- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 2-304-943/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-8-3-00232-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Meliovesta“
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dovirma“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-897-267/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dovirma“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Meliovesta“ (šiuo metu – bankrutuojanti) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Dovirma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Meliovesta“, prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo jų atlikimo momento ieškovo BUAB „Dovirma“ atliktus mokėjimus atsakovui UAB „Meliovesta“, sudarančius bendrą 78 500 Lt sumą ir taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą UAB „Meliovesta“ grąžinti į ieškovo BUAB „Dovirma“ sąskaitą 400 721,28 Lt, priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumai (400 721,28 Lt) atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, jų nesant pakankamai –turimas lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi ieškovo BUAB „Dovirma“ prašymą tenkino ir pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui UAB „Meliovesta“ priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 400 721,28 Lt sumai, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o jų nesant, ar esant nepakankamai, areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi pagal atsakovo prašymą pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Meliovesta“ piniginėms lėšoms, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei kitus privalomuosius mokėjimus, taip pat areštuotas lėšas naudoti būtiniausioms išlaidoms ūkinei veiklai vykdyti.
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį, panaikindamas UAB „Meliovesta“ leidimą naudoti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi areštuotas pinigines lėšas būtiniausioms išlaidoms ūkinei veiklai vykdyti.
Šiaulių apygardos teisme gautas atsakovo UAB „Meliovesta“ prašymas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašoma pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo piniginėms lėšoms, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei kitus privalomuosius mokėjimus, taip pat areštuotas lėšas naudoti būtiniausioms išlaidoms – kurui, medžiagoms, komunaliniams patarnavimams, telefonui, elektrai, dujoms ir kitoms paslaugoms, reikalingoms ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pakeisdamas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį iš esmės motyvavo tuo, kad Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ir buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugo priemonių laikymo, kuriomis buvo siekta apsaugoti visų kreditorių interesus. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones UAB „Meliovesta“ atžvilgiu, o bankroto bylą nutraukė. Atsakovo nuomone, kadangi išnyko aplinkybės, nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartyje ir kuriomis remiantis teismas apribojo atsakovo galimybę areštuotas lėšas naudoti būtiniausioms išlaidoms ūkinėje veikloje, o taikytas draudimas naudoti areštuotas lėšas, esančias banko sąskaitose, kasoje ir pas trečiuosius asmenis, vykdant statybos rangos sutartis, darbuotojų darbo užmokesčiui, kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, mokesčiams valstybei, socialinio draudimo įmokoms, vykdant kitus privalomuosius mokėjimus, taip pat areštuotas lėšas naudoti būtiniausioms išlaidoms ūkinei veiklai vykdyti, ypatingai varžo atsakovo UAB „Meliovesta“ ūkinę komercinę veiklą ir trukdo įgyvendinti jau pasirašytas statybos rangos sutartis ir iš šių sutarčių vykdymo gauti piniginių lėšų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – leido atsakovui UAB „Meliovesta“ areštuotas pinigines lėšas naudoti būtiniausioms ūkinės veiklos išlaidoms, reikalingoms vykdant atsakovo su užsakovais pasirašytas rangos sutartis, t. y. pirkti kurą ir statybai bei remontui reikalingas medžiagas ir gaminius, taip pat iš areštuotų piniginių lėšų atlikti mokėjimus už komunalines paslaugas, elektrą, telefoną ir dujas.
