Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas A. P., sekretoriaujant D. P., dalyvaujant prokurorui V. U., vertėjai I. P., kaltinamojo A. V. A. Č. gynėjui advokatui A. K., kaltinamosios B. B. gynėjui advokatui S. L., kaltinamojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovui V. A., advokatui M. M., civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. V. A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.,

B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d., 228 str. 1 d.,

Juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota ir buveinės vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d., 182 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą, bei suklastojo tikrus dokumentus ir dėl to padarė didelės žalos, o būtent:

A. V. A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) registruota (duomenys neskelbtini), statybos vadovu, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas tikslą apgaule juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas, 2008-09-02 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui M. B. pasirašius Statybos rangos sutartį Nr. 479 su UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 120770956, registruota (duomenys neskelbtini), dėl rekonstrukcijos darbų atlikimo objekte – tarnybiniame vasarnamyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini), kaip rangovas įsipareigojo atlikti darbus, kurių kaina sudarė viso 4.863.840,30 Lt, laikotarpiu nuo 2008-10-21 iki 2009-03-24 A. V. A. Č., veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, į atliktų darbų aktus 2008-10-21 479-1, 2008-11-24 479-2, 2008-12-18 479-3, 2009-01-22 479-4, 2009-02-23 479-5, 2009-03-24 479-6, įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. užaktuota 160 m² langų demontavimo, nors faktiškai demontuota tik 78 m²-skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 4.230,38 Lt su PVM; užaktuota 176 m² durų demontavimo, nors faktiškai demontuota tik 70,10 m²-skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro -2.582,24 Lt su PVM; užaktuota 112 kg ugniai atsparių dažų Unitherm, metalas vietomis yra nudažytas ugniai atspariais dažais, kas galėjo būti sunaudota apie 6 kg. dažų- skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 5.716,48 Lt su PVM; užaktuota 30 kW sumontuotų konvektorių šildymui, nors faktiškai nesumontuota visai nieko (0 kW) - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro -25.762,50 Lt su PVM; užaktuota 6 vnt. kolektoriaus spintų paruoštose nišose, nors faktiškai nesumontuota visiškai nieko (0 vnt) - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 12.400,86 Lt su PVM; užaktuota 3 vnt. centrinio dulkių siurblio sistemų su pačiais dulkių siurbliais, nors faktiškai sumontuotas tik PVC vamzdynas dulkių siurblių sistemai, o pačių dulkių siurblių, sudarančių didelę kainą, nėra -skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 32.126,64 Lt su PVM; užaktuota 4 vnt. apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklai, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai, t.y. apsauginės signalizacijos tik kabelynas įrengtas, gaisrinės signalizacijos visiškai nėra, televizijos ir kompiuterinio tinklo tik kabelynas įrengtas - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro –42.171,60 Lt su PVM – viso peraktavęs darbų už – 136.528,42 Lt su PVM. Tęsdamas nusikalstamą veiką, šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis įtraukė į PVM sąskaitas-faktūras –2008-10-21 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) bei pateikė jas UAB (duomenys neskelbtini) apmokėjimui, ko pasėkoje, nusikalstamų veikų pobūdžio nesuvokianti įmonės buhalterė N. R., vykdydama UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. S. nurodymus mokėjimo pavedimais laikotarpiu nuo 2008-12-19 iki 2010-04-01 pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabankas“ banke (dabar - AB „Swedbank“), tame tarpe ir už faktiškai neatliktus darbus bei nesuteiktus mechanizmus viso – 136.528,42 Lt. Tokiu būdu A. V. A. Č., piktnaudžiaudamas UAB (duomenys neskelbtini) atstovų pasitikėjimu, apgaule juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo 136.528,42 Lt svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) - 136.528,42 Lt. turtinę žalą.

A. V. A. Č. buvo kaltinamas, kad šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Be to jis buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir dėl to padarė didelės žalos, o būtent:

Jis buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2008-10-21 iki 2009-03-24 suklastojo tikrus dokumentus – atliktų darbų aktus t.y. 2008-10-21 atliktų darbų akte Nr. 479-1 pasirašė grafoje „UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovas A. Č.“, patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti, t.y. neva atlikta ir užaktuota 100 m² langų demontavimo darbų, nors faktiškai demontuota langų tik 78 m² - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 4.230,38 Lt. su PVM; užaktuota neva atlikta 176 m² durų demontavimo darbų, nors faktiškai demontuota durų tik 70,10 m²- skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro -2.582,24 Lt su PVM; bei pasirašė 2008-10-21 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), viso 145.295,00 Lt sumai, į kurią įtraukė faktiškai neatliktų darbų sumą 6.812,62 Lt, bei 2008-10-22 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenys apie tai, kad neva buvo demontuoti langai ir durys;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2008-11-24 atliktų darbų akte Nr. 479-2 pasirašė grafoje „UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovas A. Č.“, patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti, t.y. neva atlikta ir užaktuota 60 m² langų demontavimo darbų, nors faktiškai demontuotų langų nebuvo - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 11.537,41 Lt su PVM; bei pasirašė 2008-11-24 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), viso 216.196,00 Lt sumai, į kurią įtraukė faktiškai neatliktų darbų sumą- 11.537,41 Lt. bei 2008-11-24 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenys apie tai, kad neva buvo demontuoti langai;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2008-12-18 atliktų darbų akte 479-3 pasirašė grafoje „UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovas A. Č. patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti darbai - t.y. užaktuota 112 kg. ugniai atsparų dažų Unitherm, kurių kaina sudaro – 5.716,48 su PVM, bei pasirašė 2008-12-18 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą serijos (duomenys neskelbtini), viso 226.306,00 Lt sumai, į kurią įtraukė faktiškai neatliktų darbų sumą- 5.716,48 Lt. bei 2009-01-22 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenys apie tai, kad neva buvo nudažytos metalo konstrukcijos Ugniui atspariais dažais;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2009-01-22 atliktų darbų akte (duomenys neskelbtini) pasirašė grafoje „UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovas A. Č. patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti darbai, t.y. užaktuota 30 kW sumontuotų konvektorių šildymui, nors faktiškai nesumontuota visai nieko (0 kW) - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 25.762,50 Lt su PVM; užaktuota 6 vnt. kolektoriaus spintų paruoštose nišose, nors faktiškai nesumontuota visiškai nieko (0 vnt.) - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 12.400,86 Lt su PVM; užaktuota 2 vnt. centrinio dulkių siurblio sistemų su pačiais dulkių siurbliais, nors faktiškai sumontuotas tik PVC vamzdynas dulkių siurblių sistemai, o pačių dulkių siurblių nėra - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 21.417,80 Lt su PVM, bei pasirašė 2009-01-22 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą serijos M0B Nr. 004, viso 186.430,00 Lt sumai, į kurią įtraukė faktiškai neatliktų darbų sumą- 59.581,16 Lt. bei 2008-11-24 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad neva buvo sumontuoti mechanizmai;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2009-02-23 atliktų darbų akte (duomenys neskelbtini) pasirašė grafoje UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovas A. Č. patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti darbai, t.y. užaktuota 1 centrinio dulkių siurblio sistema su pačiais dulkių siurbliais, nors faktiškai sumontuotas tik PVC vamzdynas dulkių siurblių sistemai, o pačių dulkių siurblių nėra - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 10.708,89 Lt su PVM; užaktavo 2 vnt. apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklų, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai, t.y. apsauginės signalizacijos įrengtas tik kabelynas, gaisrinės signalizacijos visiškai nėra, televizijos ir kompiuterinio tinklo įrengtas tik kabelynas - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro viso 21.085,80 Lt su PVM, bei pasirašė 2009-02-23 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą serijos (duomenys neskelbtini), viso 184.953,00 Lt sumai, į kurią įtraukė faktiškai neatliktų darbų sumą- 31.794,69 Lt. bei 2008-11-24 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad neva buvo įrengtos gaisrinės signalizacijos;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2009-03-24 atliktų darbų akte (duomenys neskelbtini) pasirašė grafoje UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovas A. Č. patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti darbai, t.y. užaktuota 2 vnt. apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklų, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai, t.y. apsauginės signalizacijos įrengtas tik kabelynas, gaisrinės signalizacijos visiškai nėra, televizijos ir kompiuterinio tinklo įrengtas tik kabelynas - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro viso – 21.085,80 Lt su PVM, bei pasirašė 2009-03-23 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą serijos (duomenys neskelbtini), viso 228.495,00 Lt sumai, į kurią įtraukė faktiškai neatliktų darbų sumą- 21.085,80 Lt. bei 2009-03-23 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad neva buvo įrengtos gaisrinės signalizacijos, tokiu būdu viso peraktavo darbų už – 136.528,42 Lt. su PVM UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

A. V. A. Č. buvo kaltinamas, kad šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d.

B. B. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir dėl to padarė didelės žalos, o būtent:

ji buvo kaltinama tuo, kad ji, laikotarpiu nuo 2007-05-08 iki 2009-11-26, būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), vyriausioji inžiniere ir nuo 2008-04-21 AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. S. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) būdama paskirta pastato-tarnybinio vasarnamio (duomenys neskelbtini), techninė prižiūrėtoja, pagal 2008-09-29 statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008-10-21 iki 2009-03-24, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrus dokumentus – atliktų darbų aktus, t.y. 2008-10-21 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė grafoje AB (duomenys neskelbtini) vyriausioji inžinierė“, patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti, t.y. neva atlikta ir užaktuota 100 m² langų demontavimo darbų, nors faktiškai demontuota langų tik 78 m² - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 4230,38 Lt. su PVM; užaktuota neva atlikta 176 m² durų demontavimo darbų, nors faktiškai demontuota durų tik 70,10 m²- skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro -2.582,24 Lt su PVM; bei pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovo A. Č. 2008-10-21 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), viso 145.295,00 Lt sumai, kurioje buvo įtraukti faktiškai neatliktų darbų sumą 6812,62 Lt, 2008-10-22 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantis duomenys apie tai, kad neva buvo demontuoti langai ir durys;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2008-11-24 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė grafoje užsakovas AB (duomenys neskelbtini), patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti, t.y. neva atlikta ir užaktuota 60 m² langų demontavimo darbų, nors faktiškai demontuotų langų nebuvo - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 11537,41 Lt su PVM; bei pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovo A. Č. 2008-11-24 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), viso 216.196,00 Lt sumai, kurioje buvo įtraukta faktiškai neatliktų darbų suma- 11537,41 Lt. bei 2008-11-24 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad neva buvo demontuoti langai;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2008-12-18 atliktų darbų akte (duomenys neskelbtini) pasirašė grafoje užsakovas AB (duomenys neskelbtini) parašu patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti darbai - t.y. užaktuota 112 kg. ugniai atsparų dažų Unitherm, kurių kaina sudaro – 5716,48 su PVM, bei pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovo A. Č. 2008-12-18 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą serijos (duomenys neskelbtini), viso 226.306,00 Lt sumai, kurioje buvo įtraukta faktiškai neatliktų darbų suma- 5716,48 Lt. bei 2009-01-22 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad neva buvo nudažytos metalo konstrukcijos Ugniui atspariais dažais;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2009-01-22 atliktų darbų akte Nr. 479-4 pasirašė grafoje užsakovas AB (duomenys neskelbtini) savo parašu patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti darbai, t.y. užaktuota 30 kW sumontuotų konvektorių šildymui, nors faktiškai nesumontuota visai nieko (0 kW) - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 25.762,50 Lt su PVM; užaktuota 6 vnt. kolektoriaus spintų paruoštose nišose, nors faktiškai nesumontuota visiškai nieko (0 vnt.) - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 12.400,86 Lt su PVM; užaktuota 2 vnt. centrinio dulkių siurblio sistemų su pačiais dulkių siurbliais, nors faktiškai sumontuotas tik PVC vamzdynas dulkių siurblių sistemai, o pačių dulkių siurblių nėra - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 21.417,80 Lt su PVM, bei pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovo A. Č. 2009-01-22 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą serijos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), viso 186.430,00 Lt sumai, kurioje buvo įtraukta faktiškai neatliktų darbų suma- 59.581,16 Lt. bei 2008-11-24 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad neva buvo sumontuoti mechanizmai;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2009-02-23 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė grafoje užsakovas AB (duomenys neskelbtini) savo parašu patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti darbai, t.y. užaktuota 1 centrinio dulkių siurblio sistema su pačiais dulkių siurbliais, nors faktiškai sumontuotas tik PVC vamzdynas dulkių siurblių sistemai, o pačių dulkių siurblių nėra - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 10.708,89 Lt su PVM; užaktavo 2 vnt. apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklų, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai, t.y. apsauginės signalizacijos įrengtas tik kabelynas, gaisrinės signalizacijos visiškai nėra, televizijos ir kompiuterinio tinklo įrengtas tik kabelynas - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro viso 21.085,80 Lt su PVM, bei pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovo A. Č. 2009-02-23 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą serijos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), viso 184.953,00 Lt sumai, kurioje buvo įtraukta faktiškai neatliktų darbų suma- 31.794,69 Lt. bei 2008-11-24 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad neva buvo įrengtos gaisrinės signalizacijos;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2009-03-24 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė grafoje užsakovas AB (duomenys neskelbtini) savo parašu patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti darbai, t.y. užaktuota 2 vnt. apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklų, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai, t.y. apsauginės signalizacijos įrengtas tik kabelynas, gaisrinės signalizacijos visiškai nėra, televizijos ir kompiuterinio tinklo įrengtas tik kabelynas - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro viso -21.085,80 Lt su PVM, bei pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovo A. Č. 2009-03-23 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą serijos (duomenys neskelbtini), viso 228.495,00 Lt sumai, kurioje buvo įtraukta faktiškai neatliktų darbų suma- 21.085,80 Lt. bei 2009-03-23 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad neva buvo įrengtos gaisrinės signalizacijos, tokiu būdu viso peraktuota darbų už – 136.528,42 Lt. su PVM UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

B. B. buvo kaltinama, kad šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d.

Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent:

ji buvo kaltinama tuo, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, t.y. nuo 2007-05-08 iki 2009-11-26, būdama AB , įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), vyriausiąja inžiniere, 1998-02-02 valdybos posėdžio protokolu Nr. 4 patvirtintus vyriausiojo inžinieriaus pareiginius nuostatus 12. p. būdama atsakinga už „ kontroliavimą, kad būtų laikomasi gamybos technologinių reikalavimų, operatyviai išaiškinami bei pašalinami jų pažeidimai“, nuostatų 15 p. už „ kontroliavimą gamybos padalinių ir atskirų vykdytojų darbą“, nuostatų 23 p. už „ kontroliavimą sutarčių su inžinierinių paslaugų, projektavimo įmonėmis realizavimą, priimti jų atliktą darbą“ ir nuo 2008-04-21 AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. S. įsakymu Nr. 1-11 buvo paskirta pastato-tarnybinio vasarnamio (duomenys neskelbtini), techninė prižiūrėtoja, ir turėdama teisę veikti šios bendrovės vardu, pažeisdama 1998-02-02 valdybos posėdžio protokolu Nr. 4 patvirtintus vyriausiojo inžinieriaus pareiginius nuostatus 12 p; 15 p; 23 p., bei veikdama priešingais bendrovei interesais, tyčia, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ji laikotarpiu nuo 2008-10-21 iki 2009-03-24, kartu UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu A. V. Č., į atliktų darbų aktus 2008-10-21 479-1, 2008-11-24 479-2, 2008-12-18 479-3, 2009-01-22 479-4, 2009-02-23 479-5, 2009-03-24 479-6, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pagal 2008-09-29 statybos rangos sutartį Nr. 479-1 rangovas „UAB (duomenys neskelbtini) neva atliko daugiau darbų viso už - 136.528,42 Lt su PVM, nei faktiškai buvo padaryta, ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis ji patvirtino savo parašu, pasirašydama grafoje „AB (duomenys neskelbtini) vyriausioji inžinierė“, kurių pagrindu AB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai įsipareigojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai sumokėti - 136.528,42 Lt su PVM, tuo AB (duomenys neskelbtini) padarydama didelės turtinės žalos,

B. B. buvo kaltinama, kad šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.

Juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamas, kad apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvo kaltinama, kad atstovaujama statybos darbų vadovo A. V. A. Č., kuris turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus UAB (duomenys neskelbtini) vardu, veikė juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais neteisėtai apgaulė būdu įgijo AB (duomenys neskelbtini) turtą - piniginės lėšas, padarydamas AB (duomenys neskelbtini) - 136.529,22 Lt. turtinę žalą, t.y. pagal 2008-09-02 su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. B. ir AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. S. pasirašytą Statybos rangos sutartį Nr.479 dėl rekonstrukcijos darbų atlikimo objekte - tarnybiniame vasarnamyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini), kaip rangovas įsipareigojo atlikti darbus, kurių kaina sudarė viso - 4.863.840,30 Lt, laikotarpiu nuo 2008-10-21 iki 2009-03-24, įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis į atliktų darbų aktus, 2008-10-21 479-1, 2008-11-24 479-2, 2008-12-18 479-3, 2009-01-22 479-4, 2009-02-23 479-5, 2009-03-24 479-6, t.y.: užaktavo 160 m² langų demontavimo, nors faktiškai demontuota tik 78 m² - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro -15.767,79 Lt su PVM; užaktavo 176 m² durų demontavimo, nors faktiškai demontuota tik 70,10 m² - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro - 2.582,25 Lt su PVM; užaktavo 112 kg ugniai atsparių dažų „Unitherm“, nors metalas tik vietomis yra nudažytas ugniai atspariais dažais, kas galėjo būti sunaudota apie 6 kg. dažų - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 5.716,48 Lt su PVM; užaktavo 30 kW sumontuotų konvektorių šildymui, nors faktiškai nesumontuota visai nieko (0 kW) - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro -25.762,80 Lt su PVM; užaktavo 6 vnt. kolektoriaus spintų paruoštose nišose, nors faktiškai nesumontuota visiškai nieko (0 vnt) - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 12.400,86 Lt su PVM; užaktavo 3 vnt. centrinio dulkių siurblio sistemų su pačiais dulkių siurbliais, nors faktiškai sumontuotas tik PVC vamzdynas dulkių siurblių sistemai, o pačių dulkių siurblių, sudarančių didelę kainą, nėra - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 32.126,64 Lt su PVM; užaktavo 4 vnt. apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklus, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai, t.y. apsauginės signalizacijos tik kabelynas įrengtas, gaisrinės signalizacijos visiškai nėra, televizijos ir kompiuterinio tinklo tik kabelynas įrengtas - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 42.171,60 Lt su PVM. Tokiu būdu A. V. A. Č., piktnaudžiaudamas UAB (duomenys neskelbtini) atstovų pasitikėjimu, apgaule juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo 136.528,42 Lt svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) - 136.528,42 Lt. turtinę žalą.

Juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamas, kad šias savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d., 182 str. 2 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. V. A. Č. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir nurodė, kad nuo 2002 m. iki 2009 m. gruodžio 28 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu. 2008 m. bendrovėje buvo gautas pasiūlymas dalyvauti konkurse dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos. Sąmata buvo daroma iš pateiktos medžiagos, t.y. iš pateiktos architektūrinės ir konstrukcinės projekto dalies. Pastato inventorinės bylos su išmatavimais, brėžiniais, planais nebuvo ir nėra. Projekte nebuvo nurodyta, kiek ir ko reikės demontuoti, tiesiog buvo nurodyta pastato rekonstrukcija ir naujas vaizdas, kuris turėjo būti po rekonstrukcijos. Prieš sudarant sąmatą jis daug kartų buvo nuvykęs į objektą, nes jam reikėjo išeitinių duomenų. Sąmatą sudarinėjo jis pats, pasitardamas su kitais darbų vadovais. Sąmatą sudarinėjo kompiuteriu, naudodamas sąmatinę programą „Sistela“. Sudarytą sąmatą žiūrėjo ir vertino daug žmonių, tame tarpe ir Turto fondo atstovas. Sudarant sąmatą jis žiūrėjo kiekvieną fasadą ir matė, kur reiks išgriauti, o kur reiks mūryti. Sąmatoje buvo stambinimai tų dalių, kurių negalima tiksliai įvertinti. Padaryta sąmata buvo pateikta konkursui, kurį jų įmonė laimėjo. Buvo pasiūlymas sudarytu sutartį. Sutartį ruošė AB (duomenys neskelbtini). Sąmata 479 buvo patvirtinta sutartimi ir tapo neatskiriama sutarties dalis. Leidimas rekonstrukcijai buvo gautas. Statybos grafikas buvo sudarytas 18 mėnesių, taip pat buvo numatytas finansinis grafikas. 2008 m. rugsėjo mėn. buvo pradėti vykdyti darbai. Sąmatoje nurodyti kiekiai, ir aktuoti kiekiai yra teisingi. Pradžioje vyko statybvietės paruošimo darbai, po to ardymo darbai ir kartu prasidėjo angų griovimo, stogo konstrukcijų montavimo, mūrijimo darbai. Statybvietė buvo aptverta skydais, o nuo miško aptverta 2 metrų aukščio tinklu. Pastatas buvo specifinis, darbo eigoje teko keisti projektą. Jis surašydavo faktinį atliktų darbų aktą. Neatliktų darbų niekas neaktavo. Kai kuriuos darbus jie aktuodavo vėliau, kai susidarydavo daugiau vienodos rūšies atliktų darbų. Galima palikti tam tikrus darbus neaktavus, nors jie ir padaryti. Vykdant statybas yra finansinis planas, yra terminai ir šie dokumentai yra svarbiausi, reikia tilpti į šiuos dydžius. Siekiant neviršyti finansinio grafiko, kai kurie atlikti darbai nebuvo aktuojami tą mėnesį, o buvo perkeliami į kito mėnesio aktą. Į statybos objektą atvežtos medžiagos buvo aktuojamos, t.y. į aktą buvo įrašoma atvežta medžiaga, o jei ji buvo panaudota, įrašomi darbai. Atliktų darbų aktas buvo pasirašomas patvirtinant, kad medžiaga yra statybos vietoje. Medžiagos buvo rūsyje. Darbų atlikimo aktus kartais užveždavo pasirašyti į AB (duomenys neskelbtini).

Dėl demontuojamų langų ir durų kiekio paaiškino, kad šie plotai buvo nustatyti iš anksto, apžiūrint vietoje, dar nežinant, kad būtent jų bendrovė laimės konkursą. Architektūrinėje dalyje buvo nurodytas naujų langų plotas apie 254 m²., demontuojamų langų kiekis nurodytas nebuvo. Buvo tik pažymėti punktyrais kirtimai ant nešančių sienų. Turėdamas architektūrinį vaizdą, žiūrėjo į fasadą, lygino fasadą ir architektūrinį projektą, matavo ir matė, kur reiks mūryti, kur griauti. Taip buvo paskaičiuoti visi darbai. Rūsyje, kiek pamena, buvo 14 sandėliukų, kiekvienas turėjo duris, kurias, kaip ir pačius sandėliukus reikėjo išmontuoti.

Ugniai atsparūs dažai, 112 kg. buvo objekte, jie buvo nupirkti ir užaktuoti, ir jie buvo objekte. Dažymo darbai nebuvo užaktuoti, kadangi visų pirma dengiamas stogas, tai dengiant stogą buvo dažoma stogo metalinių konstrukcijų viršutinė dalis ant kurios dedasi gegnės ir sąramos, nes vėliau jų nudažyti nebus galimybės. Tai buvo nedidelės dažymo apimtys ir dažymo darbai nebuvo aktuoti. Jo aktuose nurašyta medžiaga, kuri buvo atvežta į objektą. Atskirai medžiagos, pristatytos į objektą, neaktuojamos. Atliktų darbų aktas yra ir darbų, ir medžiagų, ir panaudotų mechanizmų perdavimo aktas.

Konvektoriams, dulkių siurbliams, signalizacijoms buvo nustatytas kompleksinis įkainis. UAB (duomenys neskelbtini) buvo subrangovas, samdomas centrinių dulkių siurblių įrengimui. Statant siurblį reikia sudėti vamzdyną, išmurinti kanalus švaraus oro įsiurbimui ir dulkių išmetimui. Tai statybinė dalis, kurią darė UAB (duomenys neskelbtini). Vamzdžiais rūpinosi ir juos klojo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Dulkių siurblių montavimą jis įtraukė kaip kompleksinį įkainį, o kiek ko tiksliai reikės, nebuvo tiksliai žinoma. Buvo įtraukta į sąmatą dulkių siurbliavimo sistema.

Kolektoriai buvo atvežti ir sumontuoti. Kolektorines spintas jie komplektavo patys, jos buvo nupirktos, sumontuotos ir uždengtos plokštėmis. Kabeliai signalizacijai buvo išvedžioti.

2009 m. balandžio mėn. gautas (duomenys neskelbtini) raštas, kad dėl sunkios materialinės padėties bus stabdomos statybos. Tuo metu AB (duomenys neskelbtini) jų bendrovei buvo skolinga apie 300 tūkstančių litų. Buvo parašytas raštas, kad pagal statybos reglamentą reik pastatą užkonservuoti, konservavimo darbams buvo sudaryta atskira sąmata. Pastatas buvo užkonservuotas ir gegužės mėn. objektas buvo perduotas AB (duomenys neskelbtini), pasirašant perdavimo aktą. Nuo gegužės 19 d. jis nebuvo objekte, objektas nebuvo saugomas.

Apklausta teisme kaltinamoji B. B. dėl padarytų nusikalstamų veikų kalta neprisipažino ir paaiškino, kad AB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2007 m. vyr. inžiniere ir dirbo iki 2009 m. Ji vykdė darbų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę, pildė žurnalus, apmokydavo darbuotojus. Taip pat vykdė aplinkos kokybės kontrolę, nekilnojamojo turto kontrolę. Kiekvienais metais buvo tikrinami statybų pasai, vesdavo kadastro, nuomos sutarčių registrą. Direktoriaus įsakymu buvo paskirta technine prižiūrėtoja objekte, (duomenys neskelbtini). Tai buvo jos papildomos funkcijos.

Priėmus sprendimą rekonstruoti pastatą, 2008 m. buvo užsakytas rekonstrukcijos projektas, 2008 m. birželio mėn. vyko pastato rekonstrukcijos darbų konkursas. Pastato inventorinės bylos nebuvo, pretendentams buvo sudarytos sąlygos vykti į objektą ir pagal tai pretendentai teikdavo pasiūlymus. Statybos leidimas rekonstrukcijai buvo gautas. UAB (duomenys neskelbtini) sąmata buvo pateikta konkursui ir ji laimėjo konkursą. Tada buvo ruošiama statybos rangos sutartis, kuri buvo derinta su Turto fondu. Ji sutarties sąlygų įtakoti negalėjo, nes sutarties nesudarinėjo. Sutartis buvo pasirašyta. Lokalinė sąmata buvo sutarties priedas. UAB (duomenys neskelbtini) spalio mėn. pradėjo vykdyti darbus. Ji vizuodavo atliktų darbų aktus ir sąskaitas - faktūras. Atliktų darbų aktus surašydavo A. Č. ir perduodavo jai patikrinti. Patikrinus aktus, ji perduodavo juos direktoriui. Ji atliko tik techninį darbą, pasirašydavo direktorius. Ji nekontroliavo kokie subrangovai yra samdomi. Atsiskaitymų su UAB (duomenys neskelbtini) nekontroliavo. Kai yra nustatytas kompleksinis įkainis, tai galima mokėti ir etapais. Ji buvo įsitikinus, kad procentiniu atžvilgiu atlikti darbai atitinka faktą. 2009 m. balandžio mėn. direktorius pranešė, kad statybos stabdomos, kadangi buvo įsiskolinimai UAB (duomenys neskelbtini). Buvo prašoma pastatą užkonservuoti, nuspręsta angas uždengti skydais. Gegužės mėn. užkonservuotas objektas buvo priimtas. Dažai, stogo pakalimai buvo sudėti pirmame aukšte, mansardoje buvo sudėti tašeliai. Konservuojant objektą buvo priimtas sprendimas palikti medžiagas objekte. Dokumentai buvo atiduoti AB (duomenys neskelbtini). Ji jokių dokumentų neklastojo, taip pat nieko klastoti nesitarė ir su A. Č.. Objekto tvora atitiko visus reikalavimus, buvo įrengtas laikinas apšvietimas.

Durų ir langų buvo tiek, kiek yra akte ir lokalinėje sąmatoje. Keitėsi interjero projektas. Demontuotos durys ir langai buvo sandėliuojami prie vartų. Atvykusi ji pamatuodavo išmontuotus langus ir duris, ir matė, kad jų kiekiai atitinka nurodytus aktuose.

Ugniai atsparūs dažai buvo objekte, objekto konservavimo metu dažai buvo palikti rūsyje. Dalis metalinių konstrukcijų buvo dažyta, prieš dedant stogo dangą buvo dažytos konstrukcijos.

Buvo sumontuoti vamzdžiai visai šildymo sistemai, bendras kiekis buvo paskaičiuotas pagal kvadratūrą ir kubatūrą. Buvo sumontuoti tik dulkių nusiurbimo vamzdynai, dulkių siurbliai statomi pačiame gale. Buvo numatyta sumontuos 8 kolektorių spintos. Silpnos srovės vedžiojamos kartu su elektra. Aktuota tik keturios sistemos nuo kompleksinio įkainio. Konservuojant objektą, rangos sutartis buvo nenutrauktas, interjero projektas buvo daromas, kai vyko statybos.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. Š. paaiškino, kad AB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2009 m. gruodžio mėn. Tuo metu įmonėje buvo sunki finansinė padėtis, didžiausi įsiskolinimai buvo susidarę dėl (duomenys neskelbtini) gatvėje pastato Nr. 9 rekonstrukcijos, kurią atliko UAB (duomenys neskelbtini), su kuria ir buvo sudaryta sutartis visiems rekonstrukcijos darbams. Dėl bendrovėje susidariusių skolų buvo priimtas akcininko sprendimas išanalizuoti atliekamos rekonstrukcijos darbus ir jis tai atliko. Įtarimai kilo dėl pateiktų sąmatų ir realiai atliktų darbų, buvo dideli šiukšlių kiekiai. Darbai buvo lyginti su pateikta sąmata. Jis pats buvo nuvykęs į statybvietę, apžiūrėjo teritoriją, pastate tuo metu nebuvo jokių dažų, jų įmonė jokių medžiagų neturėjo ir jų nesaugojo. Dėl susidariusios situacijos buvo iškviestas ekspertas T. D., kuris surašė išvadą. Jam nuvykus į teritoriją jokių įsilaužimo pėdsakų nebuvo, teritorija buvo tvarkinga. Prieš važiuojant ekspertui, kad patektų šviesa, buvo atidaryti vartai, atvertos angos. Ekspertui išvykus, vartai buvo užrakinti, tvora buvo tvarkinga. Raktai nuo spynos buvo pas T. dirbusį darbuotoją A. N., kuris tuo metu buvo atsakingas už T. kompleksą. Ekspertas vertino, ar teisingai atlikti darbai, ar gerai jie užakuoti, ar atlikti nuodytomis apimtimis. Po atlikto vertinimo sužinojo, kad darbai buvo atlikti ne ta apimtimi, yra panaudotos ne tokios medžiagos arba visai jos nepanaudotos, buvo užaktuotos per didelės darbų apmintys, užaukštinti darbų įkainiai, tačiau dėl to bendrovė jokių veiksmų nesiėmė, dėl atliktų darbų su UAB (duomenys neskelbtini) atstovais kalbėta nebuvo, nesiderėta dėl kainos sumažinimo, o nustatęs neatitikimus jis iš karto kreipėsi į policiją. 2009 m. pavasarį UAB (duomenys neskelbtini) atliko pastato konservavimo darbus. Pastatas buvo užsandarintas ir aptvertas tvora, įrengtas apšvietimas. Fizinės apsaugos nebuvo, jokia sutartis dėl apsaugos nebuvo sudaryta. UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl apmokėjimo. Dėl bendrovėje susidariusių skolų buvo areštuotas turtas, uždėtas areštas sąskaitoms. Vėliau su bendrove buvo sudaryta taikos sutartis, kad įmonė galėtų funkcionuoti ir toliau vykdyti savo veiklą. Taikos sutartis buvo pasirašyta vėliau, t.y. prieš pradedant bendrauti su ekspertais. Pastatas 2012 m. buvo parduotas.

L. R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Sudarant sutartis, jų projektus ruošdavo vyriausias teisininkas. Su projektu ir visais dokumentais būdavo supažindinti specialistai, jie vizuodavo ir jis pasirašydavo sutartį. Šiuo atveju, kaip ir visais kitais atvejais, buvo skelbiamas konkursas, buvo pasirinkta įmonė UAB (duomenys neskelbtini). Ji buvo pasirinkta todėl, kad su šia bendrove jiems ir ankščiau teko dirbti, bendrovė eilę metų dirbo (duomenys neskelbtini), žinojo specifiką ir jų siūlomos kainos buvo palankios. Ruošiant sąmatas, dalyvaujant UAB (duomenys neskelbtini) bei jų bendrovės specialistams, buvo atliekami skaičiavimai. Sąmatos buvo paruoštos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro rekomendacijas ir jis (R. S.) buvo su jomis susipažinęs. Prieš tai buvo aptarta, kiek pastato rekonstrukcija gali kainuoti, tačiau jokios sąmatos iš anksto skaičiuotos nebuvo. Rekonstruojamam objektui projektą ruošė pasamdytas architektas. Buvo sudarytas projektas, kaip turi atrodyti objektas po restauracijos. Kiek jam žinoma techninio projekto nebuvo, buvo viskas apskaičiuojama maždaug. Prieš pradedant vykdyti darbus jis lankėsi tame pastate ir viską apžiūrėjo. Jam yra žinoma, jog pastato rūsyje buvo specialus mazgas, kur jiems reikėjo tiesti tinklus. Pradžioje šie darbai sąmatoje nurodyti nebuvo, jie išaiškėjo tik vėliau. Rūsyje dar buvo sandėliukai, bet jie nebuvo reikšmingi. Prie atliekamų darbų jų įmonė neprisidėdavo, tik tiekdavo vandenį ir elektrą. Bendrovėje techniniais darbais užsiimdavo vyriausioji inžinierė B. B., kuri vedė ir statybos darbų žurnalą, ir pagal savo kvalifikaciją buvo dar ir techninė prižiūrėtoja. Buvo tartasi, kokių statybos darbų techninė priežiūra yra reikalinga, tartasi dėl sąmatos ir kalbėta kitais gamybiniais reikalais. Rekonstrukcijos projekte jis pats nedalyvavo, darbus priiminėjo vyriausioji inžinierė, jis tik prižiūrėdavo, kas yra daroma, kiek darbų atlikta, ar tvarkingai vyksta statybos. Priimant darbus būdavo surašoma dokumentacija, t.y. pildomi žurnalai, fiksuojami atlikti darbai, paslėpti darbai. Su vyriausiąja inžiniere buvo aptarinėjami atlikti darbai ir jų kiekiai. Dėl papildomų darbų atlikimo, tai sąmatoje yra grafa ir iš karto buvo numatomas procentas, kiek gali keistis darbų apimtys ir rūšis. Sąmatoje numatyti darbai, kurie yra aiškūs ir numatytas paragrafas, kuris leidžia kažkiek darbus keisti. Papildomai atliktų darbų kaina neįėjo į bendrą sutarties kainą. Kiekvieną mėnesį buvo numatyti darbai ir jie buvo aktuojami. Pagal atliktų darbų aktus kiekvieną mėnesį buvo skaičiuojama, kiek pasikeitė darbų suma. Jeigu sąmatoje nurodyta, kad atliekant rekonstrukciją reikėjo išgriauti 160 m² langų ir 176 m² durų, tai vadinasi tiek buvo paskaičiuota ir tie skaičiai yra realūs. Stogo kvadratūra pasikeitė, nes buvo nuspręsta, kad jeigu bus pakeistas stogas, bus padarytas dar vienas aukštas.

