Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo atstovams Lygaudui Petroniui, advokatui Algimantui Kolpertui

viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves bankrutuojancios UAB „Profitus“ ieškini atsakovams M. V. , I. V. del žalos atlyginimo priteisimo ir

Ieškove vadovaudamasi LR CK 6.245 str. , Imoniu bankroto istatymu prašo: priteisti iš atsakovu M. V. , a.k(duomenys neskelbtini) ir I. V. solidariai BUAB „Profitus" , i.k. 300050305 naudai 1 309 606,99 Lt., 5 procentu dydžio metines palukanas nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo , skaiciuojamas nuo priteistos teismo sumos bei turetas bylinejimosi išlaidas.

Ieškoves atstovai paaiškino, kad Panevežio apygardos teismas 2009-03-24 UAB „Profitus“ iškele bankroto byla. Imones administratorius patikrino bankrutuojancios imones sandorius, sudarytus per ne mažesni kaip 36 menesiu laikotarpi iki bankroto bylos iškelimo, bei atliktas finansines operacijas su bendroves pinigais. Nustate, kad atsakovai pažeide kreditoriu teises ir jiems padare žala nesikreipdami savalaikiai i teisma del bankroto bylos iškelimo, o pati bankrutuojanti imone negali atsiskaityti su kreditoriais, nes neturi turto. Paaiškino, kad Ieškoves UAB „Profitus" vienintele akcininke buvo atsakove I. V. , kuri akcijas isigijo gyvendama santuokoje su atsakovu M. V. ir šios akcijos yra laikomos bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe, nors ir formaliai iregistruotos vieno iš sutuoktiniu vardu ( LR CK 3.88 str. l d. l p.) Ieškoves administracijos vadovu nuo 2004-08-17 iki bankroto bylos iškelimo dienos buvo atsakoves sutuoktinis M. V. . Del bankroto bylos iškelimo i Panevežio apygardos teisma kreipesi bendroves darbuotojas L. Ž. . Teismo 2009-03-24 nutartyje iškelti bankroto nurodyta, kad ieškove nevykdo isipareigojimu kreditoriams, kad pagal 2009-02-28 sudaryta balansa imones isipareigojimai viršija turimo turto verte: turimo turto balansine verte 95 613 Lt o isipareigojimai - 1 077 210,60 Lt, todel imone yra nemoki. Vadovaujasi LR Imoniu bankroto istatymo 8 straipsnio l dalimi, kuri nustato, kad jeigu imone negali ir (arba) negales atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipe i teisma del bankroto bylos iškelimo arba yra salyga, nurodyta šio istatymo 4 straipsnio 4 punkte, imones vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškima teismui del bankroto bylos iškelimo. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad imones vadovas ar kitas asmuo (asmenys), imoneje turintis teise priimti atitinkama sprendima privalo padengti žala kuria kreditoriai patyre del to, kad imone pavelavo pateikti teismui pareiškima del bankroto bylos iškelimo. Pareiškima del bankroto bylos iškelimo imonei pateikti teismui turi teise savininkas (savininkai), imones administracijos vadovas. Pagal IBI istatymo 2 str. 9 punkto nuostatas savininku laikomi : imones dalyvis (dalyviai): akcininkas ar akcininku grupe, kuriam (kuriems) priklausancios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visu balsu, individualios imones savininkas, dalininkas (dalininkai), narys (nariai) ir valstybes, savivaldybes imones savininko teises ir pareigas igyvendinanti institucija. Iš VI registru centras pateikto Juridiniu asmenu registro išplestinio išrašo su istorija yra matyti, kad bendroves valdymo organai yra visuotinis akcininku susirinkimas ir bendroves vadovas. Ieškoves atstovai nurode, kad iš 