Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui ir D. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo D. L. reikalavimas grindžiamas argumentais, išdėstytais pareiškime. Pareiškėjo tėvai G. L. ir V. L. buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini) G. L. ir V. L. turėjo du vaikus: D. L. ir pareiškėją D. L.. Pareiškėjo tėvai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri įgyta 1996 m. kovo 1 d. V. L. mirė (duomenys neskelbtini), o po jo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau sutuoktinė G. L. ir sūnus D. L. priėmė jo palikimą faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą, t. y. sutvarkė asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, jį prižiūrėjo, palaidojo ir prižiūri kapus, toliau liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), bei rūpinosi jam priklausančia sklypo dalimi, tvarkė aplinką, šienavo, užsiimdavo sodininkyste. Šie D. L. ir G. L. veiksmai patvirtina, kad jie po tėvo / sutuoktinio V. L. mirties priėmė palikimą pradėję jį faktiškai valdyti. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina G. L., kurios palikimą priėmė pareiškėjas, kuris toliau sklypu ir naudojasi.

Pareiškėjas D. L. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: V. L. ir G. L. santuokos liudijimu; pareiškėjo ir D. L. gimimo liudijimais; Gyventojų registro išrašais; V. L. ir G. L. mirties liudijimais; Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro liudijimu ir raštu; Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių miesto seniūnijos pažyma; žemės sklypo planu bei kadastriniais duomenimis; Nekilnojamojo turto registro išrašais.

Suinteresuotas asmuo D. L. atsiliepimo į pareiškėjo D. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad G. L., mirusi (duomenys neskelbtini), ir V. L., miręs (duomenys neskelbtini), buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini) G. L. ir V. L. turėjo du vaikus: pareiškėją D. L., gimusį (duomenys neskelbtini), ir D. L., gimusį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motinos G. L. vardu registruota 664/1324 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyta pagal 1996 m. kovo 1 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi žemės sklypo dalis buvo įgyta santuokos metu, todėl ½ dalis nekilnojamojo turto – žemės sklypo, priklauso sutuoktiniui V. L.. Be to, minėtu adresu G. L. taip pat priklausė ir dalis gyvenamojo namo, ūkinis pastatas bei dalis kiemo statinių, paveldėtų 1995 m. Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro 2020 m. spalio 12 d. rašo dėl informacijos pateikimo matyti, kad paveldėjimo byla po V. L. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro 2020 m. rugsėjo 22 d. liudijimo matyti, kad G. L. palikimą priėmė pareiškėjas D. L.. Pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nuo 1994 m. lapkričio 29 d. yra deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjas D. L. bei jo motina G. L. iš karto po tėvo/ sutuoktinio V. L. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes likusią turto dalį prižiūrėjo, tvarkė, ja naudojosi, šienavo, t. y. palikimą priėmė pradėdami faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. V. L. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad D. L. ir G. L. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo/ sutuoktinio V. L. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas D. L. ir jo motina G. L. priėmė mirusio tėvo/ sutuoktinio V. L. palikimą per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdami faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)) priėmė tėvo / sutuoktinio V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdami valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.