Dėl mokėjimų, tai pradžioje viskas buvo gerai, bet vėliau dėl pasikeitusios Turto fondo valdybos strategijos atsiskaitymai pradėjo strigti. Atliekant mokėjimus buvo pasirašomas atliktų darbų aktas, nurodomos sumos, bet kadangi lėšų trūko, tai apmokėjimai buvo dalinami, žiūrimi mokėjimų prioritetai.

Statybos buvo užkonservuotos todėl, kad pradėjo strigti mokėjimai, tačiau pati rangos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) nutraukta nebuvo, ji buvo sustabdyta neribotam laikui. UAB (duomenys neskelbtini) juos padavė į teismą, buvo areštuota dalis jų turto. Teisme jokių prieštaravimų nebuvo, advokatai patarė nesiginčyti ir grąžinti skolas. Buvo ieškota pigiausio konservavimo kelio, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) nurodė tvarką, pagal kurią turėjo viską daryti. Užkonservuotas objektas buvo jiems perduotas. Ar tuo metu buvo perduotos medžiagos, jam nėra žinoma. Objektą perdavė tas, kas vykdė darbus, o perėmė jų įmonės vyriausioji inžinierė ir kiti kompetentingi specialistai. Jis ir pats buvo nuvažiavęs su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi į objektą, jį apžiūrėjo, tačiau jokių atliktų darbų netikrino.

Rekonstruojamas objektas ir visa teritorija bendrai buvo saugoma jų žmonių ir vadovybės apsaugos. Vykdant statybas nebuvo jokių nusiskundimų ir policijos iškvietimų dėl vagysčių. Po pastato perėmimo šio pastato apsauga nebuvo vykdoma, buvo tvora, rakinami vartai.

Liudytojas A. Ž. posėdžio metu paaiškino, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu. Statybos darbai buvo atliekami pagal pateiktą pastato projektą. Atliekant darbus buvo tam tikri smulkūs statybiniai nukrypimai nuo pateikto projekto, bet kadangi šie nukrypimai nebuvo esminiai, tai dėl jų buvo sprendžiama žodžiu. Ekspertai neįvertino, kad rūsyje buvo pridaryta daug sandėliukų, dėl to durų kiekis buvo didelis, taip pat neatsižvelgė ir į realų langų kiekį. Buvo keičiami langai, jų dydžiai, keitėsi kiekiai, nes vieni buvo panaikinti, kiti padidinti ar pamažinti. Statybų pradžioje buvo pasakyta, kad žurnalą pildyti pagal pateiktą sąmatą, tiksliau pagal darbų sąrašą, kurį pateikė M. B.. Kadangi buvo mokama tik pagal sąmatą, kurioje buvo nurodyti darbų kiekiai, tai žurnale nebuvo galima rašyti daugiau darbų. Į žurnalą įrašytus darbus žiūrėdavo A. B.. Kalbant apie dulkių siurblių sistemų montavimą, subrangovas buvo sumontavęs vamzdynus, buvo pradėti daryti stovai, suvedžiojus vamzdynus sumontuoti pajungimo taškai, reikalingi centrinio dulkių siurblio statymui. Reikėjo atlikti tik apdailos darbus, po kurių statomas pats dulkių siurblys. Jam dirbant atliktas pirminis gruntavimas ir buvo pradėtas priešgaisrinis dažymas. Dažant stogą atliktas pirminis dažymas – metalinių konstrukcijų dažymas. Šiuos darbus atliko, kiek pamena, jų bendrovės darbuotojai. Atliekant tokį dažymą yra išnaudojama labai daug dažų, ir šiuo atveju 112 kg. dažų, yra realus kiekis toms konstrukcijoms padengti. Po to buvo atliekamas priešgaisrinis dažymas, tačiau atliekant šiuos darbus jis nedalyvavo. Atliekami darbai buvo rašomi pagal sąmatą, ir kiek pamena, stogo plotas sąmatoje buvo nurodytas mažesnis, nei realus plotas. Taip pat jam dirbant buvo pradėtas signalizacijos laidų montavimas. Norint įvesti konvektorius, reikia įrengti kolektorines spintas, suvedžioti vamzdynus, žiūrėti grindų aukštį, reikiamą konvektoriaus statymui. Kolektorių ir kolektorinių spintų statymo darbus atliko subrangovai. Jų įmonės darbuotojai atliko durų ir langų demontavimo darbus, taip pat įmonės elektrikai vedžiojo silpnų srovių tinklų laidus. Nebuvo įvertinti ir griovimo darbai, nes reikėjo gilinti rūsio grindis, o pradėjus jas griauti paaiškėjo, kad į rūsį buvo supiltos statybinės atliekos, taip pat daug statybinių atliekų reikėjo nuvalyti nuo stogo, dėl ko pradėjus viską tvarkyti, statybinių atliekų gavosi didelis kiekis. Vykdant statybas visi statybos darbai buvo planuojami ir užsakomi reikiami medžiagų kiekiai, kurie turėjo būti apskaičiuoti tiksliai, kad jų neliktų ir kad nebūtų medžiagų sandėliavimo. Medžiagų AB (duomenys neskelbtini) jam perduoti neteko. Pačių siurblių ir konvektorių jam dirbant nemontavo, kadangi balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje jis buvo paskirtas į kitą objektą. Dirbant prie šio objekto pastatas nebuvo pradėtas konservuoti. Pastato fizinės apsaugos nebuvo, tik tvora ir vartai.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. B. paaiškino, kad 2009 m. ji kaip architektė dalyvavo pastato techninio projekto rengime. Užsakovai pateikė užduotį, buvo pateikti išeities dokumentai ir pagal tai buvo rengiamas techninis projektas. Ji buvo atsakinga tik už architektūrinę dalį. Buvo padarytas toks projektas, kokį po rekonstrukcijos nori matyti užsakovai. Medžiagų ar darbų kiekiai jos skaičiuojami nebuvo. Rekonstrukcijos metu rengiamas techninis projektas, derinamas ir gaunamas leidimas statybai. Kadangi rekonstrukcijos metu visko tiksliai numatyti negalima, tai statybos eigoje buvo rengiami pakeitimai, daromi atskiri brėžiniai. Patikslinti brėžiniai buvo derinami su UAB (duomenys neskelbtini). Rekonstrukcijos metu būna paprastai didinamos langų, durų angos. Techniniame projekte nebuvo reikalavimo nurodyti, kur bus keičiamos durys, langai. Paprastai jeigu yra inventorizacija, siekiant gauti statybos leidimą senas projektas yra dedamas į bendrą bylą, tačiau kokie tuo metu buvo keliami reikalavimai statybos leidimui gauti, jai nėra žinoma. Kalbant apie techninio projekto rengimą, pastato rekonstrukcijai architektas sukuria vizualinį vaizdą, tada yra sprendžiamas konstrukcijos klausimai. Didinant angas yra pabraižoma ir samdomas konstruktorius, kuris paskaičiuoja kaip tai atlikti. Kas liečia interjero projektą, tai pagrindas yra pertvarų planas, toliau yra santechnikos pririšimas, toliau eina elektra. Šiame pastate buvo numatyta rekuperacinė sistema, tai vėl buvo žiūrima kaip viską išdėlioti. Pertvaras, kurios yra nenešančios, ar duris buvo galima keisti pagal užsakovo poreikį. Kuriose vietose buvo pertvaros, langai ar durys, ji nurodyti negali. Rengiant projektą jai tai nebuvo svarbu, svarbu buvo tik nešančiosios sienos, kurių ji nejudino. Jos projektuose ankstesnė padėtis neatsispindėjo.

L. P. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) elektros darbų vadovu. Buvo atsakingas už elektros darbus, rengė elektros instaliacijas, silpnąsias sroves, į kurias įėjo kompiuteriniai, telefonų, televizijos tinklai. Nepamena, tačiau turėjo būti lygiagrečiai vedžiojami tiek jėgos, tiek silpnųjų srovių kabeliai. (duomenys neskelbtini) objekte buvo išvedžioti elektros kabeliai. Ar buvo surinkti skydeliai ir rozetės, jis neatsimena. Atlikti darbai buvo fiksuojami statybos darbų žurnale. Jis įrašydavo elektros darbus. Daugiau darbų nei atlikta įrašoma nebuvo.

Teisme apklaustas liudytojas K. K. paaiškino, kad gal nuo 2007 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atlikinėjo elektromontavimo darbus, buvo atliekami griovimo darbai, šiukšlių išvežimas. Rūsyje buvo kelios patalpos. Konvektorių, siurblių, silpnų srovių laidų jam įrenginėti neteko. Vedžiojo tik laidus domofonams, taip pat, kiek pamena, įvedinėjo vamzdžius siurbliams. Darbams vadovavo darbų vadovas.

Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) staliumi. Dirbo prie pastato (duomenys neskelbtini). Pastato ardymo darbuose dalyvavo labai mažai. Rūsyje teko gruntuoti sąramas. Darbus paskirstydavo A.

L. S. S. parodė, kad jis gal prieš 8 metus dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Jam apie savaitę teko dirbti (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Jam teko nešti šiukšles nuo stogo. Langų demontuoti neteko. Jam dirbant objekte dažoma nebuvo, jis pats nedažė. Jų įmonė darė geležines tvoras, stogus.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. Z. paaiškino, kad nuo 1995 m. iki 2012 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere. Tuo metu bendrovės vadovas buvo M. B.. Keletą metų pagal sutartis su AB (duomenys neskelbtini) buvo atliekami darbai, buvo keli objektai, tačiau tik dėl šio objekto kilo problema. Vykdant darbus buvo vedami dokumentai, kiekvieną mėnesį teikiami darbų atlikimo aktai, aktuojamos medžiagos, mechanizmai, tačiau ji dokumentų netikrino. Buvo įsigytos statybinės medžiagos, siurbliai buvo perkami kartu su darbais pagal subrangą. Likusios medžiagos buvo papildomai aktuojamos. Jeigu užkonservavus pastatą buvo likę dažų, tai turėjo būti užaktuota. Pasirašant taikos sutartį AB (duomenys neskelbtini) vadovas jokių pretenzijų dėl darbų nereiškė ir derėtis dėl kainos nebandė.

Liudytoja N. R. posėdžio metu paaiškino, kad nuo 1991 m. iki 2009 m spalio mėn. ji dirbo AB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininke. Kai buvo pradėta rekonstrukcija, buvo atsiskaitoma pagal darbų atlikimo aktus, išrašytas PVM sąskaitas – faktūras ir pagal finansines galimybes. Kartais būdavo atsikaitoma dalimis, nes ne visada užtekdavo lėšų. Atsiskaitoma buvo tada, kai būdavo vadovo rezoliucija, nes sprendimus dėl atsikaitymų priimdavo bendrovės vadovas. Dėl pastato esančio (duomenys neskelbtini) statybos, liudytoja parodė, kad pastatas buvo užkonservuotas ir jokios medžiagos perduotos nebuvo, buvo perduoti darbų aktai.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku. Jie montavo vamzdynus centriniam dulkių siurbliui, 4 butams. Nors buvo numatyta sistemas sumontuoti 6 butams, tačiau du nebuvo paruošti vamzdynų tiesimui. Vamzdynas buvo vedžiojamas horizontalia grindų konstrukcija, o po to buvo užbetonuotas, sienose buvo išvesti lizdai. Medžiagas pirko jie patys. Dulkių siurblių nepirko, nors buvo numatyta, kad antrame etape už tam tikrą sumą bus įgyti dulkių siurbliai. Dulkių siurbliai įėjo į antrą etapą, juos reikia montuoti, kai viskas bus įrengta, nudažytos sienos. Sąmatos dėl siurblių montavimo jis nėra matęs. Kaina buvo numatyta su darbais ir medžiagomis. Pirmam etapui buvo numatyti 9000 Lt, bet kadangi buvo atlikti ne visi darbai, tai kaina sumažėjo. 6000 Lt suma buvo numatyta 4 butams. Buvo skaičiuojami atlikti darbai, medžiagos, buvo įkainiai ir viskas apskaičiuota pagal juos. Darbai buvo padaryti, pateiktas atliktų darbų aktas, išrašytos sąskaitos faktūros. Buvo atsiskaityta ir daugiau darbų jie nebeatliko.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. D. parodė, kad iki 2002 m. gyveno (duomenys neskelbtini), o iki 2013 m. (duomenys neskelbtini) buvo įmonės ofisai. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas remontuoti, o vėliau užkonservuotas. Dirbant ofise apie jokias vagystes nebuvo girdėjęs. Teritorija aplink namą (duomenys neskelbtini), buvo atverta tvora, vartai užrakinti, langai užkalti. 2009-2012 m. (duomenys neskelbtini) teritorija nebuvo saugoma. 1 bylos tome (217-219 b.l.) nuotraukose užfiksuotas pastatas yra (duomenys neskelbtini). Pastate yra atviros angos, bet jie prie pastato iš miško pusės neužeidavo.

AB (duomenys neskelbtini), atstovaujama R. S. ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus M. B., 2008-09-29 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 479, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atklikti tarnybinio vasarnamio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją - bendrastatybinius, apdailos, interjero su įmontuojamais baldais, inžinierinių tinklų įrengimo ir gerbūvio darbus. Šalių susitarimu nustatyta Sutarties kaina su PVM – 4 863 840,30 Lt. (1 t. 48-53 b.l.)

2008-09-30 lokalinėje sąmatoje darbai įvertinti 4 863 840,82 Lt suma. Lokalinėje sąmatoje 2008-09-30 numatyta:

- sąmatos 4 eilė N46-181 – langų angų užpildymo išardymas, kai langai su palangėmis, mato vienetas 100 m², kiekis – 1,6 iš viso 11987,14 Lt;

- sąmatos 5 eilė N46-184 – medinių durų angų užpildymo išardymas mūro sienose, nukapojant tinklą, mato vienetas 100 m², kiekis 1,76, viso 1719,17 Lt;

- sąmatos 48 eilė N6-149 – 794-28, ugniai atsparūs dažai „Unitherm“, mato vienetas kg., kiekis 112,0, viso 4032 Lt;

- sąmatos 13 eilė N16-114-3 – kolektoriaus spintos tvirtinimas paruoštoje nišoje 8 vnt. viso 10782,24 Lt;

- sąmatos 32 eilė N20-965 – centrinio dulkių siurblio montavimas 6 vnt. viso 46209,73 Lt;

- sąmatos 10 eilė N18-55-1 – visų tipų konvektorių montavimas kiekis 120, viso 59112,75 Lt;

- sąmatos 14 eilė N34-206 – apsauginės, gaisrinės signalizacijos įrengimas bei kitų silpnų srovių tinklai, kiekis 7,0, viso 133738,77 Lt. (1 t. 54, 55-86 b.l.).

2008 m. 10 mėn. atliktų darbų akte Nr. 479-1 nurodyti atlikti darbai, tarp kurių darbo kodas N46-181 – langų angų užpildymo išardymas, kai langai su palangėmis, 100 m² , 7491,96 Lt. Aktas pasirašytas AB (duomenys neskelbtini) atstovės – B. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) statybų vadovo A. Č.. (1 t. 89-90 b.l.)

2008-10-21 PVM sąskaitoje-faktūroje serija MBT Nr. 00291 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. Č., pateikė AB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai B. B., apmokėjimui sąskaitą 145295 Lt sumai pagal sudarytą atliktų darbų aktą Nr.479-1, kuri apmokėta 2008-10-29 ir 2008-11-07. (1 t., 87 b.l.)

2008 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akte Nr. 479-2 nurodyti atlikti darbai, tarp kurių darbo kodas N46-181 – langų angų užpildymo išardymas, kai langai su palangėmis, 60 m², suma 4495,18 Lt. (1 t. b.l. 93-96)

2008-11-24 PVM sąskaitoje-faktūroje serija MBT Nr. 00295 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) , atstovaujama A. Č., pateikė AB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai B. B., apmokėjimui sąskaitą 216196 Lt sumai pagal sudarytą atliktų darbų aktą Nr.479-2, kuri apmokėta 2008-12-19 ir 2009-01-05. (1 t. 91 b.l.)

2008 m. 12 mėn. atliktų darbų akte Nr. 479-3 nurodyti atlikti darbai, tarp kurių darbo kodas 794-28 (48 sąm. eil.), nurodyti ugniai atsparūs dažai plieninėms konstrukcijoms “Unitherm” 112 kg. suma – 4032 Lt. (1 t. 91-102 b.l.)

2008-12-18 PVM sąskaitoje-faktūroje serija MBT Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. Č., pateikė AB (duomenys neskelbtini) atstovaujamai B. B., apmokėjimui sąskaitą 226306 Lt sumai, pagal sudarytą atliktų darbų aktą Nr.479-3, kuri iš dalies apmokėta 2009-03-04 ir 2009-03-18. (1 t., 97 b.l.)

2009 m. 01 mėn. atliktų darbų akte Nr. 479-4 nurodyti atlikti darbai, tarp kurių darbo kodas N18-55-1, nurodyta visų tipų konvektorių montavimas 30 kw. 14778,19 Lt; darbo kodas N16-114-3 nurodytas kolektoriaus spintos tvirtinimas paruoštoje nišoje 6 vnt. 8086,68 Lt.; darbo kodas N20-965 - centrinio dulkių siurblio montavimas 2 vnt. – 15403,25 Lt. (1 t. 105-107 b.l.)

UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. Č., pateikė AB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai B. B., apmokėjimui PVM sąskaita faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 186430,00 Lt sumai pagal sudarytą atliktų darbų aktą Nr.479-4, kuri apmokėta 2009-03-24 ir 2009-03-31. (1 t., 103 b.l.)