2004-12-31 balanso eilutes už 2004 kalendorinius metus matyti, kad ieškove turejo turto išviso už 76 382 Lt. Tame tarpe imone turejo: trumpalaikio turto už 68 670 Lt; tame tarpe atsargos sudare 66 860 Lt, gautinos sumos sudare 990 Lt, pinigai – 820 Lt. Moketinos sumos ir isipareigojimai sudare 62 660 Lt, tame tarpe per vienerius metus moketinos sumos ir isipareigojimai sudare 62 660 Lt. Mano, kad šie duomenys irodo, kad 2004-12-31 ieškove buvo arti nemokumo ribos ar netgi nemoki ir privalejo pateikti teismui pareiškima del bankroto bylos iškelimo. Jeigu imone butu kreipusis i teisma del bankroto bylos iškelimo iš karto po balanso sudarymo, ieškove butu galejusi visiškai atsiskaityti su kreditoriais , nes imones turtas buvo 6 070 Lt didesnis už imones skolas ( 68 670 Lt - 62 660 Lt). Iš 2005-12-31 balanso, matyti, kad ieškove turejo 2005-12-31 dienai turto už 338 064 Lt. Tame tarpe imone turejo: trumpalaikio turto už 338 064 Lt; tame tarpe atsargos sudare 336 163 Lt, gautinos sumos sudare 1 331 Lt, pinigai - 570 Lt. Moketinos sumos ir isipareigojimai sudare 222 011 Lt, tame tarpe per vienerius metus moketinos sumos sudare 222 011 Lt. Nuosavas kapitalas sudare 100 000 Lt. Mano, kad atsižvelgiant i LR IBI nuostatas galima daryti išvada, kad 2005-12-31 ieškove buvo arti nemokumo ribos ir netgi nemoki ir privalejo pateikti teismui pareiškima del bankroto bylos iškelimo. 2005-12-31 dienai ieškoves turimas turtas buvo 116 053 Lt didesnis už imones skolas ( 338 064 Lt - 222 011 Lt). Jeigu imone butu kreipusis i teisma del bankroto bylos iškelimo iš karto po balanso sudarymo, ieškove butu galejusi visiškai atsiskaityti su kreditoriais , nes imones turtas buvo didesnis už imones skolas. Iš 2006-12-31 balanso nustate, kad ieškove turejo 2006-12-31 dienai turto už 1 661 434 Lt. Tame tarpe imone turejo: ilgalaikio turto už 869 407 Lt; trumpalaikis turtas sudare 792 027 Lt. Moketinos sumos ir isipareigojimai sudare 1 528 935 Lt, tame tarpe per vienerius metus moketinos sumos sudare 493 642 Lt. Mano, kad šie duomenys irodo, kad 2006-12-31 ieškove buvo arti nemokumo ribos ar nemoki ir privalejo pateikti teismui pareiškima del bankroto bylos iškelimo. 2006-12-31 dienai ieškoves turimas turtas buvo 132 499 Lt didesnis negu turimos skolos ( 1 661 434 Lt - 1 528 935 Lt). Jeigu imone butu kreipusis i teisma del bankroto bylos iškelimo iš karto po šio balanso sudarymo, ieškove butu galejusi visiškai atsiskaityti su kreditoriais , nes imones turtas buvo 132 499 Lt didesnis už imones skolas. 2007-12-31 balanso duomenys irodo, kad ieškove turejo 2007-12-31 dienai turto už 4 056 254 Lt. Tame tarpe imone turejo: ilgalaikio turto už 2 224 198 Lt; trumpalaikis turtas sudare 1 832 056 Lt. Moketinos sumos ir isipareigojimai sudare 3 976 951 Lt, tame tarpe per vienerius metus moketinos sumos sudare 1 533 998 Lt. Šiu duomenu pagrindu ieškoves atstovai daro išvada, kad 2007-12-31 ieškove toliau buvo arti nemokumo ribos ar nemoki ir privalejo pateikti teismui pareiškima del bankroto bylos iškelimo. 