Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens įkeisto daikto savininko A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2011 m. balandžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, tokio pareiškimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos reglamentuoti CPK 558 straipsnyje ir CK 4.192 straipsnyje. CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams). Hipotekos teisėjo nutartis kartu su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą arba perduoti įkeistą daiktą administruoti išsiunčiami vykdyti daikto buvimo vietos antstoliui.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos teisėja 2010 m. birželio 30 d. nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. P. (a/k (duomenys neskelbtini) ir Irenai D. P. (a/k (duomenys neskelbtini) uždrausdama įkeisto daikto savininkams juo disponuoti. Įspėjo skolininką (įkeisto daikto savininką) ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti (b.l. 40-41).

Kreditorius Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiantis per Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyrių pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 83-84), nes skolininkas per vieną mėnesį nuo nutarties, kuriuo buvo areštuotas įkeistas turtas, neatsiskaitė su kreditoriumi. Ginčijama Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi, teismas nutarė išieškoti iš skolininko A. P. skolą: 937 500,00 Lt negrąžinto kredito, 18 225,22 Lt nesumokėtų palūkanų, 70 566,89 Lt įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, 569,75 Lt kitų mokesčių, iš viso: 1 026 861,86 Lt, 132,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 16 proc. metinių įsipareigojimo nevykdymo palūkanų nuo visos nesumokėtos sumos (1 026 861,86 Lt), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t.y. nuo 2010-09-22, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. P. (a/k (duomenys neskelbtini) ir Irenai D. P. (a/k (duomenys neskelbtini)

Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su hipotekos teisėjos 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi, nes apelianto nuomone bankas neleistinai apsunkino kredito grąžinimą, bei prašo teismo pripažinti, kad bankas negali vienašališkai keisti sutartimi nustatytos vertės – turi perimti įkeistą nekilnojamąjį turtą pagal sutartyje įvardintą jo kainą ir tik tada parsiduoti varžytynėse ar aukcione kaip savo nuosavybę ir turtą. Skolininkas nekaltas, kad nekilnojamojo turto kainos šiuo metu, o ne sutarties sudarymo metu, yra kritusios, ir tie nuostoliai negali būti perkeliami ant paskolos gavėjo pečių ir kompensuojami jo sąskaita, ką bankas bando daryti nutraukdamas sutartį. Apeliantas prašo teismo įžvelgti banko veiksmuose nesąžiningumą ir neleisti iš varžytynių parduoti vienintelio gyvenamojo būsto. Apeliantas taip pat nurodo, kad jau yra kreipęsis į teismą dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Šie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos teisėjos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta bei panaikinti šią nutartį.

Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Pagal CPK 442 str. 11 p. bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos. CPK 542 str. 1 d. nustatyta, kad prašymus ir pareiškimus dėl iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių CPK XXXVI skyriuje bei CK nustatyta tvarka nagrinėja hipotekos teisėjas, išskyrus atvejus, kai CPK XXXVI skyriuje ar kituose įstatymuose numatyta kitaip. Tai reiškia, kad esant bendrųjų ir specialiųjų teisės normų kolizijai taikytinos specialiosios teisės normos. Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 str. 2 d. yra nustatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.).

Kreditorius nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė (2007 m. birželio 7 d. Kredito „LAISVAI“ sutartis Nr. LL 07/06/32D) buvo nevykdoma, todėl kreditorius vienašališkai nuo 2010 m. balandžio 7 d. nutraukė minėtą kredito sutartį. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą, todėl darytina išvada, kad kreditorius, vienašališkai nutraukęs sutartį, turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo. Šiuo atveju hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos laikymąsi itin svarbu užtikrinti tokiais atvejais, koks yra nagrinėjamoje byloje, kai sutarties nutraukimas gali sukelti antrajai šaliai sunkias pasekmes, pvz. visos kredito sumos su priklausančiomis mokėti palūkanomis grąžinimą prieš sutartyje nustatytą terminą ir išieškojimo nukreipimą į įkeistą turtą ne ginčo tvarka. CK 6.218 str. 1 d. nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Taigi įstatymo imperatyviai reikalaujama, kad antrajai sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie numatomą sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Byloje nustatyta, kad kreditorius 2010-03-23 registruotu laišku išsiuntė pranešimą apie sutarties nutraukimą skolininkui A. P., kuriame nurodė, kad nesumokėjus bankui šiame pranešime nurodytos skolos iki 2010-04-07, bankas vienašališkai nutrauks Kreditavimo sutartį (t.y. ši sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2010-04-07) ir skolininkas privalės grąžinti bankui visą negrąžintą kredito sumą bei visas kitas mokėtinas sumas pagal kreditavimo sutartį. Šis pranešimas kreditoriui buvo įteiktas pasirašytinai. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad kreditorius tinkamai įvykdė pareigą pranešti kitai sutarties šaliai apie vienašališką sutarties nutraukimą. Byloje nėra įrodymų, kad skolininkas sumokėjo skolą kreditoriui. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepažeidžia apelianto (skolininko) interesų, atitinka hipotekos instituto esmę ir principus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009, 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos santykių šalių ginčų.

Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010). Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 str. nustatytų ribų (CPK 338 str.), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka.

Tai reiškia, kad visi apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai bei aplinkybės dėl pagrindinės sutarties nagrinėtini ginčo teisenos tvarka ir šioje byloje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl apelianto atskirajame skunde keliamų klausimų, susijusių su pagrindinės kredito sutarties vykdymu bei nutraukimu. Teismas taip pat pažymi, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nėra susiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu ir nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį.

Kadangi nagrinėjamu atveju prisiimtų finansinių įsipareigojimų bankui pagal sudarytą kreditavimo sutartį skolininkas neįvykdė, su banku neatsiskaitė, todėl bankas, realizuodamas jam kaip hipotekos kreditoriui CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. suteiktas teises, pagrįstai kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos iš jam įkeisto turto išieškojimo, skundžiama nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos. Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kreditorius prašo priteisti iš apelianto 1663,75 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apelianto atskirasis skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. kreditoriui iš apelianto priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Tačiau atsižvelgiant į CPK 98 str. 2 d., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 8.15 p., į kreditoriui suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, į tai, jog sprendžiamas klausimas nėra sudėtingas, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia kad kreditoriui priteistinų išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu, dydis mažintinas iki 400,00 Lt (CPK 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, iš A. P. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.