2009 m. vasario mėn. atliktų darbų akte Nr. 479-5 nurodyti atlikti darbai, tarp kurių darbo kodas N20-965 numatytas centrinio dulkių siurblio montavimas 1 vnt. 7701,62 Lt; skyriuje 5 nurodyta elektra ir silpnų srovių tinklai: darbo kodas N34-206 apsauginės, gaisrinės signalizacijos įrengimas bei kiti silpnų srovių tinklai 2 vnt., suma – 38211,08 Lt. (1 t. 110-111)

2009-02-23 PVM sąskaitoje-faktūroje serija (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. Č. pateikė AB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai B. B., apmokėjimui sąskaitą 184953,37 Lt sumai pagal sudarytą atliktų darbų aktą Nr.479-5, kuri apmokėta 2009-04-30 ir 2009-08-21. (1 t. 1, 108 b.l.)

2009 m. 03 mėn. atliktų darbų akte Nr. 479-6 nurodyti atlikti darbai, tarp kurių darbo kodas N34-206 nurodyta, kad įrengta 2 vnt. apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kiti silpnų srovių tinklai, suma – 38211,08 Lt. (1 t. 114-115 b.l.)

PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. Č., pateikė AB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai B. B., apmokėjimui sąskaitą 228495 Lt sumai pagal sudarytą atliktų darbų aktą Nr.479-6, kuri iš dalies apmokėta 2009-08-21. (1 t., 112 b.l.)

2009-04-01 AB (duomenys neskelbtini) pateikė UAB (duomenys neskelbtini) raštą Nr. 6-(7.12)-97, kuriuo prašo nuo 2009-04-01 laikinai sustabdyti darbus pagal 2008-09-29 statybos rangos sutartį nr. 479 objekte „tarnybinio vasarnamio rekonstrukcija“, (duomenys neskelbtini). (1 t. 116 b.l.)

UAB (duomenys neskelbtini) informavo AB (duomenys neskelbtini), kad pagal galiojančius įstatymus statybos konservavimui būtina pabaigti stogo dengimo darbus, kaminų skardinimą. Tikslinga sumontuoti stoglangius ir liuką išlipimui ant stogo. (1 b.t. 117 b.l.)

2009 m. 04 mėn. atliktų darbų akte 479 K, statybos konservacijai nustatyta 38595 Lt suma. (1 t., 123 b.l.)

Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. 2010-09-23 pateikė dokumentus:

UAB (duomenys neskelbtini) pretenziją, kurioje nurodyta, kad AB (duomenys neskelbtini) skolinga įmonei (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus - 300666,53 litus;

fotolentelę, kurioje užfiksuotas pastato (duomenys neskelbtini), vaizdas prieš rekonstrukciją ir po rekonstrukcijos.;

2009-05-18 tarnybinio vasarnamio (duomenys neskelbtini), konservavimo darbų patikrinimo ir priėmimo aktą iš kurio matyti, kad AB (duomenys neskelbtini) vyr. inžinierė B. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovas A. Č. konstatavo, kad statinio statyba sustabdyta, statinys neypatingas, ir yra atlikti pagrindiniai statybos darbai - mūro ir betono darbai; stogas, dalis komunikacijų; šalių pasirašytą objekto priėmimo - perdavimo aktą. (1 t. 196-202 b.l.)

2009-04-01 AB (duomenys neskelbtini) pateikė UAB (duomenys neskelbtini) raštą Nr. 6-(7.12)-97, kuriuo prašo nuo 2009-04-01 laikinai sustabdyti darbus pagal 2008-09-29 statybos rangos sutartį Nr. 479 objekte „tarnybinio vasarnamio rekonstrukcija, (duomenys neskelbtini). (2 t. 164 b.l.)

2009-05-18 tarnybinio vasarnamio konservavimo darbų patikrinimo ir priėmimo aktu pripažinta, kad visi statinio konservavimo darbai, numatyti statinio konservavimo projekte/darbų aprašyme yra užbaigti, tenkina nustatytus reikalavimus ir priimami iš rangovo. (2 t. 165 b.l.)

Daiktų pateikimo protokolu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. Š. kartu su kompaktiniu disku „Verbatim“ CD-R 700 MB pateikė tarnybinio vasarnamio 2010-03-23 fotonuotraukas, kuriuose užfiksuota, kad kai kurios langų angos uždengtos, kitos atviros. Nuotraukose T (6) ir T (7) užfiksuota objekto tvora, iš nuotraukų T (8) ir T (9) matyti, kad dalies tvoros nėra. Kitose nuotraukose užfiksuoti objekte atliekami vidaus darbai, išvesti laidai, pravesti vamzdynai. Taip pat pateiktas viešojo pirkimo – pardavimo komisijos posėdžio 2008-08-04 protokolas Nr. 6. Jame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlyta mažiausią kainą – 4 863 840,30 Lt su PVM, pripažinta naudingiausiu pasiūlymu. (2 t 1-26 b.l.)

2013-08-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu AB (duomenys neskelbtini) direktorius pateikė 2008-06-19 konkurso medžiagą, kuri buvo pateikta konkurse dalyvavusiems asmenims – UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Dokumentus konkurso dalyviams susipažinti su rekonstruojamu objektu ir projektinę dokumentaciją teikė vyr. inžinierė B. B.. (2 t., b.l. 29-69)

2010-11-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius pateikė 2010-02-17 taikos sutarties kopiją (civilinėje byloje Nr. L2-7561-104/2009) tarp kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) ir skolininko AB (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi skolininkas AB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2010-03-03 sumokėti kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini) 101 584,59 Lt dydžio skolą. AB (duomenys neskelbtini) pateiktas kortelės išrašas patvirtina, kad skola kartu su vykdymo išlaidomis 138534,25 buvo išieškota. (2 t. 70-84 b.l.)

2010-11-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu AB (duomenys neskelbtini) direktorius pateikė 2008 m. tarnybinio vasarnamio (8.13.2) projektą, 2008-09-08 AB (duomenys neskelbtini) stebėtojų tarybos ir valdybos bendro posėdžio protokolo kopiją. (2 t. 85-87 b.l.)

Statybų techninės priežiūros vadovo T. D. patikros akte nurodyta, kad bendra užaktuotų darbų vertė yra 1353348 Lt su PVM.

-užaktuota 160 m² langų demontavimo, nors faktiškai demontuota tik 78 m². Skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro - 15768,32 Lt su PVM;

-užaktuota 176 m² durų demontavimo, nors faktiškai demontuota tik 73 m². Skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro - 2582,10 Lt su PVM;

-užaktuota 112 kg ugniai atsparių dažų Unitherm, nors faktiškai metalas nedažytas ugniai atspariais dažais, tik nugruntuotas. Skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro - 5715,94 Lt su PVM;

-užaktuota 30 kw sumontuotų konvektorių šildymui, nors faktiškai nesumontuota visai nieko (0 kW). Skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro - 25762,88 Lt su PVM;

-užaktuota 6 vnt. kolektoriaus spintų paruoštose nišose, nors faktiškai nesumontuota visiškai nieko (0 vnt). Skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro - 12400,90 Lt su PVM;

-užaktuota 3 vnt. centrinio dulkių siurblio sistemų su pačiais dulkių siurbliais, nors faktiškai sumontuotas tik PVC vamzdynas dulkių siurblių sistemai, o pačių dulkių siurblių, sudarančių didelę kainą, nėra. Skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro - 32855,50 Lt su PVM.

-užaktuota 4 vnt. apsauginės gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklai, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai, t.y. apsauginės signalizacijos tik įrengtas kabelynas, gaisrinės signalizacijos nėra, televizijos ir kompiuterinio tinklo tik kabelynas įrengtas. Nėra jokios įrangos, kuri sudaro didžiausią medžiagų kainos dalį, todėl šioje pozicijoje galima aktuoti tik kabelyno įrengimo darbus. Skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro - 117208,00 Lt su PVM.

1. P. R. atliktų ir užaktuotų darbų kiekius pagal projektinę dokumentaciją ir realiai atliktus darbus objekte, nustatyta, kad rangovas yra užaktavęs darbus kurių nėra atlikęs ir peraktavęs darbų už 234 959,91 Lt su PVM.

2. Pagal 2008 m. rugsėjo mėn. rinkos kainas perskaičiuota rangovo faktiškai atliktų darbų vertė. Sudarytos lokalinės sąmatos 2008 m. rugsėjo mėn. rinkos kainomis pagal faktiškai atliktų darbų kiekius. Bendra lokalinių sąmatų (priedas Nr. 4 prie patikros akto) 2008 m. rugsėjo mėn. rinkos kainomis, pagal faktinius atliktų darbų kiekius, vertė lygi – 666640,70 Lt su PVM. Rangovo bendra užaktuotų darbų vertė lygi - 1353348 Lt su PVM. Skirtumas tarp rangovo užaktuotų darbų vertės ir 2008 m. rugsėjo mėn. rinkos kainos, pagal faktiškai atliktus darbų kiekius, sudaro 686707,30 su PVM. Tokią didelę Rangovo kainą įtakoja labai didelis darbo užmokestis kai kurių pozicijų, nurodytų aukščiau pateiktose lentelėse bei medžiagų, ypatingai medienos, stogo dangos, metalo konstrukcijų, kainos, silpnų srovių sistemų įrengimo kainos.

3. Lokalinėse sąmatose rangovo medžiagų kainos yra labai aukštos, todėl medžiagos turi būti naudojamos ypatingai kokybiškos. Tačiau objekto apžiūros metu buvo pastebėta, kad stogo šiltinimui naudojama stiklo vata „Isover“, kurios šilumos laidumo savybės ženkliai blogesnės negu akmens vatos, taip pat šalto ir karšto vandentiekio vamzdynui naudojamas polietileninis vamzdis su virinamomis jungtimis, kurio techninės savybės dėl medžiagų terminio plėtimosi yra ženkliai prastesnės ir alkūnių, movų virinimo vietose eksploatavimo metu gali atsirasti parbėgimai. (5 t. 2-96 b.l.)

S. T. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo pakviestas padaryti objekto ekonominę ekspertizę. Jo užduotis buvo patikrinti, ar tai, kas surašyta aktuose iš tikrųjų yra atlikta. Su UAB (duomenys neskelbtini) atstovais atliekant ekspertizę buvo bendrauta mažai, o atlikus ir pateikus ekspertizę jokio bendravimo ir aptarimo apskritai nebuvo. Nuvykus į objektą susidarė vaizdas, kad vyksta statybų pradžia, buvo uždarytos angos, išvedžioti vamzdžiai. Jiems buvo duoti atliktų darbų aktai ir projektas. Kadangi objektas buvo ne ypatingos reikšmės, tai darbo projektas nebuvo būtinas. Taip pat nebuvo pateikta sąmatą bei rangos sutartis, kadangi jie ir nebuvo būtini. Atliekant ekspertizę buvo lyginami atliktų darbų aktai su tuo, kas padaryta natūroje, t.y. buvo imamas projektas, atliktų darbų aktas ir žiūrima kiek darbų užaktuota, ir kiek padaryta realiai. Kad nekiltų ginčų viskas buvo fotografuojama, ir buvo pateikta trijų dalių išvada: kiekiai kurie yra užfiksuoti atliktų darbų akte, ir kurių natūroje nebuvo; buvo palygintos kainos su tuo metu buvusiom rinkos kainom; buvo naudotos ne tos medžiagos, kurios buvo numatytos sąmatoje. Ar tai ką matė projekte atitiko natūroje pastato būseną prieš rekonstrukciją, jis netikrino. Patalpoje turėjo būti išvedžioti ir sumontuoti siurbliai, radiatoriai, rekuperacinė sistema, tačiau realiai jų nebuvo. Kiek pamena, sąmatoje buvo nurodyta, jog bus naudojama akmens vata, o naudota kitos rūšies šiltinimo medžiaga. Į pastato vidų jį įleido, jokių skydų niekas nenuiminėjo. Betoninių terasų faktą skaičiavo pagal projektą. 2008 m. gruodžio mėn. 18 d. akto 3 lape, pozicijoje Nr. 48, (1 t., 91-96 b.l.) nurodyta medžiagos kaina, o darbų ir mechanizmų kaina nėra nurodyta. Šiuo atveju buvo aktuota tik medžiaga - dažai, bet ne dažymo darbai. Jeigu dažai buvo nupirkti ir atvežti į objektą, tai teoriškai aktuoti buvo galima. Nebuvo detaliai aiškintasi ar dažai buvo pristatyti į objektą. UAB (duomenys neskelbtini) atstovai nieko apie turimas medžiagas neminėjo. Jeigu aktuojami nebaigti darbai ir yra kompleksiniai įkainiai, tai tokiu atveju galima aktuoti procentiškai atliktus darbus. Dėl stogo, tai matavimus atliko R. J., todėl visos šios detalės nėra žinomos. Pozicijoje Nr. 32 užaktuotas 3 vienetai centrinio dulkių siurbliavimo sistemų su pačiais dulkiu siurbliais. Sausio 22 d. ir vasario 23 d. aktuose yra užaktuotas dulkių siurblio montavimas, o realiai sumontuotas yra tik PVC vamzdynas. Buvo svarbu tai, kad akte yra nurodyti dulkių siurbliai, o realiai jų nėra, nors patys dulkių siurbliai tokioje aplinkoje nemontuojami. Nuotraukoje yra užfiksuota, kad nėra tvoros, tačiau tai buvo ne jų tyrimo objektas ir tai jų nedomino. Jeigu sutartyje yra numatyta konkreti kaina, tai tarpiniai aktavimai yra avansinio pobūdžio, tai tokie jo atlikti skaičiavimai neturi reikšmės. Tada sąmata yra pagrindinis dokumentas, kuris yra svarbiausias šalių santykiams. Sąmatos jis nematė.

2012-02-15 statybos techninės ekspertizės akte Nr. 12/02/15-02 teismo ekspertė G. L. nurodė, kad ekspertizės tyrimo objektas buvo tarnybinis vasarnamis (duomenys neskelbtini). Atliekant ekspertizę dalyvavo konstruktorius V. L., atest. Nr. 10915, Nr. 1195, Nr. 0283 (su BK supažindintas) ir UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2011-11-28 sutartį Nr. 2011-11-29/01 (su BK supažindinti).

Atsakant į klausimą „Ar UAB (duomenys neskelbtini) faktiniai atliktų darbų kiekiai objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) atitinka sąmatose nurodytus darbų kiekius ir ar jie atitinka darbų vykdymo žurnale bei darbų priėmimo aktuose nurodytus darbus, nurodant konkrečius faktiniai atliktų ir neatliktų darbų kiekius, jų atitikimą ar neatitikimą sąmatose nurodytiems darbų kiekiams, atitikimą darbų vykdymo žurnale bei priėmimo aktuose nurodytiems darbams?“, buvo išanalizuota Lokalinė sąmata Nr.479, atliktų darbų aktai, statybos darbų žurnalas. Konkretūs faktiniai atliktų ir neatliktų darbų kiekiai, jų atitikimas ar neatitikimas sąmatose nurodytiems darbų kiekiams, atitikimas darbų vykdymo žurnale bei priėmimo aktuose nurodytiems darbams, surašyti sudarytoje lentelėje (akto l.304, priedas 4.7, l.1) ( t.4, b.l. 139-159). Taip pat buvo susipažinta su patikros aktu, kurį atliko statybų techninės priežiūros vadovas T. D., jame yra išnagrinėti ir pateikti atliktų darbų aktuose nurodyti darbų kiekiai ir patikrinta faktiškai atliktų darbų kiekiai objekte, surašyti faktiniai neatliktų darbų kiekiai. Pastebėtas toks neatitikimas, patikros akte parašyta „užaktuota 112 kg ugniai atsparių dažų Unitherm, nors faktiškai metalas nedažytas ugniai atspariais dažais, tik nugruntuotas < >“. Patikrinus objekte nustatyta, kad metalas vietomis dažytas ugniai atspariais dažais (akto l.91, priedas 4.4, l.31,32,33, nuotraukos 59,61,63) (t.3, b.l. 123-125). Šie duomenys taip pat įrašyti į sudarytą lentelę (akto l.304, priedas 4.7, l.1).

Kad atsakyti į vienuoliktą klausimą „ar šiuo metu įmanoma nustatyti vasarnamio, esančio (duomenys neskelbtini), realią faktinę būklę iki rekonstrukcijos darbų pradžios ir realias būtinų demontavimo darbų apimtis vykdant pastato rekonstrukciją? Jei taip – kokios turėjo būti realios durų, langų ir betoninių terasų demontavimo darbų apimtys?“, buvo išnagrinėtas statybos projektas bei apžiūrėtas objektas vietoje ir nustatyta, kad vasarnamio reali faktinė būklė iki rekonstrukcijos darbų pradžios ir realios durų, langų ir betoninių terasų demontavimo darbų apimtys vykdant pastato rekonstrukciją preliminariai buvo tokios: rūsyje, langų 8,52 m² ir durų 13,28 m² ; I a., langų 25,44 m² ir durų 28,39 m²; II a., langų 34,70 m² ir durų 28,44 m². Iš viso realios durų, langų demontavimo darbų apimtys buvo langų 68,70 m² ir durų 70,10 m², betoninių terasų 22 m³ (akto l.326, priedas 4.9, l.8) (t.5, b.l.1-34).

11. Preliminariai nustatyta tokios vasarnamio (duomenys neskelbtini), realios durų (70,10 m²), langų (68,70 m²) ir betoninių terasų (22 m³) demontavimo darbų apimtys.