2007-12-31 dienai ieškoves turimas turtas buvo 79 303 Lt didesnis negu turimos skolos ( 4 056 254 Lt - 3 976 951 Lt). Jeigu imone butu kreipusis i teisma del bankroto bylos iškelimo iš karto po balanso sudarymo, ieškove butu galejusi visiškai atsiskaityti su kreditoriais , nes imones turtas buvo 79 303 Lt didesnis už imones skolas. Ieškinys taip pat grindžiamas 2008-12-31 balanso duomenimis, iš kuriu matyti, kad ieškove turejo 2008-12-31 dienai turto už 1 699 134 Lt. Tame tarpe imone turejo: ilgalaikio turto už 1 582 134 Lt; trumpalaikis turtas sudare 117 000 Lt. Moketinos sumos ir isipareigojimai sudare 2 554 120 Lt, tame tarpe per vienerius metus moketinos sumos sudare 2 554 120 Lt. Mano, kad 2008-12-31 ieškove buvo nemoki ir privalejo pateikti teismui pareiškima del bankroto bylos iškelimo. 2008-12-31 dienai ieškoves turimos skolos buvo 854 986 Lt didesnes negu turimas turtas ( 2 554 120 Lt - 1 699 134 Lt). Mano, jei imone butu kreipusis i teisma del bankroto bylos iškelimo iš karto po 2008-12-31 balanso sudarymo, ieškove butu galejusi dalinai atsiskaityti su kreditoriais. Iš 2009-01-31 balanso, matyti, kad ieškove turejo 2009-01-31 dienai turto už 95 613 Lt. Tame tarpe imone turejo per vienerius metus gautinas sumas už 95 593. Jokio materialaus turto bendrove nebeturejo. Moketinos sumos ir isipareigojimai sudare 1 070 948 Lt. Nurodo, kad visas imones materialus turtas buvo perleistas, liko skolos.

Del to, kad nesavalaikiai kreiptasi i teisma del bankroto bylos iškelimo, imones kreditoriai neteko galimybes gauti savo reikalavimu patenkinima iš turimo imones turto. Imone nepajege atsiskaityti su kreditoriais, nemokedama skolu imone negalejo atsikaityti ir su naujais atsiradusiais kreditoriais. Imones turto, i kuri gali kreditoriai nukreipti išieškojima - nera. Atsakovai privalejo pateikti teismui pareiškima del bankroto bylos iškelimo nuo to momento, kai imone tapo nemoki. LR IBI nustato pareiga imones vadovui ir savininkui, paaiškejus imones nemokumui, kreiptis i tesima del bankroto bylos iškelimo. Šia istatymo nuostata yra siekiama apsaugoti kreditoriu interesus, nes paaiškejus imones nemokumui, imone paprastai dar turi turto ir gali atsiskaityti su kreditoriais. Bet kokia imones veikla, esant nemokumo busenai ir nevykdant restrukturizacijos, tik didina imones isiskolinimus, imone patiria pastovias išlaidas, auga delspinigiai, palukanos, atsiranda nauji kreditoriai ir taip yra mažinama imones turimo turto mase, iš kurios buvo galima patenkinti kreditoriu interesus. Imones nemokumas - imones busena, kai imone nevykdo isipareigojimu (nemoka skolu, neatlieka iš anksto apmoketu darbu ir kt.) ir pradelsti imones isipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija puse ijos balansa irašyto turto vertes. Esant tokios nemokumo busenos pradžiai , laikytina, kad imone turi pakankamai turto atsikaityti su visais kreditoriais. Nesikreipiant i teisma del bankroto bylos iškelimo yra daroma žala kreditoriams. Jeigu imones vadovas, akcininkai, neatlieka jiems priskirtos pareigos kreiptis i teisma del bankroto bylos iškelimo, toks neveikimas yra laikomas nesažiningu, neteisetu ir imones vadovas, akcininkai, padare teises pažeidima, turi atlyginti tokiu pažeidimu padaryta žala. Atsakovu kalte yra preziumuojama. Žalos dydžiu yra laikomi kreditoriu reikalavimai, kuriu bankrutuojanti imone negali patenkinti del to, kad iškelus bankroto byla , paaiškeja, kad imone turto neturi ir negales atsiskaityti su kreditoriais. Tarp žalos ir imones savininko , akcininku veiksmu ( nesikreipimo i teisma del bankroto bylos iškelimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes per laikotarpi nuo imones nemokumo pradžios iki bankroto bylos iškelimo imone savo turima turta sunaudojo ir jo neliko tam, kad butu patenkinti kreditoriu reikalavimai.

