Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Simonavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti prokuroro Dainiaus Simonavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties ir grąžinti jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² str. Įtarimai dėl šios nusikalstamos veikos pareikšti R. B. ir J. V.. Šiame ikiteisminiame tyrime 2014 m. sausio 29 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal BK 189¹ str. 1 d., t. y. dėl to, kad R. B. ir O. B. turi didesnės vertės, negu 500 MGL, turtą, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Nesutikdami su šia nutartimi įtariamieji O. B., R. B. ir įtariamojo J. V. gynėjas advokatas Gediminas Gudeliauskas padavė skundą aukštesniajam teismui. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi įtariamųjų O. B., R. B. skundas patenkintas, įtariamojo J. V. gynėjo advokato Gedimino Gudeliausko skundas patenkintas iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis panaikinta ir priimtas naujas sprendimas: Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2015 m. lapkričio 2 d. pašymo dėl praleisto termino atnaujinimo ir ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo netenkinti.

Nesutikdamas su šia nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Dainius Simonavičius padavė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti prokuroro Dainiaus Simonavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Skundu Lietuvos apeliaciniam teismui Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Dainius Simonavičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį bei priimti naują sprendimą: prokuroro 2016 m. sausio 5 d. skundą perduoti nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Prokuroras pažymi, kad apygardos teismas 2016 m. sausio 11 d. sprendimą atsisakyti priimti prokuroro skundą ir jį jam grąžinti priėmė apsiribodamas tik BPK X dalies 442 str. 2 d. nuostatų pacitavimu ir visiškai formalių šių nuostatų vykdymą nusakančių motyvų išdėstymu.

Prokuroras mano, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta vien dėl to, kad skundas Lietuvos apeliaciniam teismui buvo teikiamas ne dėl klaidingo BPK 442 str. 2 d. nuostatų traktavimo, o išsamiai motyvuojant, kodėl yra pateikiamas skundas aukštesniajam teismui, išdėstant, jog prokurorui yra žinomos BPK 442 str. 2 d. nuostatų taikymo ribos, bei tokioje procesinėje situacijoje siūlant nagrinėti apygardos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą remiantis aukštesnės galios teisės aktu - Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nuostatomis, taikant BPK 440 str. 1 d. analogiją, kuomet nėra BPK 439 str. 1 d. numatyto specialaus atvejo, kai apygardos teismas skundžiamą sprendimą yra priėmęs išeidamas iš skundo nagrinėjimo ribų per iš esmės netinkamą BPK 215 str. nuostatų taikymą, šią išeinančią iš skundo nagrinėjimo ribų sprendimo dalį nepagrįstai susiedamas su BPK 442 str. 2 d. nuostatomis ir taip iš esmės pažeisdamas proceso dalyvio - prokuroro, atstovaujančio visuomenės interesus, teises. Pasak prokuroro, apygardos teismas nepagrįstai užkirto kelią aukštesniajam teismui pačiam įvertinti, ar yra pagrindas svarstyti žemesniojo teismo nutartį kaip skundžiamą žemesniojo teismo nutartį. Prokuroras nurodo, kad vien aprašytų motyvų skunde išdėstymo faktas įpareigoja žemesnįjį teismą priimti skundą ir perduoti jį nešališkai nagrinėti aukštesniajam teismui.

Prokuroras pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai dėl BPK 442 str. 2 d. nuostatomis užtikrintų proceso tikslų neatitinka faktinės procesinės situacijos, kurioje faktiškai apskritai eliminuota bet kokia galimybė ne tik padidinti teismo nutarties vykdymo operatyvumą bei jos stabilumą teismo procesui, bet ir apskritai tokią nutartį vykdyti. Pasak prokuroro, proceso dalyvių interesų apsaugos srityje ne tik eliminuota prokuroro teisė apginti visuomenės interesus nuo pavojingų kėsinimųsi į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, bet tapo apsaugoti tik tokie proceso dalyvių - įtariamųjų interesai, kurie su teisėtų interesų sąvoka nėra suderinami - dirbtinai sukurta tolesnę proceso eigą šalinanti procesinė situacija ir sudarytos sąlygos BPK nustatyta tvarka nespręsti baudžiamojo įstatymo taikymo jiems klausimų. Prokuroras mano, kad būtent aplinkybės, kurios Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties vykdymą daro neįmanomą, o taip pat neįmanomomis daro ir bet kokias galimybes su tokios nutarties vykdymu nesusijusiomis priemonėmis išspręsti prokuroro pažeistų teisių gynimo klausimus bei apsaugoti teisėtus visuomenės interesus, ne tik neleidžia tokios teismo nutarties laikyti atitinkančia teismo pakomentuotus BPK 442 str. 2 d. nuostatų tikslus, o netgi sudaro pagrindą tokį sprendimą laikyti šiems tikslams priešingu.