Posėdžio metu apklausta ekspertė G. L. paaiškino, kad ji atliko objekto, esančio Turniškių g. 9, statybos techninę ekspertizę. Ekspertizės atlikimui buvo gauta teismo nutartis, pateikti klausimai, pateikti dokumentai, aktai, sąmatos, projekto atskiri lapai su visų aukštų architektūrine dalimi ir gavus šią medžiagą buvo atlikta tiriamoji dalis. Atlikdama ekspertizę ji lankėsi objekte. Dalį, susijusią su sąmatų skaičiavimu, rengė M. K., o statybinę dalį rengė ji. M. K. pateiktomis išvadomis ji neabejojo, ir įdėjo jos atliktų matavimų dalį į savo išvadą. Atliekant ekspertizę specialisto T. D. išvadomis vadovautasi nebuvo. Iš liudytojos – architektės parodymų ji suprato, kad projektas buvo žiūrimas vietoje, ir braižoma. Kadangi, kaip ir minėjo architektė, ne visos pertvaros buvo pažymėtos projekte, o jie projektą apžiūrėjo po griovimo darbų, tai jeigu architektė projekte kažkokios pertvaros nepažymėjo, tai jie jos ir nematė, nors realiai prieš griovimo darbus ji ir galėjo būti. Šiuo atveju statybos projekte vaizduojama viskas, ką užsakovas prašė išgriauti ir sumūryti. Projekte, brėžiniuose yra punktyrai, kurie rodo, kas buvo ankščiau, kokios buvo pertvaros, kur buvo langai, vidaus durys. Projekto kampe yra pažymėjimai, kurios pertvaros yra griaunamos, kurios mūrijamos, kokios angos yra keičiamos ir pagal tą projektą, pagal tuos lapus, vietoje, objekte žiūrėjo, jeigu yra parodytas punktyras, vadinasi buvo pertvara. Nuėjus į objektą ir pamačius, kad pertvaros nėra, žymėjo, kad ta dalis projektą atitinka. Ekspertizės akte pateiktas išvadas ji patvirtina, išskyrus du momentus: dėl stogo, kadangi buvo įrodyta ir nebuvo pagalvota, jog gali būti sunaudota daugiau skardos, bet liko suma, kuri ir buvo, ir kitas momentas dėl terasų, išsiaiškinta, kad nėra paskaičiuota.

Paprastai jeigu yra numatytos sutartinės kainos, tai jomis ir vadovaujamasi. Sutartinė kaina, tai yra šalių susitarimas. Šiuo atveju buvo vadovautasi sutartinėmis kainomis. Jeigu šalys susitarė dėl kainos, tai galutiniame rezultate kaina neturi viršyti sąmatinės. Šalys, vykdydamos sutartį ir atlikdamos darbus, sąmatoje numatytos visos kainos neviršijo. Kodėl pateiktose išvadose skiriasi faktiškai ir realiai atliktų darbų kainos, ji paaiškinti negali. Papildomai pirkimo ar buhalterinės apskaitos dokumentų prašyta nebuvo. Dėl atliktų darbų aktų, dėl sąmatų iškilo nedideli prieštaravimai iš užsakovo ir rangovo pusės, t.y. užsakovas minėjo, kad aktavimo ir atsiskaitymo metodas buvo pagal faktą, t.y. tai, kas yra objekte padaryta, kas yra užfiksuota aktuose, tas ir atsiskaityta, o rangovo atstovas aiškino, kad buvo aktuota pagal sąmatą. Praktikoje atliktų darbų aktuose, negali būti to, ko nėra, šiuo atveju darbų akte yra nurodyta tai, ko realiai nėra. 2008 m. gruodžio mėn. akto 48 pozicijoje buvo užaktuotos medžiagos, 112 kg. dažų. Kai sąmatoje yra stambios pozicijos, tai tokiu atveju aktuojama pagal sąmatą, ir užaktuojama ta dalis, kuri yra sumontuota. Pagal tuo metu (2008 m.) galiojančius statybos įstatymus buvo reikalavimas aktuoti pagal faktą. Jeigu medžiaga atvežama į objektą, yra pirkimo dokumentai, tai tokiu atveju aktuoti galima. Paprastai medžiaga priimama pagal sąskaitą faktūrą. Rangos sutartis nenumatė, kad rangovas užsakovui turi teikti medžiagų įsigijimo dokumentus. Perdavimo akte įrašomos nepanaudotos medžiagos. Statybų žurnalą rangovas pateikia užsakovui ir užsakovo atstovas jį pasirašo. Jame atsispindi atlikti darbai. Šiuo atveju ne visi darbai, kurie yra atliktų darbų aktuose, yra įrašyti į žurnalą, tai kiekis ne tas, tai pozicijos skiriasi. Žurnalas rašomas kiekvieną dieną, įrašomos įvairios pozicijos, o aktas pildomas po to. Paprastai kas būna žurnale, tas būna ir akte. Žurnalas pildomas dėl objekto statybos darbų kontrolės, darbų kiekio. Jeigu buvo neteisingai pildomas žurnalas, tai didelės reikšmės sutartiniams apmokėjimams įtakos neturi.

Kalbant apie durų montavimą, apie langus, tai buvo padaryta lentelė pagal pateiktą brėžinį. Visame name apdailos nebuvo: griaunamos, mūrijamos pertvaros, išvedžiojami laidai, kai kur pabetonuota, bet apdailos nebuvo. Buvo suskaičiuotos vidaus, lauko durys, kurios yra demontuotos, matėsi tos angos, suskaičiuoti langai. Kadastriniuose matavimuose ir projektinėje dokumentacijoje tikslių matmenų nėra, tačiau matosi, kur buvo langas, kur jis yra, tai buvo viskas paskaičiuota ir surašyti matavimai. Kadangi nebuvo ankstesnės kadastrinės bylos, jie patys atliko matavimus ir nustatytas skaičius labai nedaug skyrėsi nuo to skaičiaus, kuris buvo nurodytas teismo nutartyje. Buvo parašytas toks skaičius, kurį ji gavo atlikusi matavimus. Šie išmatavimai, jos nuomone, yra pakankami tikslūs. Vadovautasi projektu, natūra, darytos nuotraukos ir taip padaryti skaičiavimai. Labai aiškiai matosi iš fasado pusės kur buvo langai, todėl buvo lengva išmatuoti. Projekte yra nurodytas durų plotas, buvo laikyta, kad durys yra tipinės ir buvo atlikti matavimai.

Matėsi, kad sąramos nebuvo išdažytos ugniai atspariais dažais, jos buvo apie kokius 3 metrus nugruntuotos, pradėtos dažyti, bet visos nudažytos nebuvo. Kokias dažais buvo nudažyta sąramų dalis tirta nebuvo. Bet nekilo jokių abejonių, kad tai yra ugniai atsparūs dažai. Buhalteriniai dokumentai dėl dažų ir kitų medžiagų įgijimo ir perdavimo, nebuvo pateikti ir nebuvo nagrinėti. Kad medžiaga nupirkta įrodo pirkimo dokumentas. Sienos dažymui paruoštos nebuvo. Medžiagų perdavimą patvirtinančio dokumento nėra. Jeigu yra akte įrašyti dažai, tai šiuo atveju gal ir galima traktuoti, kad įvyko medžiagų perdavimas.

Kolektorių, konvektorių, centrinių dulkių siurblių įrenginių objekte nebuvo. Rasti pačių sistemų vamzdžiai, kanalizacija, laidai buvo traktuoti kaip sumontuoti. Signalizacijų laidai buvo išvedžioti, tačiau galutiniai darbai atliekami po apdailos, o ji atlikta nebuvo. Aktuotas dulkių siurblio montavimas, ir jos nuomone, turėjo būti sumontuotas dulkių siurblys. Kad galutiniame rezultate pastatyti siurblį turėjo būti įrengtas visas vamzdynas, kuris taip pat pripažintinas medžiaga.

Specialisto paaiškinimuose 5 bylos tome 115-117 bylos lape, apklausos protokole ji nurodė, kad „...sunku nustatyti ar minėti daiktai buvo atvežti ir sumontuoti pastato viduje dėl pastato užbaigtumo, kadangi pastatas viduje nebuvo užbaigtas, nebuvo grindų, sienų apdailos, buvo daug šiukšlių ir labai didelė betvarkė tuo metu, todėl sunku pasakyti ar buvo aukščiau minėta įranga sumontuota, ar buvo sandėliuota, ar buvo dingusi, pavogta.“ Jeigu įranga būtų buvusi, tai būtų kažkoks pagrindas, tačiau jokių pagrindų nebuvo, įrangos nebuvo ir pagal visą objekto statybinę padėti, tai nelabai ta įranga ir galėjo būti. Nebuvo ieškota žymių ar ta įranga buvo ar ne, ar ji buvo išnešta.

Pastate buvo daug chaotiškumo, atviros angos, į pastatą buvo galima patekti laisvai per tvorą. Už pastato buvo žemesnė tvora, kitą kartą nuvažiavus, tai tvora jau buvo pataisyta, buvo perdažyta. 3 bylos tome 131 bylos lape (75 nuotrauka) esančiose nuotraukose pavaizduota trūkstama tvoros dalis. Šiose nuotraukose užfiksuota, kad skydai jungiasi su vieline tvora. Nebuvo duomenų, kad pastatas buvo saugomas, į pastatą buvo įleidžiama ir jis buvo užrakinamas. Apžiūrint namą iš vidaus jokių vagystės požymių nepastebėjo. Ekspertizės metu nebuvo galima pasakyti, kad objektas visiškai nesaugomas, pati teritorija buvo saugoma, o pats pastatas nesaugomas.

Išanalizavus kaltinamąjį aktą ir teismo posėdyje ištyrus įrodymus, kuriais prokuroras grindžia kaltinamiesiems pateiktą kaltinimą, matyti, kad jis grindžiamas kaltinamųjų parodymais, liudytojų R. S., V. Š., A. Ž., P. A., L. K., K. K., S. S., A. K., I. B., N. R., D. Z. parodymais, statybos techninės ekspertizės Nr. 12/02/15-02 aktu, ekspertės ir specialistės paaiškinimais, T. D. atliktos patikros aktu ir T. D. paaiškinimais, dokumentais.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. yra nustatytos bendros įrodinėjimo taisyklės. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra du – tai įrodymų liečiamumas ir įrodymų leistinumas. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. yra įtvirtintas įrodymų liečiamumo principas – įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, o BPK 20 str. 4 d. yra įtvirtinta įrodymų leistinumo taisyklė – įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Vertinant liudytojų parodymus teismui nekyla abejonių, kad liudytojų parodymai yra gauti teisėtais būdais, teismas nenustatė, kad apklausiant liudytojus ikiteisminio tyrimo metu ar teisminiame nagrinėjime būtų pažeistos BPK nuostatos, reglamentuojančios liudytojų apklausą. Tačiau įrodymų leistinumo požiūriu daugumos liudytojų parodymai vertintini kaip nepatvirtinantys ir nepaneigiantys jokių kaltinimo aplinkybių. A. Č. ir B. B. kaltinimas yra pateiktas dėl konkrečių jų veiksmų – dėl šešių sukčiavimo veiksmų, dokumentų suklastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, tačiau liudytojų V. Š., P. A., L. K., K. K., S. S., N. R., D. Z. parodymai visiškai nesusiję su kaltinimu. Susipažįstant su jais ir lyginant juos su kaltinimu, juose nėra jokių kaltinime nurodytus veiksmus patvirtinančių ar paneigiančių duomenų. Tokie duomenys ir jų ryšys su kaltinimu nebuvo atskleisti nei kaltinamajame akte, nei prokuroro baigiamojoje kalboje. Dėl išdėstytų motyvų šių liudytojų parodymų teismas nevertina ir jais nesivadovauja. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Lietuvos Respublikos BPK 220 str. 3 d. ir yra nurodyta, kad atskirai nuo bylos medžiagos prokuroras pateikia teismui liudytojų ir ekspertų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, adresų sąrašą ir asmens duomenis, tačiau sąraše neturėtų būti nurodyti visi ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys. Ši norma aiškintina kartu su Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. ir sąraše turi būti nurodyti tik tie asmenys, kurių parodymai patvirtina ar paneigia kokias nors kaltinime išdėstytas aplinkybes. Toks aiškinimas yra susijęs ir su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, nes kviečiant į posėdį asmenis, kurių parodymai nėra reikšmingi, jais jokios kaltinimo aplinkybės neįrodinėjamos, o jiems neatvykus darant pertraukas ir juos kviečiant papildomai ar atvesdinant, be naudos eikvojamas proceso dalyvių laikas, tokie asmenys atvyksta į teismo posėdį, tačiau net juos į sąrašą įtraukęs prokuroras neturi jiems klausimų.

Liudytojų R. S. A. Ž., A. K. ir P. A. parodymai yra iš dalies informatyvūs ir susiję su nagrinėjamu kaltinimu, gauti nepažeidžiant BPK nuostatų, todėl priimdamas sprendimą teismas jais vadovaujasi. Nors ir jų parodymai daugiau yra susiję su bendromis tvarkomis sudarant sutartį ar aktuojant darbus, nei su konkrečiais A. Č. ar B. B. veiksmais, nurodytais kaltinime.

Kaltinimą A. Č. ir B. B. prokuroras grindžia statybos techninės ekspertizės aktu, ekspertės apklausa ir specialistės M. K. apklausa.

2011-05-31 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta paskirti šioje baudžiamojoje byloje statybos ekspertizę ir pavesti ją atlikti UAB (duomenys neskelbtini) ekspertams. Nutartyje buvo suformuluoti klausimai ekspertui ir nutarta pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą. Byloje esantį ekspertizės aktą surašė teismo ekspertė G. L.. Nors byloje nėra jokių duomenų, siejančių UAB (duomenys neskelbtini), kuriai buvo pavesta atlikti ekspertizę ir teismo ekspertę G. L., atlikusią ekspertizę (3 t., 32-37 b.l.), tačiau teismui nekyla abejonių, kad teismo ekspertė G. L. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir yra viena ar vienintelė iš šios bendrovės ekspertų, yra įrašyta į ekspertų sąrašą, todėl teismas daro išvadą, kad ji yra tinkamas ir teismo paskirtas ekspertas ekspertizei šioje baudžiamojoje byloje atlikti.

Tačiau abejonių ekspertizės aktu kelia kiti klausimai. Ekspertizės akto 5 puslapyje nurodyta, kad „atliekant ekspertizę dalyvavo konstruktorius V. L., atest Nr. 10915, Nr. 1195, Nr. 0283 (su BK supažindintas) ir UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2011-11-28 sutartį Nr. 2011-11-29/01 (su BK supažindinti)“. Byloje yra paslaugų teikimo sutartis Nr. 2011-11-29/01, pasirašyta UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktorės M. K. ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktorės G. L.. Pagal sutartį UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti UAB (duomenys neskelbtini) atliktų rekonstrukcijos darbų tarnybiniame vasarnamyje kainos skaičiavimus, atsakant į pateiktus klausimus. Nors byloje nėra duomenų, kokie klausimai buvo pateikti M. K., tačiau iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ji atsakė į teismo nutartyje ekspertinei įstaigai pateiktus klausimus, ekspertizės akte žymimus nuo 1 iki 3 ir nuo 5 iki 7, todėl darytina prielaida, kad šie klausimai M. K. ir buvo pateikti. Šią prielaidą iš dalies patvirtina byloje esantis M. K. pasirašytas aiškinamasis raštas (3 t., 133-135 b.l.), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ji nedalyvavo tyrimuose dėl kitų klausimų. Vertinant V. L. dalyvavimo apimtis atliekant ekspertizę, teismas dėl to negali padaryti jokių išvadų, nes ekspertizės akte jo indėlis iš viso neminimas. Galima būtų daryti prielaidą, kad jo dalyvavimas apsiribojo techniniais klausimais, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Be to, akte nurodyta, kad jis dalyvavo kaip konstruktorius, turintis reikiamus atestatus, be to, buvo „supažindintas su BK“, kas rodo, kad jo dalyvavimas neapsiribojo vien techniniais darbais, nes tokio darbuotojo su BK supažindinti nereikia. Tai, kad akte jis yra minimas kaip konstruktorius rodo, kad jis dalyvavo kaip statybų srities specialistas.

Šioje vietoje teismui kyla klausimas dėl galimumo asmenims ne ekspertams dalyvauti atliekant ekspertizę, ir jų darbo rezultatų vertinimo teismui priimant sprendimą. Lietuvos Respublikos BPK 84 str. nustatyta, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą. Jeigu Lietuvos Respublikos ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį ekspertų sąrašą neįrašytas asmuo. Lietuvos Respublikos BPK 85-88 straipsniai reglamentuoja eksperto teises, eksperto pareigas ir atsakomybę, ekspertizės akto turinį. BPK 88 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad eksperto išvados negali peržengti jo specialių žinių ribų. Lietuvos Respublikos BPK 208-211 straipsniai reglamentuoja ekspertizės skyrimo klausimus. Šių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad ekspertizės atlikimas yra individualus eksperto darbas, o ekspertizės aktas yra individualaus eksperto darbo rezultatas. Prireikus skirti ekspertizę, parenkamas arba skiriamas konkretus ekspertas. Jei ekspertizę pavedama skirti ekspertinei įstaigai, tokiu atveju ekspertizę gali atlikti tik įstaigoje dirbantis ir įstaigos vadovo paskirtas konkretus ekspertas. Konkretus ekspertas yra įspėjamas dėl atsakomybės už melagingos išvados pateikimą. Be to yra aiškus įstatyminis reikalavimas, kad ekspertas būtų įrašytas į ekspertų sąrašą. Ekspertas, pasinaudojęs savo specialiomis žiniomis surašo ekspertizės aktą, kuris yra jam pavesto ir jo individualiai atlikto darbo rezultatas. Ekspertas pasirašo ekspertizės aktą, t.y. pasirašo už savo darbo rezultatus, tik jo turimų specialių žinių panaudojimo metu gautus rezultatus. BPK nustatyta, kad ekspertas atsisako pateikti išvadą, jeigu jam pateiktos medžiagos nepakanka išvadai padaryti arba ta medžiaga neatitinka specialių jo žinių. Šiais atvejais ekspertas surašo aktą, kad negalima pateikti išvados. BPK taip pat reglamentuoja atvejus, kuomet ekspertų sąraše nėra eksperto su reikiamomis specialiomis žiniomis. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas pakviečia prokuroro pasiūlytą asmenį, įsitikina jo asmens tapatybe, specialybe ir kompetentingumu, išsiaiškina jo santykius su įtariamuoju ir kitais proceso dalyviais, taip pat patikrina, ar nėra sąlygų ekspertą nušalinti. Be to, baudžiamojo proceso mokslui ir teismų praktikai yra žinomos tokios sąvokos kaip kompleksinė ir komisinė ekspertizės. Jeigu ekspertui trūksta žinių atsakyti į jam pateiktus klausimus, tyrimą atliekantis pareigūnas turi spręsti dėl kompleksinės ekspertizės skyrimo, arba asmenį, turintį kitos srities specialių žinių skirti kaip specialistą ir gauti specialisto išvadą. Tik tokiu atveju eksperto darbas tampa ne individualiu.