Imones administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikejimu ir lojalumu. Istatyme itvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sažiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); buti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Imones administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai imones interesais; imones vadovas atstovauja bendrovei, atsako už imones kasdienes veiklos organizavima jis turi veikti rupestingai, sažiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viska kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama imone veiktu pagal istatymus ir kitus teises aktus . Jeigu imones administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padaryta žala (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Net ir nesant Imoniu bankroto istatyme nustatytos specialios normos del žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis i teisma del bankroto bylos iškelimo, atlyginimo (Imoniu bankroto istatymo redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d.), už nurodytos pareigos nevykdyma imones administracijos vadovui kyla civiline atsakomybe pagal bendrasias CK nuostatas, reglamentuojancias imones administracijos vadovo fiduciariniu pareigu nevykdymo padarinius. Imones administracijos vadovo kalte preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Imones administracijos vadovo pareigos kreiptis del bankroto bylos iškelimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja istatyme itvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisetas veiksmas. Tokia pat atsakomybe, bet kitu pagrindu ( LR CK 2.50 str. 3d.) taikoma ir juridinio asmens dalyviams - atsakovams, kurie buvo ieškoves akcininkai, turintys daugiau kaip 1/10 dali akciju. Ieškoves atstovu manymu, del imones vadovo ir akcininko kaltes buvo pažeisti kreditoriu interesai, tuo paciu ir imones interesai, nes imone negali atsiskaityti su kreditoriais. CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisykliu, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytu kitam asmeniui žalos. Lietuvos Respublikos imoniu bankroto istatymo 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 131, 18, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsniu pakeitimo ir papildymo bei istatymo papildymo priedu istatymas buvo priimtas 2008 m. gegužes 22 d. ir isigaliojo 2008 m. liepos 1 d., o gincijami teisiniai santykiai prasidejo ir žala atsirado nuo 2007 metu. IBI 8 straipsnio 4 dalis gincijamu teisiniu santykiu metu galiojo tik paskutinius metus, kai žala augo. Pagrindine žalos dalis atsirado, ieškovo atstovu nuomone iki 2008 m, kai galiojo bendroji norma - CK 6.263 straipsnio 1 dalis. Panevežio apygardos teismas yra patvirtines ieškoves kreditoriu reikalavimus bendrai 1 309 606,99 Lt sumai. Šia suma prašo priteisti iš atsakovu solidariai.

Atsakovai ieškinio nepripažista visiškai. Atsakovas M. V. , jo atstovas paaiškino, kad reikalavimas atlyginti žala pareikštas del galimai pažeistu kreditoriu teisiu. Pagal LR Imoniu bankroto istatymo 8 str. 4 d imones vadovas privalo padengti žala, kuria kreditoriai patyre del to, kad imone pavelavo pateikti teismui pareiškima del bankroto bylos iškelimo. Taciau istatymas nekonkretizuoja kokios rušies ir kaip skaiciuojama žala turetu atlyginti imones vadovas. Nera ivardinti kreditoriai, kuriems tokia žala turetu buti atlyginama. Mano, kad žala turetu buti laikoma tik tokia konkretaus kreditoriaus reikalavimo nepatenkinta dalis, kuomet jis teikdamas paslaugas ir tiekdamas prekes buvo suklaidintas imones vadovo del imones nemokumo. Teismu praktikoje nera placiai taikoma asmenine bendroves vadovo atsakomybe prieš kreditorius bendruju atsakomybe nustatanciu teises normu pagrindu. Ši praktika pagrista siekiu suderinti verslo rizika siekiant pelno. Taciau tais atvejais, kai imone nevykdo veiklos ir dideja nuostoliai del neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Imones administracijos vadovo civiline atsakomybe grindžiama jo specialiuju ar fiduciariniu pareigu pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad imone negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad butu galima taikyti administracijos vadovo civiline atsakomybe butina nustatyti šio asmens civilines atsakomybes salygas ( neteisetus veiksmus, del ju atsiradusia žala, priežastini neteisetu veiksmu ir žalos ryši). Vien tai, kad imones vadovas nesikreipia del bankroto bylos nera pagrindas jam taikyti subsidiarine atsakomybe del visu skolu. UAB „Profitus" pagrindiniai kreditoriai yra AB „Turto bankas" del mokestines nepriemokos ir UAB 'Swedbank lizingas" del vilkiku lizingo nuomos. Nei vienas iš kreditoriu nebuvo suklaidintas del imones turtines bukles. Pagrindiniai nuostoliai susidare jau po šios sutarties sudarymo, t.y. kaip tik nutraukus lizingo sutarti Mano, kad negalima teigti, kad ankstesnis kreipimasis del imones bankroto butu salygojes geresni jos ivykdyma. Jei imone butu nustojusi vykdyti savo veikla anksciau - net nebutu mokestines nepriemokos, kuria tariamai gina administratorius, todel negalima reikalauti, kad bankroto byla butu buvus iškelta anksciau, o kita vertus savo reikalavima kildinti iš veiklos po tokios bylos iškelimo momento. Abieju kreditoriu atveju negalima kalbeti apie suklaidinima arba vadovo veiksmus sukelusius imones nemokuma.

