- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-16
- Bylos Nr.
- 2-692-341/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00040-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Pareiškėjas
- J. I.
- Suinteresuotas asmuo
- I. Ž., M. Ž., J. Ž., A. Ž., J. Š., Vilniaus rajono 3-io notarų biuro, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant A. Buinovskienei, dalyvaujant vertėjai G. Tijūnelienei, dalyvaujant pareiškėjai J. I., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims- I. Ž., I. Ž., M. Ž., J. Ž., A. Ž., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims- nepilnamečiams L. Ž., V. Ž. (atstovauja per A. Ž.), nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. Š./D., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims- nepilnamečiams K. D., K. D., A. Š.(atstovauja per J. Š./D.), nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Vilniaus rajono 3-io notarų biuro notarui Tomui P. V., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovui ,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. I. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turtinių teisių susikūrimo -M. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo tikslu apie tai, kad pareiškėja J. I., a/k (duomenys neskelbtini) po savo sesers M. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškimu pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sesuo M. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) Šią aplinkybę patvirtina mirties liudijimas (jrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo įrodo palikėjos mirties momentą, o tuo pačiu palikimo atsiradimo laiką.M. Ž. testamento mirties atveju nepaliko, todėl po jos mirties pareiškėja yra mirusiosios turto paveldėtoja. Po M. Ž. mirties liko jos vaikai ir vaikaičiai, kurie šioje byloje įtraukiami suinteresuotaisiais asmenimis. Po sesers M. Ž. mirties per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Iki šiol paveldėjimo byla nėra užvesta. Šią aplinkybę patvirtina Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro įrašas, nurodantis, kad nuo 2001-07-01 nebuvo registruoti nei testatoriaus sudaryti testamentai, nei palikimo priėmimo faktai. Po M. Ž.. a/k (duomenys neskelbtini) mirties liko 1/9 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais - 1/9 dalimi ūkinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); 1/9 dalimi kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/9 dalimi kitų statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina VĮ "Registrų centras"" raštas. Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/9 dalis aukščiau nurodytų statinių, t. y. pareiškėja ir M. Ž. buvo gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtes. Pareiškėja po sesers mirties jos palikimą priėmė faktiniais aktvviais veiksmais - nuolat prižiūrėdama turėtą bendrą nekilnojamąjį turtą, juo rūpindamasi, mokėdama mokesčius, ką galima traktuoti faktišku paveldėto turto valdymu. Paveldėjimo teisės normos reglamentuoja fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams-įpėdiniams (CK 5.1 str.). Palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai žinojo ar nežinojo esant atitinkamas palikejo teises ar pareigas. Pagal CK 5.51 str. įpėdinis yra laikomas priėmęs palikimu, jeigu jis pradėjo valdvti paveldima turtą, juo rūpintis kaip savu. Kaip ir buvo minėta aukščiau, pareiškėja J. I. po sesers M. Ž. mirties priėmė palikimą faktiškai pradedama valdyti bendrą turtą, turėtą su seserimi, jį prižiūrėjo, rūpinosi, naudojosi juo. Taigi po sesers mirties rūpinosi paliktu turtu kaip savo turtu. Aktyvus paveldimo turto rūpinamasis pasireiškė tuo, kad buvo mokami mokesčiai (už sunaudotą elektros energiją) bei turtas buvo valdomas kaip teisėto savininko. Pareiškėjos elgesys įrodo, kad mirusiajam priklausančio turto valdymas ir naudojimasis juo buvo nukreiptas į nuosavybės teisių į šį turtą įgijimą ir jų įgyvendinimą. Taigi teismine tvarka reikalinga pripažinti, jog pareiškėja palikimą priėmė faktinio turto valdymo pagrindu. Turtinių teisių susikūrimo tikslu - mirusiosios M. Ž. palikimo priėmimo - turi būti teismine tvarka nustatytas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktas, t. y. kad pareiškėja priėmė palikimą, faktiškai jį valdydama.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimo reikalavimą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nedalyvaujant institucijos atstovui. Atsiliepimu nurodė, kad pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sesuo M. Ž.. M. Ž. testamento sudariusi nebuvo. Per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo įstatyminiai įpėdiniai į palikimo buvimo vietos notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, todėl J. L. mano, jog po sesers M. Ž. mirties yra teisėta mirusios sesers turto paveldėtoja. Po M. Ž. mirties atsirado palikimas 1/9 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 dalis ūkinio pastato, unkalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 dalis lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/9 dalis kiemo stainių (lauko tualetas, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) M. Ž. ir I. Ž. buvo sudarę santuoka (duomenys neskelbtini) M. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), o pergyvenęs sutuoktinis I. Ž. (duomenys neskelbtini). Iš to, darytina išvada, jog M. Ž. pergyvenęs sutuoktinis I. Ž., juridinio fakto pagrindu priėmė (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą po žmonos mirties. Iš pareiškėjos J. L. pateiktų dokumentų matyti, jog po I. Ž. (duomenys neskelbtini) mirties, atsiradusį palikimą priėmė testamentinė paveldėtoja M. Ž. ir I. Ž. dukra I. Ž.. Pareiškėja nurodo, jog po sesers M. Ž. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktinio valdymo būdu, prižiūri bendrą nekilnojamąjį turtą, juo rūpinasi, moka mokesčius. Pareiškėja prašo Teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. Ž. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė sesuo J. L. pradėdama faktiškai jį valdyti. CK 5.50 str. 2 d., nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, savo reikalavimus grindžiantis palikimo priėmimo faktu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Priimdamas turtą kaip palikimą, nuosavybės teise priklausantį palikėjui jo mirties momentu, įpėdinis siekia įgyti nuosavybės teises į šį turtą nuo palikimo atsiradimo momento.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras T. P. V. atsiliepimo nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo- I. Ž. 2014-05-05 prašymu nurodė, kad sutinka su pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis ir jų neginčija, pareiškimo reikalavimus palaiko pareiškime išdėstytais motyvais, prašo juos tenkinti, bylą nagrinti jai nedalyvaujant.