Nagrinėjant šį klausimą svarbus ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas. Jis iš principo atkartoja šiame nuosprendyje jau minėtas BPK nuostatas dėl ekspertizės skyrimo.

Jei ekspertės G. L. paskyrimas atlikti ekspertizę ir jos dalyvavimas ją atliekant teismui nekelia abejonių, tai M. K. ir V. L. dalyvavimas aiškiai prieštarauja BPK nuostatoms. Baudžiamasis procesas yra vykdomas pagal principą, kad galima atlikti tuos veiksmu, kurie leidžiami įstatymu ir tik įstatymo nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, eksperto darbas yra individualus darbas, jis pats atlieka tyrimą ir pateikia išvadas, už kurias pats yra atsakingas. Nors BPK 88 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ekspertizės akte turi būti nurodyti atliekant ekspertizę dalyvavę asmenys, bet tai nereiškia, kad tai atliekantys tyrimą ir teikiantys išvadą asmenys. Negalėdamas pateikti išvados klausimais, kuriems atsakyti ekspertas neturi specialių žinių, jis turi ne pats ieškoti, kas jam padės atsakyti į pateiktus klausimus, o vadovautis BPK 86 straipsnio 2 dalimi. Asmenų, galinčių procese padėti atskleisti tiesą ir rinkti duomenis, svarbius bylos išnagrinėjimui, paieška yra prokuroro kompetencija. Nei M. K., nei V. L. teismas klausimų neformulavo ir atlikti ekspertizės nepavedė. Susidaro įspūdis, kad tyrimą atliekantys ir kontroliuojantys asmenys net nežinojo apie šių asmenų dalyvavimą baudžiamajame procese. Šie asmenys nėra įrašyti į teismo ekspertų sąrašą. Ekspertizės akte yra nurodyta, kad jie „su BK supažindinti“, tačiau nėra jokių duomenų kas, kada, kokiu tikslu juos supažindino ir svarbiausia, su kokiomis BK nuostatomis jie buvo supažindinti. Akivaizdu, kad tai nebuvo tyrėjas ar prokuroras. Jei tai buvo ekspertė G. L., ji aiškiai peržengė savo kompetencijos ribas. Ekspertizės aktas pasirašytas tik teismo ekspertės G. L., tačiau matyti, kad ji pasirašė ne tik už savo išvadas, bet ir už M. K. ir V. L. išvadas, kas aiškiai prieštarauja BPK 84 straipsnio 1 daliai, 88 straipsniui. Kaip jau minėta, jei M. K. indėlį į aktą galima išskirti, tai konstruktoriaus V. L. indėlio į ekspertizės aktą išskirti negalima, akte nėra jokių duomenų apie darbo apimtis, ir nėra jokių galimybių atskirti, kur yra išvados, pateiktos teismo paskirtos ir į teismo ekspertų sąrašą įrašytos ekspertės, ir kur yra išvados su byla nesusijusio asmens.

Kaip jau minėta, remiantis M. K. surašytu aiškinamuoju raštu galima išskirti, kokia apimtimi ji pateikė savo skaičiavimus ekspertizės išvadai. Ji nagrinėjo klausimus dėl faktiškai atliktų darbų vidutinės rinkos kainos, realiai atliktų darbų vertės, dėl kiekvieno konkretaus atlikto darbo vertės ir ar darbai atlikti tinkamai, dėl sąmatinės vertės statybų metu, dėl atliktų darbų, medžiagų ir įrengimų vertės, dėl neatliktų darbų ir nesumontuotų įrengimų vertės ir ar rekonstrukcijos darbai gali būti vertinami pagal vidutines atitinkamo laikotarpio rinkos kainas. Teismo nuomone, šie klausimai yra išspręsti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytoje sutartyje ir jos priede Nr. 1 – sąmatoje ir skaičiuoti vidutines rinkos, realiai atliktų darbų, sąmatinės vertės ar dar kokias nors kainas nėra jokio tikslo. Tuo labiau, kad šių skaičiavimo formuluojant kaltinimą prokuroras nepanaudojo, todėl teismo nuomone, M. K. atliktas darbas, nurodytas statybos ekspertizės akte, šioje byloje pareikštų kaltinimų kontekste yra bereikšmis. Šis motyvas dėl M. K. pateiktos išvados nereikšmingumo nagrinėjamiems kaltinimams nedaro paties ekspertizės akto aiškesnio. Be to, teismo nuomone, visi šie skaičiavimai yra bereikšmiai, nes sutarties šalys yra sutartyje ir sąmatoje nustačiusios kainą, todėl nėra jokių argumentų ją vertinti pagal vidutines rinkos, realiai atliktų darbų ar dar kokias nors kainas.

Visi šie motyvai daro ekspertizės aktą sunkiai įvertinamą ir abejotiną, todėl teismas jo išvadomis remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti, teismo patikimais įvertinti įrodymai.

Baudžiamojoje byloje yra T. D. pateiktas patikros aktas ir grįsdamas kaltinimą prokuroras juo remiasi, T. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo apklaustas kaip specialistas. Kaip matyti iš bylos duomenų, T. D. patikrinimą atliko pagal UAB (duomenys neskelbtini) užduotį, tačiau ne pagal prokuroro ar ikiteisminio tyrimo tyrėjo užduotį, paskirtą BPK nustatytą tvarka, todėl teismas T. D. surašytą aktą vertina ne kaip specialisto išvadą, bet kaip dokumentą. Tuo pačiu byloje suinteresuoto asmens – pareiškėjo, kuriuo pareiškimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir civilinio ieškovo užsakytas patikrinimas kelia abejonių dėl patikros aktą surašiusio asmens nešališkumo. Kaip matyti iš T. D. paaiškinimo, jam nebuvo pateikti visi dokumentai, pvz. jam nebuvo pateikta sąmata. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme T. D. davė parodymus kaip specialistas ir tai nepažeidė BPK, nes jo procesinė padėtis atitinka specialisto sąvoką. Darydamas išvadas teismas remiasi šiuo dokumentu, kiek jį patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Darydamas išvadas teismas taip pat remiasi A. Č. ir B. B. parodymais. Ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, kad kaltinamųjų parodymai iš esmės prieštarauja tik ekspertizės išvadai ir T. D. patikros aktui. Prieštaravimai yra dėl esminių aplinkybių – dėl atliktų darbų priėmimo aktuose įrašytų atliktų darbų kiekių, kurių neteisingu įrašymu ir yra kaltinami A. Č. ir B. B.. Tačiau tai yra faktinių aplinkybių nustatymas, todėl dėl šių neatitikimų teismas pasisakys tolesnėse nuosprendžio dalyse.

Priimdamas sprendimą teismas remiasi kitais byloje esančiais ir šiame nuosprendyje nurodytais rašytiniais įrodymais, kadangi jie yra aiškūs, gauti nepažeidžiant BPK nustatytų taisyklių.

Dėl kaltinimo A. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą <...>. Objektyviai kvalifikuotas sukčiavimas pasireiškia svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimu, išvengimu turtinės prievolės arba jos panaikinimu panaudojant apgaulę. Taigi esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra tas, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas.

Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

Apgaulei taikomas esmingumo kriterijus, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7–255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013). Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Kaip papildomi taip pat taikytini kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2013).

Kaltinimas A. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. kyla iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reguliuojamų santykių. 2008-09-29 AB (duomenys neskelbtini), atstovaujama R. S. ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus M. B., sudarė statybos rangos sutartį Nr. 479, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atklikti tarnybinio vasarnamio esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Šalių susitarimu nustatyta sutarties kaina – 4 863 840,30 Lt su PVM. Sutarties priedu Nr. 1 buvo patvirtinta objekto rekonstrukcijos sąmata.

Vertinant sutarties šalių santykius svarbu, kaip buvo parinktas rangovas. UAB (duomenys neskelbtini), nusprendusi restauruoti valdomą objektą, organizavo konkursą. Konkurso sąlygos buvo viešos ir laisvai visiems norintiems prieinamos. Pasiūlymai dalyvauti konkurse buvo išsiųsti daugeliui bendrovių, o konkurse dalyvavo trys bendrovės ir, kaip nurodė liudytojas R. S., buvo nuspręsta sutartį pasirašyti su UAB (duomenys neskelbtini), kadangi su šią bendrovę jiems yra tekę dirbti anksčiau, bendrovė žinojo (duomenys neskelbtini) specifiką, be to, jos siūloma kaina buvo palanki. Kaip matyti iš parodymų, sutartį ir sąmatą vertino ir Turto fondo darbuotojai.

Kaip matyti iš kaltinamųjų ir liudytojų parodymų bei byloje esančių dokumentų, patikimų duomenų apie objekto faktinę padėtį prieš rekonstrukciją nebuvo. Kaip paaiškino A. Č. ir B. B., kadastrinių matavimų bylos nebuvo. Kadangi išeitinių dokumentų nebuvo, prieš darydamas sąmatą A. Č. asmeniškai daug kartų apžiūrėjo objektą ir matavo įvairias vietas, kad sąmatoje darbų ir medžiagų kiekiai būtų paskaičiuoti teisingai. Vykstant rekonstrukcijos darbams į atliktų darbų aktus buvo įrašomi kiekiai iš sąmatos.

Priimant sprendimą svarbu, kad sutartis buvo sudaryta tarp dviejų privačių juridinių asmenų, tiek vienos sutarties šalies, tiek kitos teisinis statusas buvo uždaroji akcinė bendrovė. Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK normomis, reglamentuojančiomis rangos santykius, todėl visiems iš sutarties vykdymo kylantiems ginčams spręsti visų pirma taikytinos civilinės teisės normos, nebent, vykdant sutartį buvo panaudota apgaulė.

A. Č. ir juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) pareikštame kaltinime apgaulė aprašyta kaip A. Č. veiksmai, kuriais jis į atliktų darbų aktus įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktus darbus, kurie iš tiesų nebuvo atlikti, šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis įtraukė į PVM sąskaitas – faktūras ir pateikė jas apmokėti. Į aktus buvo įtraukti šie neva neatlikti darbai:

1. užaktuota 160 m² langų demontavimo, nors faktiškai demontuota tik 78 m² - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro 4.230,38 Lt su PVM; užaktuota 176 m² durų demontavimo, nors faktiškai demontuota tik 70,10 m² - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro -2.582,24 Lt su PVM;

2. užaktuota 112 kg ugniai atsparių dažų Unitherm, metalas vietomis yra nudažytas ugniai atspariais dažais, kas galėjo būti sunaudota apie 6 kg. Dažų – skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 5.716,48 Lt su PVM;

3. užaktuota 30 kW sumontuotų konvektorių šildymui, nors faktiškai nesumontuota visai nieko (0 kW) – skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro - 25.762,50 Lt su PVM;

4. užaktuota 6 vnt. kolektoriaus spintų paruoštose nišose, nors faktiškai nesumontuota visiškai nieko (0 vnt) – skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 12.400,86 Lt su PVM;

5. užaktuota 3 vnt. centrinio dulkių siurblio sistemų su pačiais dulkių siurbliais, nors faktiškai sumontuotas tik PVC vamzdynas dulkių siurblių sistemai, o pačių dulkių siurblių, sudarančių didelę kainą, nėra – skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 32.126,64 Lt su PVM;

6. užaktuota 4 vnt. apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklai, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai, t.y. apsauginės signalizacijos tik kabelynas įrengtas, gaisrinės signalizacijos visiškai nėra, televizijos ir kompiuterinio tinklo tik kabelynas įrengtas - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 42.171,60 Lt su PVM – viso peraktavęs darbų už – 136.528,42 Lt su PVM.

Dėl langų ir durų demontavimo. Apklaustas teisme A. Č. paaiškino, kad prieš sudarydamas sąmatą jis pats daug kartų važiavo į objektą ir skaičiavo, kiek langų ir durų reikės demontuoti. Savo paskaičiavimus jis įtraukė į sąmatą. Per ilgą naudojimusi objektu laiką jo gyventojai keitė išplanavimą. Kaip paaiškino A. Č., objekto rūsyje buvo daug sandėliukų, kurių jokiuose planuose nebuvo. Apklausta teisme B. B. paaiškino, kad ji dažnai vyko į objektą ir tikrino atliktus darbus. Ji atsimena, kad demontuoti langai buvo sustatyti lauke ir pasiėmusi ruletę ji paskaičiavo, kiek langų buvo demontuota. Skaičiai atitiko nurodytus aktuose. Taigi, tiek A. Č., tiek B. B. teigė, kad aktuose nurodytos langų ir durų demontavimo darbų apimtys atitiko realiai atliktus darbus. Apklaustas teisme liudytojas A. Ž. paaiškino, kad ekspertai neįvertino, kad rūsyje buvo pridaryta daug sandėliukų, dėl to durų kiekis buvo didelis, taip pat neatsižvelgė ir į realų langų kiekį. Buvo keičiami langai, jų dydžiai, keitėsi kiekiai, nes vieni buvo panaikinti, kiti padidinti ar pamažinti. Atliekant stogo darbus, buvo padaryta daugiau darbų, nei nurodyta žurnale ir sąmatoje.

Visų pirma teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamajame akte inkriminuota, kad langų faktiškai buvo demontuota 78 m², o durų - 70,10 m². Tikrinant šiuos skaičius pagal ekspertizės aktą matyti, kad ekspertė nustatė, kad langų buvo demontuota 68,70 m², o durų – 70,10 m², tačiau ekspertizės aktą atitinka tik kaltinime nurodytas demontuotų durų kiekis, o ekspertės nustatytas demontuotų langų kiekis neatitinka kaltinimo. Susipažinus su T. D. pateiktais skaičiavimais matyti, kad jis nustatė, kad faktiškai demontuota 78 m² langų ir 73 m² durų, o jo skaičiavimus atitinka kaltinime nurodytas demontuotų langų kiekis, tačiau neatitinka kaltinime nurodyto demontuotų durų kiekio. Taigi, kaltinime yra nurodytas demontuotų langų kiekis, kurį nustatė T. D. ir demontuotų durų kiekis, kurį nustatė ekspertė G. L.. Kodėl kaltinime įrašyti kiekiai iš skirtingų dokumentų nėra aišku. Ar tai dėl to, kad ikiteisminis tyrimas nepasitikėjo kai kuriais skaičiavimais? Galima būtų spėti, kad kaltinimas norėjo įrašyti A. Č. ir B. B. palankesnius duomenis. Tačiau kaltinamiesiems palankesni T. D. skaičiavimai, bet jo paskaičiuotas demontuotų durų kiekis į kaltinimą neįrašytas. Be to, kaltinimas ir jo pagrindimas bylos duomenimis turi būti aiškūs, kad nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei teismas nespėliotų. Teismo nuomone, tai dar vienas motyvas nepasitikėti ir kritiškai vertinti ekspertizės aktą ir T. D. paskaičiavimus, kadangi kaltinimas abejoja, kuo remtis.

Teismo nuomone, svarbu ir tai, kad konservuojant pastatą plokštėmis buvo uždengtos visos angos. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad tai visų pirma išorinės pastato angos – langai ir durys, ir viduje esančios angos – kolektorinės spintos. Atliktų darbų akte 479K (4 t., b.l. 117) aktuotas statinio angų uždengimas pagaminant visus elementus, sudarė 250 m². Atmetant kolektorinių spintų, kurių plotas nėra didelis, uždengimą, didžioji šios pozicijos dalis tenka išorės angoms, kurių kiekis akivaizdžiai neprieštarauja užaktuotam demontuotų langų kiekiui. Kita vertus, kaltinime nėra įrašyta, kad šis 250 m² dydis yra neteisingas, kad iš tikrųjų angų buvo uždengta mažiau.

Darant kiekvieną veiksmą žmogus turi motyvą ir tikslą, kodėl jį daro. Motyvas ir tikslas būna nusikaltimo sudėties požymiu tada, kai jie yra nusikaltimo sudėties elementais ir aprašyti BK straipsnio dispozicijoje. Tačiau net jei motyvas ir tikslas nėra aprašyti dispozicijoje ir nėra būtini įrodinėti požymiai, žmogus vis tiek turi motyvą ir tikslą elgtis vienaip ar kitaip, ir tai svarbu nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Nagrinėjant baudžiamąsias bylas motyvas ir tikslas yra svarbus vertinant žmogaus veiksmus. Todėl nagrinėjant šį klausimą svarbu yra tai, kad rangovas buvo parinktas konkurso būdu, todėl ir A. Č. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo jokio tikslo nepagrįstai didinti sutarties kainą ir dydžius, nes neteisingai nurodytus dydžius konkurso komisija galėjo palyginti juos su kitų konkurse dalyvavusių įmonių pasiūlymais ir nustatyti neatitikimus, o padidinusi kainą bendrovė konkurso galėjo iš viso nelaimėti. Kadangi užsakovas buvo privatus juridinis asmuo, konkurso jis galėjo iš viso neorganizuoti, o iš karto pasirašyti sutartį su pasirinkta bendrove.

Svarbu ir tai, kad apklausti teisme tiek A. Č., tiek B. B. paaiškino, kad demontuojamų langų ir durų kiekius tikrino. Nėra nustatytas susitarimas tarp jų klastoti aktus, kaltinimas nėra pateiktas, kad dokumentus jie klastojo veikdami bendrai. Tai jei jie sako, kad buvo vietoje ir tikrino duomenis, jokių įrodymų, kad jie duomenų netikrino byloje nėra, o ekspertizė buvo darytas realiai neturint pirminių duomenų, kaip objektas atrodė iki rekonstrukcijos, kiek objekte buvo langų ir durų, teismui nėra jokių motyvų netikėti A. Č. ir B. B. parodymais ir patikėti ekspertizės išvadomis. Svarbu ir tai, kad nei rangovui, nei užsakovui nebuvo daromos jokios kliūtys tikrinti darbų apimtys, kokybę ir pan. Todėl teismas daro išvadą, kad aktuose nurodytas demontuotų langų ir durų kiekis atitinka realiai atliktus darbus.