UAB „Profitus" vykde pervežimu paslaugu veikla. Imones balansai irodo, kad imones veikla pastoviai vystesi ir apyvartos augo nuo 2004 metu. Imones pajamos leido imones vadovui priimti sprendimus del veiklos pletimo. 2008 metais priemus sprendimus del papildomai isigyjamu vilkiku teko sudaryti lizingo sutartis. Buvo isigyti 5 vilkikai (nuo 500,000 iki 700,000 Lt vertes). Lietuvos rinka ištikus pasaulinei ekonomikos krizei ir nuosmukiui, nebebuvo užsakymu del pervežimu, todel nebebuvo galima daryti lizingo imoku. Del rinkos staigiu pokyciu bankrutavo pagrindiniai UAB "Profitus" užsakovai - UAB"Autobleiras" ir UAB"Auto 1", dirbe Europos rinkose. Del šios priežasties teko gražinti vilkikus lizingo bendrovei. Kadangi rinkoje nukrito paciu vilkiku verte daugiau nei 2 kartus, susidare neplanuotas nuostolis, nes vilkikus lizingo bendrove realizavo labai žema kaina. Šios priežastys yra tikrosios imones nemokumo susidarymo priežastys ir jos vertintinos kaip objektyvios, nepriklausancios nuo vadovo veiksmu. Milijoninis nuostolis atsirado ne del uždelsimo inicijuoti byla, o del vilkiku vertes kritimo. Del šiu priežasciu susidare milžiniškas nuostolis 2009 m. - gražinus vilkikus. Tuo metu nebuvo pagrindiniu užsakymu. Vadovas ieškojo papildomo finansavimo ir galimybiu pratesti imones veikla. Kad tolesne imones veikla nebegalima buvo aptarta su darbo kolektyvu ir buvo prašoma darbuotoju inicijuoti bankroto byla. Nors formaliai del bylos iškelimo kreipesi darbuotojas L. Ž. , taciau faktiškai imones vadovas, manydamas, kad byla gali inicijuoti tik imones kreditorius, praše darbuotojo imtis tokiu veiksmu. Nurodo, kad imones vadovas neprisidejo savo veiksmais del imones nemokumo, kuri salygojo rinkos nuosmukis, be to, pagrindinis kreditorius buvo tinkamai informuotas tiek apie rinkos situacija, tiek apie esama UAB „Profitus" busena, taip pat jam buvo suteikta papildomu užtikrinimu. Todel imones vadovas negali buti laikomas ka nors suklaidines. Paaiškino, kad pervežimu bendrovese yra susiduriama su aukšta verslo rizika. Vien Lietuvoje yra bankrutave per 800 su transporto paslaugas teikianciu bendroviu, o „Linavos" duomenimis, šiuo metu jau vykdomos bankroto proceduros 30-iai tarptautinius pervežimus vykdanciu imoniu. Yra visuotinai žinoma, kad transporto sektorius ekonomikos krizes atveju nukencia pirmiausia. Lietuvos Vyriausybe 1295 nutarime 2009-10-14 pažymejo, kad valstybeje 2008 metu pabaigoje prasidejo precedento neturintis ekonomikos sunkmetis, nulemtas pasaulines ekonomikos ir finansu krizes (tai jau buvo konstatuota penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybes veiklos programoje, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritare 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52), <...> pasireiške sumažejusiu eksportu (2009 metu sausio-liepos menesiais eksportas sumažejo 32,2 procento, palyginti tinkamu praejusiu metu laikotarpiu), kritusiu vartojimo lygiu (mažmenines prekybos apyvarta 2009 metu rugpjucio menesi, palyginti su 2008 metu rugpjucio menesiu, sumažejo 27,9 procento). Todel mano, kad UAB „Profitus" nemokumas buvo šio sunkmecio pasekme, o ne vadovo veiksmu ar sprendimu rezultatas. Kitoks istatymo nuostatu aiškinimas reikštu, kad imones vadovas turi atsakyti visada už imones skolas, t.y. butu laikomas imones garantu, kas prieštarautu tiek ribotos atsakomybes