per 20 dienų, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo jo nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.