Prokuroras atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas nepagrįstai prokuroro skundo argumentus interpretuoja kaip kėsinimąsi į įstatyme numatytą pažeistų teisių gynimo įgyvendinimo tvarką. Prokuroras nurodo, kad BPK X dalyje nustatyta pažeistų teisių gynimo įgyvendinimo tvarka ir jos būtinumas nėra jokiomis aplinkybėmis kvestionuojama, o skundu yra siūloma spręsti ypač išskirtinį, ypač ydingą besiformuojančios teismų praktikos atvejį, kurio esmę sudaro toks pažeistų teisių gynimo klausimas, kuriam išnagrinėti pagal teisingumo, teisėtumo, protingumo, proporcingumo principų nuostatas atitinkančius kriterijus negali būti beatodairiškai laikomos pakankamomis tokios skundų nagrinėjimo BPK nustatytos taisyklės, kurių esmės nesilaikė pats skundą nagrinėjantis teismas.

Prokuroras pažymi, jog BPK nenustatyta tvarka, kuria būtų galimas skundo nagrinėjimo ribų neatitinkančių sprendimų apskundimas, tačiau tokia aplinkybė negali reikšti, kad aukštesniajam teismui priimant sprendimus „dėl skundo“, BPK 442 str. 2 d. nuostata turėtų užtikrinti apsaugą tokių iš skundo nagrinėjimo ribų išeinančių neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų, kurių neįmanoma net įvykdyti, bei kuriais pašalinta galimybė atlikti bet kokį ikiteisminio tyrimo veiksmą, priimti bet kokį sprendimą ar kitaip sureguliuoti pažeistų teisių gynimo klausimus. Pasak prokuroro, esant pagrindui konstatuoti, kad teismas priėmė tokį sprendimą, kuris negalėjo būti priimtas griežtai laikantis skundo nagrinėjimo ribų, toks teismo sprendimas turėtų būti traktuojamas kaip savarankiškas žemesniojo teismo sprendimas, sudarantis pagrindą konstatuoti proceso dalyvio teisę paduoti dėl jo skundą aukštesniajam teismui.

Prokuroras mano, kad dėl išvardintų priežasčių, iš skundžiamų sprendimų ir būtinumo tinkamai taikyti BPK 215 str. nuostatas kildinamos ikiteisminio tyrimo eigą nusakančios ir aptariamo skundo esmę sudarančios aplinkybės privalo būti išnagrinėtos būtent šioje proceso stadijoje, neleidžiant neišnagrinėjus klausimo dėl pažeistų prokuroro teisių gynimo esmės nutrūkti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui tiek dėl besąlyginio BPK 442 str. 2 d. nuostatų taikymo, tiek dėl BPK 215 str. nuostatų taikymo. Prokuroras pažymi, kad aukštesniajam teismui priėmus nagrinėti ir išnagrinėjus prokuroro skundą remiantis siūlomais pagrindais, nebūtų pažeistos nei BPK 442 str. 2 d. nuostatos, nei Konstitucijos 30 str. 1 d. nuostatos, nei kitaip pažeistos įtariamųjų ar jų gynėjų teisės ir teisėti interesai.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Simonavičiaus skundas atmestinas.

Prokuroras skundžia Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį, kuria nutarta atsisakyti priimti prokuroro Dainiaus Simonavičiaus skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria įtariamųjų O. B., R. B. skundas patenkintas, įtariamojo J. V. gynėjo advokato Gedimino Gudeliausko skundas patenkintas iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis panaikinta ir priimtas naujas sprendimas: Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2015 m. lapkričio 2 d. pašymo dėl praleisto termino atnaujinimo ir ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo netenkinti.

BPK 215 str. reglamentuotas ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. BPK 215 str. 1 d. numatyta, kad jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. BPK 215 str. 4 d. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis gali būti apskųsta šio Kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 65 str. 1 d. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus ir jo priimtas nutartis, išskyrus nutartis, kurios pagal šio Kodekso 64 straipsnį yra neskundžiamos, prokuroras, proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. BPK X dalyje yra reglamentuotas žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas. Taigi, šiuo atveju įtariamųjų O. B., R. B. ir įtariamojo J. V. gynėjo advokato Gedimino Gudeliausko skundai dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria, vadovaujantis BPK 215 str. 5 d., buvo patenkintas prokuroro prašymas, atnaujintas terminas prašymui pateikti ir terminas ikiteisminiam tyrimui užbaigti pratęstas 3 mėnesiams, Kauno apygardos teisme kaip aukštesniajame teisme buvo nagrinėjami BPK X dalyje nustatyta tvarka. BPK 442 str. 2 d. numatyta, kad apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Toks teisinis reglamentavimas įtvirtintas iš vienos pusės siekiant padidinti teismo nutarties vykdymo operatyvumą bei jos stabilumą teismo procesui, iš kitos – proceso dalyvių interesų apsaugą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos, t. y. 2015 m. gruodžio 17 d., ir yra neskundžiama.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti prokuroro Dainiaus Simonavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Simonavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.