teisines institutui. Nemokumas kilo ne del vadovo nesažiningu veiksmu, o del nutrauktu lizingo sutarciu, o velesnis laikotarpis nepakeite susidariusios blogos imones situacijos. Mano, kad ar šiek tiek anksciau butu kreiptasi del bankroto, tai nebutu pakeite esamos imones situacijos. Paaiškino, kad UAB „Profitus" užtenka turto vykdyti administravimo proceduras, nes imones vadovo atsakomybe kiltu jei imone butu palikta tik su menkaverciu turtu, nepakankamu vykdyti administravimo proceduras. CK nuostatose yra itvirtintas principas, kad sutuoktiniai nera laikomi vienas kito garantais ar laiduotojais, o prievoles susijusios su žalos atlyginimu yra asmenines, nes CK nurodo, kad jeigu iš bendro sutuoktiniu turto buvo sumoketos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teises pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtines nuosavybes sumažejima (CK 3.115 straipsnis) . CK 3.109 straipsnis. (Prievoles, vykdomos iš bendro sutuoktiniu turto) nenumato prievoliu del savo pareigu pažeidimo vykdymo iš bendro sutuoktiniu turto. Imonei vadovavo vienas atsakovas M. V. . Nors žmonai jungtines nuosavybes teise priklause imones akciju dalis, taciau verslu rupinosi ir sprendimus prieme tik vienas M. V. , kuris buvo vienasmenis valdymo organas minimoje imoneje.

Ieškinys atmestinas.

UAB „Profitus“ bankroto byla iškelta Panevežio apygardos teismo 2009-03-24 nutartimi (b.l.46). Nutartyje del bankroto bylos iškelimo konstatuota, kad bendrove yra nemoki. Bendroves finansiniai isipareigojimai kreditoriams žymiai viršija balansinio turto verte. Šia išvada teismas padare ivertines byloje bendroves direktoriaus pateiktus dokumentus 2009-02-28 bendroves balansa ir pelno (nuostoliu) ataskaita, kreditoriu saraša. Pagal 2009-02-28 balansa bendroves balansine turto verte – 95 613 Lt, o finansiniai isipareigojimai sudaro 1 077 210,60 Lt (b.l. 46). Pareiškima del bankroto bylos UAB „Profitus“ iškelimo teismui pateike bendroves darbuotojas L. Ž. . Pareiškimas del bankroto bylos iškelimo teismo priimtas 2009- (b.l. 2 , civiline byla B2-372-212/2009). Imones kreditoriai ir ju kreditoriniai reikalavimai patvirtinti Panevežio apygardos teismo 2010-05-07 nutartimi. Bendra kreditoriniu reikalavimu suma – 1 309 606,99 Lt (b.l.12-13). Pagrindiniai imones kreditoriai AB Turto bankas (dabar VI Turto bankas) – 506 039,50 Lt; UAB „Swedbank lizingas“ – 352 008,05 Lt; V.Kedainio individuali imone – 300 000 Lt; Vien šiu triju kreditoriu kreditoriniu reikalavimu suma sudaro –

1 158 047,50 Lt, t.y. daugiau nei viena milijona litu. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovai pažeide kreditoriu teises ir jiems padare žala nesikreipdami savalaikiai i teisma del bankroto bylos imonei iškelimo, o pati bankrutuojanti imone negali atsiskaityti su kreditoriais, nes neturi turto, t.y. ieškinio teisinis pagrindas - LR Imoniu bankroto istatymo 8 str. 4 d. Faktiniu ieškinio pagrindu nurodomi imones balansu nuo 2004-12-31 iki 2009-01-31 duomenys, kuriu pagrindu ieškovas daro išvada apie imones nemokuma, galejima ir privalomuma kreiptis i teisma del bankroto bylos imonei iškelimo. Ieškovo nuomone, jei atsakovai iki 2007-12-31 butu pateike teismui pareiškima del bankroto bylos iškelimo, žala kreditoriams nebutu padaryta, nes 2004-12-31, 2005-12-31, 2006-12-31, 2007-12-31 balansu duomenimis imones turto buvo daugiau nei skolu, nors imone, ieškovo nuomone, buvo arti nemokumo ribos ar net nemoki. Ieškovo nuomone, jei atsakovai butu kreipesi i teisma del bankroto bylos iškelimo iš karto po 2008-12-31 balanso sudarymo, ieškove butu galejusi dalinai atsiskaityti su kreditoriais, nes 2008-12-31 dienai ieškoves turimos skolos buvo 854 986 Lt didesnes negu turimas turtas, o 2009-01-31 balanso duomenimis imone turto nebeturejo, turtas buvo perleistas, o moketinos sumos ir isipareigojimai sudare - 1 070 948 Lt.