Kiti fiziniai suinteresuoti asmenys atsiliepimų nėra pateikę.
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškimo reikalavimą palaikė pareiškime nurodytais pagrindais. Parodė, kad pastoviai naudojosi ir naudojasi namų valda adresu (duomenys neskelbtini), kurios bendraturte kartu yra su palikėja M. Ž. ir kitu bendraturčiu giminaičiu V. I.. Kad taip pat po palikėjos M. Ž. mirties žiemą-(duomenys neskelbtini) mėn.- (duomenys neskelbtini) mėn., kaip tai darė ir daro pastoviai visada, taip pat buvo nuvykusi į nurodytą namų valdą apžiūrėti, patvarkyti, apmokėti mokesčius už elektros energiją. Kad už visą namų valdą elektros energiją moka jinai, nes taip buvo sutarta, nes nurodyta namų valda naudojasi iš esmės tik jinai. Nurodė, kad jos sesers palikėjos M. Ž. įpėdiniai dėl palikimo po palikėjos mirties nesikreipė, nurodyta namų valda nesinaudojo ir nesinaudoja.
VMI prie FM, Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarui T. P. V. apie teismo posėdį žinoma, byla nagrinėjama jų atstovams nedalyvaujant.
Fiziniams suint. asmenims apie teismo posėdį žinoma, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Liudytojai V. I., M. T., kuriems pareiškėja yra teta, liudytoja G. Č., kuriai pareiškėja yra sesuo, liudytoja T. P., kuri yra pareiškėjos kaimynė parodė, kad pareiškėja pastoviai visa namų valda adresu (duomenys neskelbtini), kaip bendraturtė naudojosi iš karto po palikėjos M. Ž. mirties prižiūrėdama nurodytą namų valdą, mokėdama mokesčius už elektrą už visą namų valdą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko, kad faktas nustatytinas, nes įrodytas pareiškėjos paaiškinimais, bylos medžiaga (b.l. 7, 16-27, 31-36, 37-40, 46-118, 122-125, 134, 135-138, 148-150, 151-160 ), liudytojų V. I., M. T., G. Č., T. P. parodymais.
Aukščiau nurodyti aptarti įrodymai, pastaruosius vertinant sistemiškai nurodo į tokias faktines aplinkybes, kad pareiškėjos sesuo M. Ž., mirusi (duomenys neskelbtini) iki savo mirties nuosavybės teise turėjo dalį namų valdos adresu (duomenys neskelbtini), kad po palikėjos M. Ž. mirties iki šiol nėra įregistruotų testamentų ir palikimų faktų, fiziniai suinteresuoti asmenys pagal bylą palikimo po palikėjos M. Ž. mirties nepriėmę, neišreiškę valios tokį palikimą priimti. Kad pareiškėja po palikėjos M. Ž. mirties prižiūrėjo turtą namų valdą, mokėjo mokesčius už visą namų valdą adresu (duomenys neskelbtini), kad pareiškėja tokiu būdu faktiškai priėmė po palikėjos M. Ž. mirties pastarosios palikimą ir pradėjo jį valdyti nuo palikimo atsiradimo dienos, ką patvirtina rašytiniai įrodymai, aukščiau nurodyti faktiniai duomenys, tai yra mokesčių mokėjimas, faktinė namų valdos priežiūra po palikėjos M. Ž. mirties, ką patvirtina aptartų liudytojų parodymai.
Teismas laiko, kad aplinkybė, kad asmuo, naudodamasis namų valda, šiuo turtu naudojasi kaip savo. Tokiu būdu, pareiškėja palikimą pagal pareiškimą faktiškai priėmė, todėl faktas paveldėjimo tikslu dėl palikimo priėmimo pagal pareiškimo reikalavimą nustatytinas (CK 5.11 str. 2d., 5.50 str. 4d., 5.57 str., LAT c.b. Nr. 3K-3-441/2009, CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 448 str.
nusprendė:
1.Pareiškimą tenkinti.
2.Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja J. I., a/k (duomenys neskelbtini) po savo sesers M. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
3.Sprendimo nuorašą pasiųsti VMI prie LR FM, Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro T. P. V., fizinių suinteresuotų asemenų žiniai.
4.Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.