Dėl ugniai atsparių dažų. Apklaustas teisme A. Č. paaiškino, kad ugniai atsparūs dažai buvo nupirkti šiam objektui ir todėl įtraukti į aktą. Šie dažai įtraukti tik kaip medžiaga, nors darbai su jais buvo vykdomi. Dengiant stogą metalinių konstrukcijų viršutinės dalys buvo dažytos. Šie darbai į aktus įtraukti nebuvo, nes buvo atlikta tik nedidelė dalis visų dažymo darbų, todėl jis ketino dažymo darbus įtraukti į aktą tuomet, kai visi dažymo darbai šiais dažais būtų baigti. Akivaizdu, kad A. Č. parodymai yra teisingi, nes nėra jokių juos paneigiančių įrodymų. Apklaustas teisme liudytojas A. Ž. paaiškino, kad jam dirbant atliktas pirminis gruntavimas ir buvo pradėtas priešgaisrinis dažymas. Darant stogą atliktas pirminis dažymas – metalinių konstrukcijų dažymas. Šiuos darbus atliko, kiek pamena, jų bendrovės darbuotojai. Atliekant tokį dažymą yra išnaudojama labai daug dažų ir 112 kg. dažų yra realus kiekis toms konstrukcijoms padengti. Baigiant dažymo darbus jis nedalyvavo. Atliekami darbai buvo rašomi pagal sąmatą, ir kiek pamena, stogo plotas sąmatoje buvo nurodytas mažesnis, nei realus plotas.

2008 gruodžio mėnesio atliktų darbų akte Nr. 479-3 44 pozicijoje nurodyta, kad buvo nupirkti ugniai atsparūs dažai „Unitherm“, 112 kg., kurių kaina 4032 Lt. Šie dažai aktuoti kaip medžiaga, nes nei darbas juos dažant, nei kokie nors panaudoti mechanizmai akte nenurodyti. Kad dažai buvo nupirkti ir pristatyti į objektą teismui abejonių nekyla. Tai nustatyta tiek A. Č. parodymais, tiek liudytojo A. Ž. parodymais. Be to, ekspertė G. L. nustatė, kad vietomis metalo konstrukcijos dažytos ugniai atspariais dažais (3 t., b.l. 23). Nuo dažų įrašymo į aktą ir sumokėjimo rangovui už juos momento, šie dažai kaip medžiaga tapo užsakovo nuosavybe. Užsakovui sustabdžius darbus dažai liko jo žinioje ir tik jis yra atsakingas už jų saugojimą. Po tokių gausių statybinių darbų turėjo likti ir kitų į aktus įrašytų, tačiau nepanaudotų medžiagų. Kaip paaiškino B. B., tokių nepanaudotų medžiagų objekte buvo likę ir jos visos buvo sudėtos rūsyje ar mansardoje, o konservavimo metu jos buvo paliktos rūsyje. Byloje yra konservavimo darbų patikrinimo ir priėmimo aktas bei objekto perdavimo – priėmimo aktas (3 t., b.l. 73-75), tačiau byloje esančiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad perduodant objektą buvo perduodamos kokios nors medžiagos. Teismo nuomone, to ir nereikėjo daryti, kadangi visos medžiagos buvo įrašytos į aktus. Tai, kad jos nebuvo fiksuotos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijoje neturi jokios reikšmės šioje byloje, tai ne UAB (duomenys neskelbtini) reikalas. Kaip jau minėta, teismas nustatė, kad statybų metu dažai objekte buvo ir byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad perduodant objektą užsakovui, dažų objekte nebuvo. Be to, kaltinimo sukčiavimu prasmė šiuo atveju yra ta, kad A. Č. įrašė į aktus dažų, nors jų iš viso pirkta nebuvo, tačiau toks kaltinimas prieštarauja nustatytoms aplinkybėms, kad dažai buvo, todėl kaltinimas yra nepagrįstas.

Dėl kompleksiniu įkainiu nurodytų darbų. A. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) kaltinami užaktave 30 kW sumontuotų konvektorių šildymui, 6 vnt. kolektoriaus spintų paruoštose nišose, nors šie darbai nebuvo atlikti, 3 vnt. centrinio dulkių siurblio sistemų su pačiais dulkių siurbliais, nors faktiškai sumontuotas tik PVC vamzdynas dulkių siurblių sistemai, 4 vnt. apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklai, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai.

Apklaustas teisme A. Č. paaiškino, kad konvektoriams, dulkių siurbliams, signalizacijoms buvo nustatytas kompleksinis įkainis. Statant siurblį reikia sudėti vamzdyną, išmūryti kanalus švaraus oro įsiurbimui ir dulkių išmetimui. Tai statybinė dalis, kurią darė UAB (duomenys neskelbtini). Vamzdžiais rūpinosi ir juos klojo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Dulkių siurblių montavimą jis įtraukė kaip kompleksinį įkainį, o kiek ko tiksliai reikės, nebuvo tiksliai žinoma. Buvo įtraukta į sąmatą dulkių siurbliavimo sistema. Kolektoriai buvo atvežti ir sumontuoti. Kolektorines spintas jie komplektavo patys, jos buvo nupirktos, sumontuotos ir uždengtos plokštėmis. Kabeliai signalizacijai buvo išvedžioti. Skaičiuojant sąmatą nebuvo galima paskaičiuoti, kiek reikės medžiagų ir darbo konvektoriams pastatyti, kadangi buvo mažai išeitinių duomenų. Todėl šildymo sistema buvo paskaičiuota pagal pastato kubatūrą atsižvelgiant į šilumos energijos normas. Buvo paskaičiuota, kad viso visiems butams šildyti reikia 120 kw energijos. Apklausta teisme B. B. paaiškino, kad buvo sumontuoti vamzdžiai visai šildymo sistemai, bendras kiekis buvo paskaičiuotas pagal kvadratūrą ir kubatūrą. Buvo sumontuoti dulkių nusiurbimo sistemos vamzdynai, o dulkių siurbliai turėjo būti statomi pačiame statybų gale. Buvo numatyta sumontuoti 8 kolektorines spintas. Silpnos srovės vedžiojamos kartu su elektra. Aktuota tik keturios sistemos nuo kompleksinio įkainio. Apklaustas teisme liudytojas A. Ž. paaiškino, kad subrangovas buvo sumontavęs vamzdynus centrinei dulkių siurbimo sistemai, buvo pradėti daryti stovai, suvedžiojus vamzdynus sumontuoti pajungimo taškai, reikalingi centrinio dulkių siurblio statymui. Reikėjo atlikti tik apdailos darbus, po kurių statomas pats dulkių siurblys. Taip pat jam dirbant buvo pradėtas signalizacijos laidų vedžiojimas. Jų įmonės elektrikai vedžiojo silpnų srovių tinklų laidus. Apklaustas teisme liudytojas P. A. paaiškino, kad buvo atsakingas už elektros darbus, rengė elektros instaliacijas, silpnąsias sroves, į kurias įėjo kompiuteriniai, telefonų, televizijos tinklai. Nepamena, tačiau turėjo būti lygiagrečiai vedžiojami tiek jėgos, tiek silpnųjų srovių kabeliai. Turniškių objekte buvo išvedžioti elektros kabeliai. Atlikti darbai buvo fiksuojami statybos darbų žurnale. Jis įrašydavo elektros darbus. Apklaustas teisme liudytojas A. K. paaiškino, kad jie montavo vamzdynus centriniam dulkių siurbliui 4 butams. Vamzdynas buvo vedžiojamas horizontalia grindų konstrukcija, o po to buvo užbetonuotas, sienose buvo išvesti lizdai. Medžiagas pirko jie patys. Dulkių siurblių nepirko, nors buvo numatyta, kad antrame etape už tam tikrą sumą bus įgyti dulkių siurbliai. Dulkių siurbliai įėjo į antrą etapą, juos reikia montuoti kai viskas bus įrengta, nudažytos sienos. Kaina buvo numatyta su darbais ir medžiagomis. Pirmam etapui buvo numatyti 9000 Lt, bet kadangi buvo atlikti ne visi darbai, tai kaina sumažėjo. 6000 Lt suma buvo numatyta 4 butams. Darbai buvo padaryti, pateiktas atliktų darbų aktas, išrašytos sąskaitos faktūros. Buvo atsiskaityta ir daugiau darbų jie nebeatliko.

Visų pirma, kas akivaizdu iš A. Č., B. B., liudytojų parodymų, taip pat ekspertizės akto ir T. D. patikros akto, taip pat iš pridėtų nuotraukų, kad konvektorių ir kolektorinių spintų, centrinių dulkių siurblių ir silpnų srovių tinklo montavimo darbai vyko, dalis darbų yra padaryta ir kaltinimo teiginys, kad kolektorinių spintų ir konvektorių faktiškai nesumontuota nieko, yra neteisingas. Galimai prokuroras traktavo konvektorių tik kaip šildymo prietaisą (radiatorių), kurie objekte iš ties nesumontuoti, nes nebuvo pabaigti statybų darbai. Tačiau toks aiškinimas yra neteisingas. Teismas palaiko poziciją, kad aktuojant konvektorius buvo aktuojami ne šildymo prietaisų pastatymai, o visos šildymo įrangos – vamzdžių, konvektorių ir kt, pastatymas, t.y. kompleksinis įkainis už sistemą. Tokia išvada grindžiama ir byloje esančiais įrodymais. Atliktų darbų akte 479-1 14 pozicijoje (4 t., b.l. 88) aktuotas centrinio šildymo įrengimų išardymas, kas reiškia, kad buvo suplanuota keisti šildymo įrengimus, o senieji buvo pašalinti. Aktuose nėra atskirai aktuoti darbo užmokestis, medžiagos ar mechanizmai, kurie atspindėtų nišų šildymo vamzdžiams įrengimą, šildymo vamzdžių klojimą, medžiagas, reikalingas šildymo sistemos įrengimui (vamzdžiai, sujungimai), nors šie darbai buvo atliekami. Analizuojant konvektorių montavimo aktavimą (4 t., b.l. 105) matyti, kad aktuose yra įrašyti ir darbo užmokestis, ir medžiagos, ir mechanizmai, kas, teismo nuomone, įrodo, kad akto 479-4 10 pozicijoje aktuoti visi darbai ir medžiagos, susijusios su šildymo sistemos įrengimu.

Atliktų darbų akto 479-4 11 pozicijoje aktuotas 6 kolektorinių spintų tvirtinimas paruoštoje nišoje. Aktavimo kainą sudaro darbo užmokestis, medžiagos ir mechanizmai, kaina – 8086,68 Lt. Kaip paaiškino apklausti proceso dalyviai, kolektorinės spintos buvo surinktos, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai patys supirko reikiamas medžiagas ir jas surinko. Aktuotas įkainis yra kompleksinis, sudarytas iš visų sistemos medžiagų. Konservuojant pastatą buvo kalba apie kolektorinių spintų uždarymą plokštėmis tam, kad jose esančios vertingos varinės medžiagos nebūtų matomos ir neviliotų vagių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad darbų priėmimo aktas yra pasirašytas, kas reiškia, kad darbas buvo padarytas, patikrintas ir priimtas, kolektorinės spintos buvo uždengtos. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kolektorinės spintos nebūtų padarytos, tačiau užaktuotos. Jai kolektorinėse spintose nieko nebūtų, užsakovui nebūtų tikslo reikalauti, kad jos būtų uždengtos.

Svarbu ir tai, kad objektas buvo užkonservuotas ir užsakovui perduotas 2009-05-18, o T. D., pirmasis asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis tikrino objektą, tikrinimą pradėjo 2010-03-22 (5 t., b.l. 3). Teismui kyla abejonių, ar kolektorinėse spintose buvusios medžiagos negalėjo dingti šiuo laikotarpiu. Tuo labiau, kad pastate fizinės ar elektroninės apsaugos nebuvo, langai ir durys neįstatyti, o nišos apsaugotos tik plokštėmis, tvora vietomis nugriuvusi (nors tvora yra lengvai įveikiama kliūtis). Tokia versija nėra paneigta byloje esančiais įrodymais.

Vertinant konvektorių kainą, jei juos vertinsime tik kaip šildymo prietaisus, akte ji nurodyta akivaizdžiai per didelė. Be to, konvektorių (kaip šildymo prietaisų) įrengimas be vamzdyno, be kolektorinių spintų, neturi prasmės. Vertinant sąvokas teismas pastebi, kad jei kolektorių reikėtų traktuoti kaip įrenginį, skleidžiantį šilumą, tai kolektorinę spintą irgi reikia traktuoti tik kaip rėmą su durimis. Tokiu atveju iš nuotraukos Nr. 0113 (3 t., b.l. 112) matyti, kad bent viena kolektorinė spinta sumontuota, byloje duomenų apie kitas kolektorines nišas nėra ir teismas negali patikimai spręsti, ar jose yra sumontuotos spintos.

Atliktų darbų akto 479-4 2 skyriuje aktuotas dviejų centrinių dulkių siurblių sumontavimas, o akto 479-5 3 skyriuje aktuotas vieno centrinio dulkių siurblio sumontavimas. Iš kaltinimo aišku, o tai patvirtina ir nuotraukos (3 t., b.l. 102), kad centrinių dulkių siurblių vamzdynas buvo sumontuotas. Peržiūrėjus kitus aktus matyti, kad vamzdyno montavimo nei darbai, nei medžiagos kituose aktuose nėra aktuoti. Pagal rangos sutartį, pasirašytą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) bei sąmatą (7 t., b.l. 23-27), UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo įrengti centrinių dulkių siurblių sistemas 6 butams už bendrą 28200 Lt sumą. Pirmojo etapo kaina yra 9000 Lt. Iš PVM sąskaitos – faktūros, atliktų darbų akto ir pažymos (7 t., b.l.82-84) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pateikė UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą apmokėjimui dėl 6000 Lt, nors sąmatoje šie darbai buvo įvertinti 9000 Lt. Atliktų darbų akte nurodytos sunaudotos medžiagos. Sąmatoje centrinio dulkių sistemos montavimas buvo įvertintas 46209,73 Lt be PVM. Atliktų darbų akte 479-4 (4 t., b.l. 105) atliktas centrinių dulkių siurblių montavimo darbai įvertinti 15403,25 Lt be PVM, o atliktų darbų akte 479-5 (4 t., b.l. 109) įvertinti 7701,62 Lt be PVM, viso 23104.87 Lt be PVM, t.y. 50 procentų nuo sąmatinės vertės. Akivaizdu, kad darbai iki galo baigti nebuvo, neįrengti patys siurbliai, jų rozetės, bet kaip paaiškino posėdžio metu apklausti proceso dalyviai, siurbliai montuojami pačiame paskutiniame statybų etape, kuomet baigta galutinė apdaila. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad statybos buvo sustabdytos, siurblių montavimas ir nebuvo baigtas. Buvo atlikta dalis montavimo darbų ir dalis jų buvo užaktuota bei apmokėta.

A. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) yra kaltinami tuo, kad į atliktų darbų aktus įrašė duomenis apie apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklų įrengimą, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai t.y. apsauginės signalizacijos įrengtas tik kabelynas, gaisrinės signalizacijos visiškai nėra, televizijos ir kompiuterinio tinklo įrengtas tik kabelynas. Iš bylos medžiagos matyti, kad sąmatoje buvo numatyta įrengti apsauginę ir gaisrinę signalizaciją ir kitas silpnas sroves už 232457 Lt be PVM sumą (4 t., b.l. 81). Šie darbai aktuoti atliktų darbų akte 479-5 – 38211,08 Lt be PVM sumai ir atliktų darbų akte 479-6, 38211,08 Lt be PVM sumai. Kaip centrinės dulkių siurbimo sistemos montavimo atveju, šiuo atveju darbai nebuvo užbaigti, nes dalis darbų yra atliekami paskutiniame statybų etape, pvz. signalizacijos davikliai, televizinės rozetės. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad statybos buvo sustabdytos, signalizacijos montavimas ir nebuvo baigtas. Buvo atlikta dalis montavimo darbų ir dalis jų buvo užaktuota.

Kalbant apie kompleksinio įkainio skaičiavimą (konvektorių, kolektorinių spintų, dulkių siurblių ir silpnų srovių montavimo darbai) teismas visiškai palaiko gynybos argumentus ir nurodo šiuos sprendimo priėmimui svarbius motyvus:

Tokio dalinio aktavimo būdo teisės aktai nedraudžia. Šie santykiai kilo iš civilinės teisės reguliavimo, civilinėje teisėje galioja principas, kad leidžiama viskas, kas nedraudžiama, todėl įstatymams neprieštaraujantis aktavimo būdas, dėl kurio susitarė šalys, yra visiškai priimtinas, įstatymų nepažeidžia ir teismo vertinamas kaip teisėtas. Šalims toks darbų įtraukimo į aktus variantas tuo metu buvo tinkamas ir priimtinas, niekas dėl to pretenzijų nereiškė ir nei naujam direktoriui, nei tuo labiau prokuratūrai, kištis į šiuos santykius nevertėjo. Šalys sutarties 2.4 p. nustatė, kad rangovas, kiekvieną mėnesį sutarties priedo Nr. 1 pagrindu surašo faktiškai per einamą mėnesį atliktų statybos darbų aktą. Teismo nuomone, rangovas ir įtraukė į aktus per tą mėnesį faktiškai atliktus darbus. Teismas nustatė, kad kaltinimas nėra teisingas, nes dalis darbų, aktuotų kaip konvektorių ir kolektorinių spintų montavimas yra atlikti. Prokuroras, palaikydamas kaltinimą nepateikė jokių argumentų, kaip gi turėjo būti aktuojami ne iki galo padaryti darbai. UAB (duomenys neskelbtini) atliekant dalį darbų, bendrovė į juos įdėjo savo apyvartines lėšas – pirko medžiagas ir mechanizmus, mokėjo darbuotojas darbo užmokestį ir mokesčius. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) turėjo mokėti subrangovui – UAB (duomenys neskelbtini) už jos atliktus darbus. Sekant kaltinimo logika, turbūt tęstinio pobūdžio darbai turėjo būti aktuojami tada, kai jie visiškai pabaigti. Tačiau esant tęstiniam darbų pobūdžiui lėšos išleidžiamos tuo metu, o darbų pabaiga dali būti po keliolikos mėnesių ar kelių metų. Kaip gi daryti atveju, kuris susidarė šioje byloje – statybos buvo sustabdytos nepabaigus visų darbų. Ar tai reiškia, kad UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjusiai UAB (duomenys neskelbtini) už siurblių vamzdyno montavimą, pačiai pirkus ir įrengus silpnų srovių kabelyną, konvekcijos sistemos vamzdyną, bent dalį kolektorinių spintų iš viso nebūtų sumokėta. Tokia situacija negalima.