Imones administracijos vadovo civiline atsakomybe grindžiama jo specialiuju ar fiduciariniu pareigu pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad imone negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad butu galima taikyti administracijos vadovo civiline atsakomybe butina nustatyti šio asmens civilines atsakomybes salygas ( neteisetus veiksmus, del ju atsiradusia žala, priežastini neteisetu veiksmu ir žalos ryši, CK 6.246-6.249 straipsniai). Ieškovas privalo irodyti neteisetus atsakovo veiksmus, padarytos žalos fakta ir neteisetu veiksmu bei žalos priežastini ryši (CPK 178 straipsnis). Nustacius, kad atsakovas atliko neteisetus veiksmus, lemusius žalos (nuostoliu) atsiradima, jo kalte butu preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todel ieškovas neprivaletu irodineti, kad bendroves vadovas kaltas. Paneigti šia prezumpcija, siekdamas išvengti civilines atsakomybes, remdamasis kaltes nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendroves vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) ( Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. lapkricio 26 d. nutartis civilineje byloje R. G. v. AB „Aviakompanija Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilineje byloje UAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009).

Ieškove neirode atsakovu neteisetu veiksmu (CPK 178 str.). Šiuo atveju, atsakomybe kiltu jei imones vadovas savo veiksmais privestu imone prie nemokumo arba nusleptu nuo kreditoriu tikraja imones turtine padeti. Taciau šiomis aplinkybemis ieškove ieškinio net negrinde. Byloje nera irodymu, kad kreditoriai butu suklaidinti del imones turtines bukles. UAB "Swedbank lizingas" prieš suteikdamas lizingo paslauga vilkiku nuomai buvo informuotas apie imones situacija jam pateikiant visus reikalingus finansinius dokumentus. UAB "Swedbank lizingas" pats buvo ivertines rizika, imones mokuma ir prieme sprendima prisiimti rizika finansuoti vilkikus. VI Turto bankas i BUAB “Profitus“ kreditoriu saraša irašytas del 506 039,50 Lt mokestines nepriemokos. Mokestine nepriemoka, kaip pagristai nurodo atsakovas, yra laikytina prievole, taciau ji atsiranda valstybei nevertinant skolininko rizikos, nes kyla iš pacios ukines veiklos vystymo. Liudytojas V.K., V.K. individualios imones savininkas, paaiškino, kad 2008 metais skolindamas UAB „Profitus“ 300 000 Lt, iš imones savininko žinojo apie sunkia bendroves padeti, imones vadovas neslepe, kad turi sunkumu, geranoriškai norejo padeti, liudytojo žodžiais tariant „iki pavasario išsikapstyti iš duobes“. V.K. individuali imone i BUAB „Profitus“ kreditoriu saraša irašyta su 300 000 Lt kreditoriniu reikalavimu, jos savininkas tikisi, kad reikalavimas bus patenkintas Imoniu bankroto istatymo nustatyta tvarka iš imones turto. Taigi, atsakovas neslepe nuo imones kreditoriu imones turtines padeties, kreditoriu neklaidino.

