Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, deklaruota ir reali gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio, o būtent:

jis, 2018-04-07 00.15 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Peugeot 406", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,61 promilių etilo alkoholio, kas yra daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio.

Teisiamojo posėdžio metu R. J. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad 2018-04-06, grįžęs namo po darbo, nerado kur pastatyti automobilį, todėl laikinai pastatė prie šiukšlių konteinerių, ketino vėlai vakare jį perstatyti, nes penktadienio vakarais kas nors iš kaimynų išvažiuoja savaitgaliui, todėl atsilaisvina vieta automobilių stovėjimo aikštelėje. Eidamas namo sutiko seniai matytą draugą, pakvietė į svečius, kartu išgėrė degtinės. 2018-04-17 apie 00.15 val. prisiminė, kad savo automobiliu yra užstatęs šiukšlių konteinerius, o kitą dieną atvažiuos jų išvežti. Todėl jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu ,,Peugeot 406", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo iki įprastos automobilių stovėjimo aikštelės, bet ten neradęs vietos, pavažiavo dar apie 50 metrų iki (duomenys neskelbtini) namo aikštelės. Ten jį sustabdė policija. Dėl savo neatsakingo poelgio labai gailisi, apie 40 metų dirba vairuotoju, nevartoja alkoholio net per šventes, jei žino, kad kitą dieną teks vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismo posėdžio metu gautas J. Š. prašymas atleisti kaltinamąjį R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį J. Š. atsakomybėn.

Kaltinamasis R. J. neteistas (b. l. 121), tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo posėdžio metu prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika žala nepadaryta. Administracine tvarka baustas tris kartus už negrubius administracinės teisės pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 49). Kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitas byloje duomenų nėra. Byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios padarytą veiką ir kaltinamojo asmenybę, patvirtina esant visas įstatymo numatytas sąlygas kaltinamąjį R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. J. yra brandaus amžiaus, darbe charakterizuojamas kaip atsakingas, rūpestingas, kruopštus darbuotojas, ramaus ir draugiško būdo žmogus. Kadangi vykdant savo darbines pareigas, kaip vairuotojui, jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, o jis yra ikiteisminio tyrimo metu paimtas, įmonės vadovai, įvertinę R. J. teigiamas dalykines savybes, atsakingumą, laikinai pavedė jam vykdyti šaltkalvio funkcijas ir iš darbo neatleido (b. l. 106). Sesuo J. Š. apibūdino kaltinamąjį kaip darbštų, atsakingą šeimos žmogų, kuriam nebūdingas socialinių normų ignoravimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, todėl jis itin išgyvena dėl padaryto nusikaltimo. R. J. dirba (b. l. 54), teismo posėdžio metu nurodė turintis stiprią motyvaciją būti socialiai atsakingu asmeniu, susigrąžinti pasitikėjimą darbe, neprarasti reputacijos. Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad ateityje R. J. laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laiduotoja J. Š. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 119), neteista (b. l. 120), dirba UAB „Tomas Gold“ pardavėja-kasininke (b. l. 111), priklausomybės ligomis neserga (b. l. 110), gyvena santuokoje beveik trisdešimt metų, užaugino du vaikus (b. l. 115-118). Teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad neigiamai vertina brolio R. J. padarytą nusikalstamą veiką ir dės visas pastangas, kad jis ateity nedarytų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog J. Š. yra verta teismo pasitikėjimo ir galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Kadangi nustatytos visos BK 40 straipsnyje išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, R. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant J. Š.. Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo, laiduotojos asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytinas laidavimo terminas – vieneri metai, neskiriant užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje, apimančiame ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, numatytais pagrindais, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, nustatytas šio straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į padaryto tyčinio nesunkaus nusikaltimo pobūdį, siekiant prevencinių tikslų, R. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p.), nustatant įstatyme numatyto įmokos dydį nežymiai didesnį nei minimalus sankcijoje numatytas dydis (BK 71 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50,00 eurų.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės VI skyriuje numatytais pagrindais.

R. J., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, tai yra, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam R. J. nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. J., būdamas neblaivus, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Peugeot 406", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2018 m. sausio 16 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Kadangi nustatytos visos BK 40 straipsnyje išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinant tai, kad pats baudžiamasis procesas R. J. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, jam šioje byloje skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise bei įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas. R. J. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šios teismo parinktos jai baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltinamosios interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Dėl kitų klausimų

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje skirtas nebuvo.

Civilinis ieškinys byloje pareikštas nebuvo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2018-04-07 skirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas (b. l. 74-75) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, jam įsiteisėjus vairuotojo R. J. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra, automobilis ,,Peugeot 406", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas, automobilio užvedimo raktelis (2 vnt.), saugomi Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r., Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje (b. l. 34), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkui R. J..

Remiantis 2018 m. balandžio 7 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 32), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus vedėjos tarnybiniu pranešimu (b. l. 37-43), nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis ,,Peugeot 406", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos, esančios Jaunimo g. 48, Ukmergės m., buvo priverstinai transportuotas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato kiemą, esantį Vytauto g. 109, Ukmergės m., dėl ko Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 40,00 Eur išlaidas. Šios išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad buvo sąlygotos tuo, jog policijos pareigūnai turėjo pasirūpinti automobiliu, kurio kaltinamasis R. J. dėl girtumo negalėjo vairuoti, bei buvo tikslinga užtikrinti galimą transporto priemonės konfiskavimą, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo R. J. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniai, 307-308 straipsniai, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Vadovaujantis BK 40 str. 1 ir 2 dalimis, R. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, skirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL, t. y., 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti R. J. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vienerius metus ir šešis mėnesius, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo skyrimo dienos – 2018-04-07.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra, automobilį ,,Peugeot 406", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą, automobilio užvedimo raktelius (2 vnt.), pultelį, saugomus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r., Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje pagal Kvitą B, serija BBB, Nr. URPK000959, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui R. J..

Išaiškinti R. J., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. Š., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pripažinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų) išlaidas už priverstinį automobilio ,,Peugeot 406", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą, proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo R. J. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šios priteistos procesinės išlaidos turi būti sumokėtos per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įmonės kodas 191688326, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT98 7044 0600 0793 5553, esančią AB SEB bankas, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio duomenis - ,,Peugeot 406", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.