Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Remonto bazė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Algsta“ direktoriaus Algirdo Stankaičio, ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. M. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Dėl to yra visi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – jos būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Aiškindamas ir taikydamas šias įstatymo nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. <...> tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Tai – neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). <...>. Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala <...>. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

Iš UAB „Remonto bazė“ 2017-04-27 sudarytos finansinės atskaitomybės (balanso) matyti, kad bendrovė 2015 m. turto turėjo už 34357 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 41457 Eur, o 2016 m. turto turėjo už 50 297 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 64 422 Eur. Taigi 2015 m. ir 2016 m. finansinius metus bendrovė baigė nuostolingai ir jos finansinė padėtis buvo sunki, įsipareigojimai viršijo turėtą turtą. Šie faktai pakankamai patvirtina dar tuo metu egzistavusią įmonės vadovo V. M. pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). 2018-01-22 sudarytoje finansinėje atskaitomybėje (balanse) matyti, kad bendrovė jokio ilgalaikio turto neturi, trumpalaikį turtą sudaro atskaitingo asmens skola ir debitoriniai įsiskolinimai 9 641 Eur sumai, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 60 072 Eur, nuosavas kapitalas -49 689 Eur, o nuostolis siekia 35 555 Eur. Bendras įsiskolinimų dydis sudaro 60 225,97 Eur. Taigi bendras skolų dydis nuo 2015-12-31 iki bankroto bylos iškėlimo įmonei išaugo nuo 41 457 Eur iki 60 225,97 Eur.

Teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė priežastinį ryšį tarp UAB „Remonto bazė“ (jos kreditoriams) padarytos žalos, t. y. turto sumažėjimo bei nuostolių (įsipareigojimų kreditoriams) padidėjimo ir atsakovo, kaip tuo metu bendrovės direktoriaus, neteisėtų veiksmų (neveikimo). Akivaizdu, kad jeigu jis būtų įvykdęs pareigą ir laiku iniciavęs bankroto bylos iškėlimą, tai tuo metu egzistavę bendrovės (ar jos kreditorių) nuostoliai nebūtų padidėję. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 23 422,48 Eur žalos atlyginimas. Šią žalą ieškovė teisingai apskaičiavo kaip skirtumą, atsiradusį dėl pradelstų įsiskolinimų bei atsižvelgdama į tai, kad ne visos skolos 2015 m. pabaigoje buvo pradelstos, todėl išaugusių skolų (faktinės žalos) dydžiui nustatyti palygino 2015 m. pabaigos pradelstų skolų duomenis su patvirtintais kreditorių finansiniais reikalavimais.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistiną (23 422,48 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo 2018-07-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį, 82 straipsnį, 96 straipsnio 1 dalį iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 527 Eur dydžio žyminis mokestis.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei BUAB „Remonto bazė“, įmonės kodas 303543851, iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23 422,48 Eur (dvidešimt tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt du eurus 48 ct) žalos atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-07-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovo V. M. 527 Eur (penkis šimtus dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor Bank, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.