Imones balansai nuo 2004 metu iki 2008 metu irodo, kad UAB „Profitus“, vykdancios pervežimo paslaugas, veikla vystesi, apyvarta didejo. Del imones veiklos pletimo buvo priimti sprendimai 2008 metais sudaryti Lizingo sutartis del papildomai isigijamu vilkiku. Akivaizdu, kad imones skolos atsirado del rinkos nuosmukio. Itikinami atsakovo paaiškinimai, kad lizingo imokos nebebuvo mokamos, nes nebebuvo užsakymu vykdyti pagrindine veikla - pervežimus. Vilkikai 2009 metais buvo gražinti Lizingo bendrovei, lizingo imokos pagal sutarties salygas ne tik negražinamos, bet imone turi padengti dar ir ju likutines ir rinkos kainu skirtuma. Ištirtu irodymu pagrindu darytina išvada, kad imones vadovas neprisidejo savo veiksmais del imones nemokumo, kuri salygojo rinkos nuosmukis ir nuostolis atsirado ne del uždelsimo inicijuoti bankroto byla. Nors i teisma del bankroto bylos iškelimo kreipesi ne imones vadovas, o imones darbuotojas L. Ž. , taciau iš atsakovo M. V. paaiškinimu nustatyta, kad darbuotojas i teisma kreipesi jo, vadovo, prašymu, nes atsakovas mane, kad bankroto byla gali inicijuoti tik imones kreditorius. Šiais atsakovo paaiškinimais teismas neturi pagrindo netiketi. Byloje nera irodymu, kad laikotarpyje nuo nuostoliu patyrimo ( 2008 m gruodžio - 2009 m. sausis, kai vilkikai buvo gražinti Lizingo bendrovei ) iki kreipimosi del bankroto bylos iškelimo (2009-03-12) imoneje buvo vykdomos kokios nors ukines operacijos. Šios aplinkybes tik irodo, kad nuostolis atsirado netekus užsakymu ir nutraukus Lizingo sutartis. Ieškovei neirodžius atsakovo M. V. neteisetu veiksmu nera pagrindo konstatuoti, kad imonei vadovo veiksmais padaryta žala, kuria ieškovas nurodo, kaip visu imones kreditoriu kreditoriniu reikalavimu suma, t.y. 1 309 606,99 Lt. Imonei vadovavo vienas atsakovas M. V. . Nors atsakovei I. V. (M. V. žmonai) jungtines nuosavybes teise priklause imones akciju dalis, taciau verslu rupinosi ir sprendimus prieme tik vienas M. V. , kuris buvo vienasmenis valdymo organas minimoje imoneje. Vertindama akcines bendroves akcininku veikimo teisetuma Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2009 m. birželio 1 d. nutartyje BUAB „Panevežio balsas“ v. UAB „ Eksena“ byloje Nr. 3K-3-244/2009 nurode, kad juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario priimtu sprendimu teisinis vertinimas yra skirtingas. Juridinio asmens dalyviu susirinkimas formuoja juridinio asmens valia, kuria igyvendina per valdymo organus. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šiu pareigu nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybe pagal CK 2.87 straipsnio 7 dali. Tuo tarpu juridinio asmens dalyvio (CK 2.45 straipsnis) interesai ne visada gali sutapti su paties juridinio asmens interesais, todel juridinio asmens dalyvio veiksmu vertinimui netaikomas CK 2.87 straipsnis. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kada pagal juridinio asmens prievoles subsidiariai gali atsakyti juridinio asmens dalyviai. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas išaiškino šia teises norma taip, kad juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dali atsakomybe atsiranda del jo nesažiningu veiksmu (neveikimo). Byloje nera irodymu, kad atsakoves I. V. (akcininkes) elgesys nuleme bendroves negalejima atsiskaityti su kreditoriais ir jos nemokuma (CPK 178 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

UAB „Profitus“ ieškini atsakovams M. V. , I. V. del žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skunda Panevežio apygardos teisme.