Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu (b. l. 77 – 81) pareiškėjos skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nurodė, kad pareiškėja atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą sieja su jos nubaudimu administracine tvarka. Teismo nuomone, pareiškėja, kreipdamasi į teismą, ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą neteisingai nurodė kaip savo reikalavimo pagrindą, nes nors reikalavimas grindžiamas žala, atsiradusia dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, tačiau pareiškėjos patirtos išlaidos – vykimas pas advokatę, į bylos nagrinėjimą, sutarčių dėl atstovavimo administracinėje byloje sudarymas – yra priskirtinos išlaidoms, susijusioms su administracinės bylos nagrinėjimu, o šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato galimybės atlyginti patirtas išlaidas asmeniui, kuris buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai savo reikalavimų pagrindu nurodžius ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, būtina vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, 6.249 straipsnio 1 dalimi. Teismo nuomone, pareiškėjai Kelmės rajono policijos komisariato surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimti nutarimai, kurie vėliau teismo buvo panaikinti, nereiškia, kad policijos darbuotojų veiksmai buvo neteisėti ar jie viršijo suteiktos kompetencijos ribas, nes buvo nustatytas teisės pažeidimo faktas – rastas butelis naminės degtinės, iš pradžių pati pareiškėja pripažino, jog ši degtinė priklauso jai. Pagal ATPK 257 straipsnį, įrodymus ir jų pakankamumą bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, todėl įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusio ir administracinę nuobaudą pareiškėjai paskyrusio pareigūno veiksmai nelaikytini neteisėtais, nenustatyta ir pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą ir ja remiantis priteisti pareiškėjai žalos atlyginimą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja prie atlygintinos žalos priskiria ir atstovavimo policijoje bei teisme išlaidas, patirtas teisme ginčijant nuobaudos paskyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje, bet tokios išlaidos priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir į CK 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka. Tokių išlaidų atlyginimą reglamentuoja ATPK, ABTĮ, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas. Teismas pabrėžė, jog ATPK 279 straipsnis numato išlaidų priteisimą tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. Atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumatytas. Bendrosios ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, klausimus, šiuo atveju taip pat negali būti taikomos, kadangi pagal ABTĮ 123 straipsnio 3 dalį administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos vadovaujantis ATPK normomis. Be to, teismų praktikoje vyrauja nuomonė, kad išlaidų administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimo klausimas sureguliuotas, todėl panašių ABTĮ šeštojo skirsnio normų, reglamentuojančių išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, taikymas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą negalimas. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatavo, kad šiuo atveju CK 6.271 straipsnio nuostatų pagrindu pareiškėjos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteistos. Jos negali būti priteistos ir nenustačius pareigūno, iškėlusio administracinio teisės pažeidimo bylą ir skyrusio nuobaudą, veiksmų neteisėtumo fakto. Teismas padarė išvadą, kad tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl sumų, sumokėtų advokatui už atstovavimą administracinio teisės pažeidimo byloje, bei išlaidų, susijusių su vykimais į bylos nagrinėjimą bei procesinių dokumentų surašymu, priteisimo nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėjo, jog administracinių teisės pažeidimų tyrimas ir nuobaudos skyrimas yra procesinė veikla, kurią reglamentuoja ATPK. Susipažinus su teisniu reguliavimu šioje srityje galima konstatuoti, kad iš esmės skiriasi administracinių teisės pažeidimų teisenos ir viešojo administravimo sampratos, jų turinys ir pagrindiniai elementai (subjektai, uždaviniai, principai, reglamentavimas, specifiniai institutai). Administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, todėl, byloje sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, Viešojo administravimo įstatymo nuostatos netaikytinos. Teismas pažymėjo, kad įrodymų visumos vertinimas, kurį atliko policijos pareigūnas ir teismas, atliekamas vadovaujantis vidiniu įsitikinimu ir teisine sąmone, o šie dalykai yra subjektyvūs, todėl įvertinus įrodymus galimi skirtingi sprendimai (būtent dėl šių priežasčių administracinių teisės pažeidimų teisenoje egzistuoja nutarimų apskundimo teismui institutas), dėl to teismo priimtas nutarimas nutraukti administracinę bylą negali būti vertinamas kaip neabejotinas pagrindas pripažinti, jog policijos pareigūnų veiksmai administracinės bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo stadijose buvo neteisėti. Nenustačius būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos darbuotojo neteisėtos veikos, valstybės civilinė atsakomybė nekyla, ir nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjos naudai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Be to, pareiškėjos motyvas, kad paskelbus žinią, jog ji laikė naminę degtinę ir už tai yra nubausta, vietiniame laikraštyje, tai sukėlė jai didelius išgyvenimus bei problemas bendraujant su aplinkiniais, teismo nuomone, taip pat nėra pagrindas priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą, nes buvo paskelbta tik bendra informacija. Aukščiau išdėstyti teismo motyvai yra paremti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-689/2003.