Teismo vertinimu, remiantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais, nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą iš dalies ir leisti areštuotas lėšas naudoti būtiniausioms ūkinės veiklos išlaidoms, reikalingoms vykdant atsakovo su rangovais pasirašytas rangos sutartis, kadangi areštavus visas atsakovo pingines lėšas, atsakovas negali atlikti jokių atsiskaitymų ir įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų pagal sudarytas rangos sutartis. Pažymėjo, kad naudojant pinigines lėšas ūkinei komercinei veiklai vykdyti, atsakovui leidžiama lėšas naudoti tik tokiai ūkinei veiklai, kuri yra susijusi su šiuo metu vykdomų rangos sutarčių vykdymu, atsakovas gali įsigyti tam reikalingas medžiagas ir gaminius. Teismas sprendė, kad atsakovui taip pat leistina iš areštuotų lėšų mokėti už komunalines paslaugas, elektrą, dujas ir telefoną, nes, priešingu atveju, būtų trikdoma įmonės ne tik kasdienė ūkinė veikla, bet ir efektyvios įmonės administracijos veiklos galimybės.
Teismas netenkino likusios dalies prašymo leisti pingines lėšas naudoti kitoms paslaugoms, reikalingoms ūkinei komercinei veiklai vykdyti, kadangi toks prašymas yra nekonkretus ir nepagrįstas, o jį tenkinus kiltų rizika, kad atsakovas nepagrįstai perleis turimas lėšas tretiesiems asmenims, taip apsunkindamas ar padarydamas neįmanomu teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde ieškovas BUAB „Dovirma“ prašo apeliacinės instancijos teismą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pažeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo ir ekonomiškumo principai. Teismas atsakovui nepagrįstai leido areštuotas pinigines lėšas naudoti būtiniausioms ūkinėms išlaidoms, reikalingoms vykdant atsakovo su užsakovais pasirašytas rangos sutartis, t. y. pirkti kurą ir statybai bei remontui reikalingas medžiagas ir gaminius, taip pat iš areštuotų piniginių lėšų atlikti mokėjimus už komunalines paslaugas, elektrą, telefoną ir dujas. Šie leidimai disponuoti areštuotomis lėšomis yra neproporcingi ir pažeidžiantys ieškovo interesus, kadangi atsakovui yra leista praktiškai be apribojimų naudoti areštuotas pinigines lėšas. Tokio masto leidimai reiškia, kad atsakovui de facto laikinosios apsaugos priemonės yra panaikinamos. Nutartimi nėra suformuotų mokėjimų apribojimų nei konkrečių sutarčių atžvilgiu, nei mokėjimų dydžio prasme, nei kontrahentų atžvilgiu.Nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra didelė, be to, byloje yra objektyvių duomenų, kad atsakovo atžvilgiu kiti kreditoriai yra kreipęsi į teismą su turtiniais reikalavimais bei prašymu iškelti atsakovui bankroto bylą. Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovo veikla yra nepakankama atsiskaityti su visais kreditoriais, kad atsakovas turi mokumo problemų. Nutartimi nustatyti leidimai vykdyti atitinkamus mokėjimus dar labiau didina riziką neįvykdyti ieškovui palankaus teismo sprendimo ir neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslų. Esant objektyviems įrodymams dėl sunkios atsakovo finansinės padėties, teismas turėtų maksimaliai užtikrinti teismo sprendimo vykdymą ir apriboti atsakovo mokėjimus, o ne leisti atsakovui mažinti turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.. 338 str.). Jeigu nurodytas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties, kuria pakeistos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šia teismo nutartimi atsakovui UAB „Meliovesta“ leista areštuotas pinigines lėšas naudoti būtiniausioms ūkinės veiklos išlaidoms, reikalingoms vykdant atsakovo su užsakovais pasirašytas rangos sutartis.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Meliovesta“ bankroto bylą. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, teismo paskirtas bankroto administratorius valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja bei užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 11 str. 5 d. 3, 4 p.). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, ar laikinosios apsaugos priemonės byloje būtų pakeistos, ar ne, ieškovo BUAB „Dovirma“ teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti, kadangi atsakovo UAB „Meliovesta“ piniginės lėšos būtų naudojamos Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Be to, visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui (ĮBĮ 15 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi iškėlus atsakovui UAB „Meliovesta“ bankroto bylą, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis neteko teisinės reikšmės, išnyko apeliacijos objektas, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dovirma“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-897-267/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dovirma“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Meliovesta“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.