Taigi, teismas daro išvadą, kad teisme nepasitvirtino kaltinimas dėl veiksmų, įvardijamų kaip A. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) sukčiavimas.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstami papildomi apgaulės kriterijai – ultima ratio principas, kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus bei nukentėjusiojo atidaus, rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2013). Kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus reiškia, kad dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos, pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7–198/2008, 2K-7–388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K–P-267/2011, 2K–P-183/2012, 2K-7–251/2013, 2K-7–262/2013). Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Pareiškėjui nustačius, jo nuomone, įstatymams prieštaraujančias sutarties nuostatas ar netinkamą jų vykdymą, jis visų pirma turėjo spręsti šiuos klausimus civilinio proceso kodekse numatytomis priemonėmis. Tuo labiau, kad papildomi apgaulės kriterijai rodo, kad apgaulės nebuvo. UAB (duomenys neskelbtini) buvo veikianti bendrovė, nuo prievolių nesislėpė, turto neslėpė, kitokių kliūčių UAB (duomenys neskelbtini) ginti savo teises civilinio proceso priemonėmis nesudarė. Svarbu ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo būti ir, teismo nuomone, buvo, pakankamai atidi vykdydama sutartį – jai buvo sudarytos galimybės tikrinti darbus ir jų apimtis, ką sėkmingai darė B. B.. Ekspertizės akto išvadų 10 p. nurodyta, kad įvardinti neatitikimai galėjo būti UAB (duomenys neskelbtini) nustatyti tinkamai priimant darbus pagal UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytus atliktų darbų aktus. Galimai naujai atėjusiam direktoriui nepatiko, kaip bendrovė buvo valdoma anksčiau, tačiau baudžiamoji teisė nėra priemonė tokiems klausimams spręsti.

Kaip jau buvo minėta, kaltinimas A. Č., B. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) kildinamas tik iš civilinės rangos sutarties. Teismo posėdžio metu teismui paklausus liudytojo V. Š., ar nustatęs jo pareiškime nurodytas aplinkybes jis derėjosi su UAB (duomenys neskelbtini) ar teikė ieškinį civilinę tvarka, pastarasis atsakė neigiamai. Jis nurodė, kad sužinojęs nagrinėjamas aplinkybes iš karto parašė pareiškimą policijai. Šioje situacijoje galima būtų suprasti V. Š. veiksmus, tačiau niekaip nesuprantamas policijos ir prokuratūros uolumas daugiau kaip tris metus tiriant šią bylą. Teismų praktika jau seniai formuojama taip, kad civilinių santykių kriminalizavimas negalimas.

Dėl kaltinimo A. Č. ir B. B. dokumentų klastojimu

A. Č. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. dėl to, kad jis suklastojo tikrus dokumentus – atliktų darbų aktus:

pasirašė 2008-10-21 atliktų darbų akte Nr. 479-1 patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad neva atlikta ir užaktuota 100 m² langų demontavimo darbų, nors faktiškai demontuota langų tik 78 m²; užaktuota neva atliktų 176 m² durų demontavimo darbų, nors faktiškai demontuota durų tik 70,10 m; bei pasirašė 2008-10-21 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią įtraukė faktiškai neatliktų darbų sumą 6.812,62 Lt, bei 2008-10-22 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenys;

tęsdamas nusikalstamą veiką jis pasirašė 2008-11-24 atliktų darbų akte Nr. 479-2 patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad neva atlikta ir užaktuota 60 m² langų demontavimo darbų, nors faktiškai demontuotų langų nebuvo; bei pasirašė 2008-11-24 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią įtraukė faktiškai neatliktų darbų sumą 11.537,41 Lt. bei 2008-11-24 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenys;

tęsdamas nusikalstamą veiką jis pasirašė 2008-12-18 atliktų darbų akte Nr. 479-3 patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad užaktuota 112 kg. ugniai atsparų dažų Unitherm bei pasirašė 2008-12-18 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą serijos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), viso 226.306,00 Lt sumai, į kurią įtraukė faktiškai neatliktų darbų sumą- 5.716,48 Lt. bei 2009-01-22 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenys apie tai, kad neva buvo nudažytos metalo konstrukcijos Ugniui atspariais dažais;

tęsdamas nusikalstamą veiką jis pasirašė 2009-01-22 atliktų darbų akte Nr. 479-4 patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad užaktuota 30 kW sumontuotų konvektorių šildymui, nors faktiškai nesumontuota visai nieko (0 kW); užaktuota 6 vnt. kolektoriaus spintų paruoštose nišose, nors faktiškai nesumontuota visiškai nieko (0 vnt.); užaktuota 2 vnt. centrinio dulkių siurblio sistemų su pačiais dulkių siurbliais, nors faktiškai sumontuotas tik PVC vamzdynas dulkių siurblių sistemai, o pačių dulkių siurblių nėra, bei pasirašė 2009-01-22 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą serijos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), viso 186.430,00 Lt sumai, į kurią įtraukė faktiškai neatliktų darbų sumą 59.581,16 Lt. bei 2008-11-24 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad neva buvo sumontuoti mechanizmai;

tęsdamas nusikalstamą veiką jis pasirašė 2009-02-23 atliktų darbų akte Nr. 479-5 patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad užaktuota 1 centrinio dulkių siurblio sistema su pačiais dulkių siurbliais, nors faktiškai sumontuotas tik PVC vamzdynas dulkių siurblių sistemai, o pačių dulkių siurblių nėra; užaktavo 2 vnt. apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklų, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai, t.y. apsauginės signalizacijos įrengtas tik kabelynas, gaisrinės signalizacijos visiškai nėra, televizijos ir kompiuterinio tinklo įrengtas tik kabelynas bei pasirašė 2009-02-23 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą serijos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), viso 184.953,00 Lt sumai, į kurią įtraukė faktiškai neatliktų darbų sumą 31.794,69 Lt. bei 2008-11-24 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad neva buvo įrengtos gaisrinės signalizacijos;

tęsdamas nusikalstamą veiką jis pasirašė 2009-03-24 atliktų darbų akte Nr. 479-6 patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad užaktuota 2 vnt. apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklų, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai, t.y. apsauginės signalizacijos įrengtas tik kabelynas, gaisrinės signalizacijos visiškai nėra, televizijos ir kompiuterinio tinklo įrengtas tik kabelynas bei pasirašė 2009-03-23 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą serijos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), viso 228.495,00 Lt sumai, į kurią įtraukė faktiškai neatliktų darbų sumą 21.085,80 Lt. bei 2009-03-23 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad neva buvo įrengtos gaisrinės signalizacijos.

Taigi, A. Č. tęstinės nusikalstamos veikos, susidedančios iš šešių epizodu, kiekvienu iš epizodu yra kaltinamas tuo, kad pasirašė tris dokumentus – atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas – faktūras ir pažymas patvirtindamas šiuose dokumentuose įrašytą tikrovės neatitinkančią informaciją. B. B. kaltinama suklastojusi tuos pačius tikrus dokumentus kaip ir A. Č., pasirašydama juos ir patvirtindama, kad juose esantys duomenys yra teisingi. Kaip jau yra išanalizuota šiame nuosprendyje ir padaryta išvada dėl svetimo turto įgijimo apgaule kaltinimo, teismas daro išvadą, kad atliktų darbų aktuose, PVM sąskaitose – faktūrose ir pažymose apie atliktų darbų vertę nurodyti duomenys apie atliktus darbus yra teisingi ir aktuoti tinkamai, teismas šių motyvų nekartoja.

Papildomai dėl dokumentų klastojimo teismas nurodo šiuos motyvus.

1. Kaltinime dėl dokumentų klastojimo trūksta nuorodos, kas pagamino netikrą dokumentą, o tai daro kaltinimą logiškai nesuprantamą. Lietuvos Respublikos BK 300 str. numatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą. A. Č. ir B. B. šioje byloje yra kaltinami tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus pasirašydami juos. Jų veiksmai buvo tik dokumentų pasirašymas, tačiau nei jie, nei kokie nors kiti asmenys nėra kaltinami tuo, kad įrašė į jų pasirašytus dokumentus neteisingus duomenis. Parašas tik patvirtina dokumente esančius duomenis, tačiau kad dokumentą laikytume suklastotu reikia jį netikrą pagaminti arba tikrą suklastoti, pakeisti jo turinį ar formą ir taip siekti suklaidinti kitus asmenis, sukurti jiems papildomas pareigas, siekti išvengti prisiimtų įsipareigojimų, konstatuoti juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ir panašiai.

Toks pareikštas kaltinimas yra nelogiškas ir siejant jį su kaltinimu A. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) sukčiavimu. A. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) yra kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. dėl to, kad A. Č. įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis. Toks kaltinimas lyg ir reiškia atliktų darbų aktų suklastojimą. Tačiau pagal BK 300 str. nei A. Č., nei UAB (duomenys neskelbtini) nėra kaltinami tuo, kad pagamino netikrus atliktų darbų aktus ar bent jau suklastojo tikrus. Kaip žinia iš baudžiamosios teisės teorijos ir teismų praktikos, suklastotų dokumentų panaudojimas yra aiškinamas kaip apgaulės forma ir esant kaltinimui pagal BK 182 str. atskirai pagal BK 300 str. nekvalifikuojamas, tačiau BK 182 str. neapima pačių dokumentų suklastojimo veiksmų ir dokumentų suklastojimas turėtų būti kvalifikuotas pagal BK 300 str. Tuo labiau, kad BK 300 str. 4 d. leidžia už dokumentų suklastojimą traukti atsakomybėn ir juridinį asmenį.

2. Šioje byloje du asmenys yra kaltinami pagal BK 300 str. dėl tų pačių dokumentų suklastojimu. Paprastai baudžiamojoje teisėje kai kalbame apie situacijas, kai du asmenys padaro tą patį nusikaltimą, kalbame apie nusikaltimo padarymą bendrininkaujant. Tokiu atveju paprastai kaltinime nurodoma, kad asmuo veikė bendrai su kitu asmeniu ir abiem asmenims būnant bendravykdytojais, nuoroda į BK 24 str. neduodama. Apie bendrininkavimą galima spręsti ir iš atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p., nurodymo kaltinamajame akte. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje A. Č. nėra kaltinamas tuo, kad veikė kartu su B. B., kaip ir B. B. nėra kaltinama veikusi su A. Č.. Kaltinamajame akte nurodyta, kad jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl akivaizdu, kad abu yra kaltinami veikę individualiai, tarpusavyje susitarę suklastoti dokumentus nebuvo.

Dokumentų suklastojimas yra tyčinis nusikaltimas. Jį darantis asmuo supranta, kad suklastoja tikrą dokumentą ir nori taip veikti. Esant tyčiniam nusikaltimui ir dviem asmenims neveikiant bendrai, vienas jų (pirmasis suklastojęs dokumentą) padaro savo veiksmus ir lyg ir turėtų suprasti, kad kitas žmogus matys, kad dokumentas yra suklastotas, tačiau dėl to nieko niekam nesakys ir pats irgi padarys savo darbą – tyčia suklastos dokumentą. Arba galbūt jis suklastoja savo dokumento dalį ir apie kitą asmenį iš viso nieko negalvoja, tiesiog duoda jam pasirašyti. Nors ar gali nieko negalvoti nešdamas kitam asmeniui pasirašyti žinomai suklastotą dokumentą. Kitas asmuo matydamas, kad dokumentas suklastotas, nieko apie tai niekam nesako ir pats tyčia suklastoja jau suklastotą dokumentą. Tačiau net teoriškai tai neskamba įtikinamai. Tuo labiau, kad šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad A. Č. ir B. B. taip veikė.

Kaip jau buvo minėta šiame nuosprendyje, atlikdamas bet kokius veiksmus žmogus turi tikslus ir motyvus, kurie nesietini su nusikaltimo sudėties požymiais. Tai gali būti savanaudiški tikslai, chuliganiški, asmeniniai (kerštas ar pan.) ar kitokie tikslai. Šioje byloje dar galima būtų suprasti A. Č. tikslą – UAB (duomenys neskelbtini) naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Tačiau koks gi buvo B. B. tikslas – ar paklastoti dokumentus ir paveikti priešingais tarnybai interesais? Tiek A. Č., tiek B. B. savo įmonėse dirbo pakankamai ilgą laiką, charakterizuojami teigiamai, buvo lojalūs darbdaviams, jokių konfliktinių situacijų su darbdaviais nebuvo, iš darbdavių jokių nusiskundimų dėl jų atliekamų pareigų kokybės nebuvo. Tai kodėl A. Č. ir B. B. turėtų kenkti savo darbdaviams, nėra suprantama.

Dėl kaltinimų B. B. piktnaudžiavimu tarnyba

B. B. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. tuo, kad laikotarpiu nuo 2008-10-21 iki 2009-03-24, kartu UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu A. V. Č., į atliktų darbų aktus 2008-10-21 479-1, 2008-11-24 479-2, 2008-12-18 479-3, 2009-01-22 479-4, 2009-02-23 479-5, 2009-03-24 479-6, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pagal 2008-09-29 statybos rangos sutartį Nr. 479-1 rangovas „UAB (duomenys neskelbtini) neva atliko daugiau darbų viso už - 136.528,42 Lt su PVM, nei faktiškai buvo padaryta, ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis ji patvirtino savo parašu, pasirašydama grafoje „AB (duomenys neskelbtini) vyriausioji inžinierė“, kurių pagrindu AB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai įsipareigojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai sumokėti - 136.528,42 Lt su PVM, tuo AB (duomenys neskelbtini) padarydama didelės turtinės žalos.

Kaip jau yra išanalizuota šiame nuosprendyje ir padaryta išvada dėl svetimo turto įgijimo apgaule kaltinimo, teismas daro išvadą, kad atliktų darbų aktuose nurodyti duomenys apie atliktus darbus yra teisingi ir aktuoti tinkamai, teismas šių motyvų nekartoja.

Papildomai dėl dokumentų klastojimo teismas nurodo šiuos motyvus.

1. Kaltinime yra nurodyta, kad B. B. į atliktų darbų aktus „įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis“, tačiau iš byloje esančių A. Č. ir B. B. parodymų matyti, kad atliktų darbų aktus surašė A. Č.. Tokie parodymai buvo ir ikiteisminio tyrimo metu. Kuo remiantis B. B. yra kaltinama tuo, kad ji įrašė duomenis į aktus, nėra aišku, prokuroras nepateikė jokių kitų duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad duomenis į aktus įrašė B. B.. Kaip jau teismas nurodė motyvuose dėl BK 300 str. taikymo, kaltinimas dėl neteisingų duomenų įrašymo į atliktų darbų aktus nėra pateiktas niekam. Kodėl kaltinimas dėl dokumentų suklastojimo yra kvalifikuotas pagal BK 228 str. nėra suprantama. BK 228 str. numatyti veiksmai negali būti padaromi dokumentu suklastojimu ir neapima dokumento suklastojimo.

2. Kaltinime yra nurodyta, kad B. B. „kartu UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu A. V. Č., į atliktų darbų aktus 2008-10-21 479-1, 2008-11-24 479-2, 2008-12-18 479-3, 2009-01-22 479-4, 2009-02-23 479-5, 2009-03-24 479-6, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis“. Toks kaltinimas nelogiškas ir nesuprantamas. Piktnaudžiavimu tarnyba yra kaltinama tik B. B., o A. Č. nėra kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba, todėl nelogiška kaltinti B. B. piktnaudžiavus tarnyba kartu su A. Č.. Tuo labiau, kad kaltinant dėl jiems abiems inkriminuotų veiksmų suklastojus dokumentus jie nėra kaltinami veikę bendrai.

3. Pagal BK 228 str. gali atsakyti tik asmuo, turintis specialaus subjekto požymius. Šie požymiai yra nustatyti BK 230 str. ir yra įrodinėtini visose bylose, kuriose kaltinimas pareikštas pagal šį straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-P-89/2014 yra išaiškintos BK 230 str. taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei į tai, kad B. B. dirbo privačiame juridiniame asmenyje, nei bendrovės, nei B. B. veikla nebuvo susijusi su viešojo intereso įgyvendinimu, tarp dviejų privačių juridinių asmenų buvo susiklostę civiliniai rangos santykiai, teismas konstatuoja, kad B. B. nėra BK 228 str. numatytos nusikalstamos veikos subjektu.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. A. Č. ir B. B. išteisintini jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Panaikintinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. Č. turtui.

Šios bylos nagrinėjimas sukelia neigiamus jausmus ir apmaudą dėl mūsų valstybės teisinės sistemos, kuomet tenka teisme matyti, kaip 67 metų visą gyvenimą sąžiningai dirbęs žmogus teismo salėje verkia išgirdęs prokuroro jam siūlomą laisvės atėmimo bausmę už veiksmus, kurie neturi būti vertinami taikant baudžiamąjį kodeksą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;

dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;

dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

UAB (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d. 182 str. 2 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p. UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Bylos nagrinėjimo metu iš UAB (duomenys neskelbtini) gautus dokumentus grąžinti pastarajai.

Panaikinti laikiną A. V. A. Č. nuosavybės teisių apribojimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) A. P.