Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2012-12-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-760-363/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-12-12
Bylos Nr.
A2.6.-760-363/2012
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00643-2012-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Nukentėjusysis
L. K.
Pažeidėjas
D. S.
Administracinė byla Nr. A2.6.-760-363/2012Proceso Nr. 4-33-3-00643-2012-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 45.4.4.; 45.4.5.
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. gruodžio 12 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė,sekretoriaujant Daivai Akavickienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui adv. Romanui Lupeikai,nukentėjusiajam L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungėje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S., 2012 m. rugsėjo 15 d., apie 22.15 val., Plungės m., V. Mačernio g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, atbuline eiga vairuodamas automobilį HYUNDAI ACCENT, valst. numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neįsitikino eismo saugumu, nepaliko saugaus atstumo iš dešiniojo šono, ko pasekoje atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti automobiliai. Tokiais savo veiksmais D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 231, 231.1 ir 231.2 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. teismo posėdžio metu kaltę neigė, nurodydamas, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis automobilio nevairavo, autoįvykio nepadarė ir iš eismo įvykio vietos nesišalino, tai padarė jo draugas L. A., kuris tą vakarą jo paprašytas važiavo jo automobiliu nupirkti picos į picerija „Čiarli“. Grižo maždaug po 20 min. ir papasakojo, kad lyg tai kažkur atsitrenkė ir įlenkė kažkokiai mašinai dureles. Praėjus vos keletai minučių atvyko policijos pareigūnai, su kuriais jis nuvyko į policijos komisariatą ir ten pasakė pareigūnams, kad jis vairavo automobilį, taip manydamas, kad jo taip stipriai nebaus, nes jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, o L. A. vairuotojo pažymėjimo neturėjo.

Nukentėjusysis L. K. parodė, kad įvykio dieną, apie 22 val., išėjus iš kavinės „Čiarli“, įsėdus į savo automobilį ir pradėjus važiuoti, pribėgo nepažįstamas asmuo ir pasakė, kad jo automobilis yra subraižytas. Išlipęs pamatė, kad jo automobilio durelės yra įlenktos. Kitą dieną jam paskambino žalą padaręs asmuo, jis susitiko su 4 ar 5 asmenimis, tarp kurių buvo ir L. A. su D. S. dėl žalos atlyginimo. Žalą atlygino L. A.. Nei paties eismo įvykio nei L. A. bei D. S. įvykio vakarą nematė, buvo kavinėje.

Liudytojas L. A. parodė, kad jis įvykio dieną vairavo D. S. automobilį. Tą vakarą jis buvo atėjęs pas D. S. ir abu užsimanė picos. Kadangi D. S. sirgo ir negalėjo važiuoti, tad jis pasiėmė D. S. automobilio raktelius ir išvažiavo link picerijos. Norėjo pasistatyti automobilį prie pačios aikštelės galo, tačiau iš priekio išlindo kitas automobilis. Jis traukėsi atgal, bet ir iš galo pradėjo lįsti dar kitas automobilis ir jis atsirėmė į sidabrinės spalvos automobilį, jo markės nežino. Pajuto smūgį, suprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį ir sulankstė jo dureles. Išsigandęs ir nežinodamas ką daryti, nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo aikštelės ir ten paliko automobilį, nuėjo pas D. S. ir viską jam papasakojo. Vairuotojo pažymėjimo neturi, įvykio dieną buvo blaivas. Jis nukentėjusiojo nepažįsta, tačiau pažinojo jo draugai, todėl gavęs jo telefono numerį su juo kitą dieną susisiekė ir atlygino jam padarytą žalą. Iš eismo įvykio vietos pasišalino sustresavęs, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo pas D. S., policijos pareigūnai jo nematė ir jis pareigūnams neprisipažino, nes buvo per daug išsigandęs gręsiančios atsakomybės. Prieš atvažiuojant policijos pareigūnams jie su D. S. susitarė, kad D. S. prisiims visą atsakomybę, nes manė, jog D. S. atsakomybė bus mažesnė, nes D. S. turi vairuotojo pažymėjimą, o jis ne. Tačiau vėliau sužinoję, kokia atsakomybė gresia D. S., persigalvojo.

Liudytojas E. G. parodė, kad įvykio dieną pagal gautą pranešimą telefonu nuvyko nurodytu adresu į įvykio vietą, kur juos pasitiko apgadinto automobilio savininkas, kuris nurodė jog jam išėjus iš kavinės nepažįstamas žmogus parodė, kad yra apgadintas jo automobilis. Tas žmogus jam nurodė ir automobilio, kuris sukėlė eismo įvykį valstybinius numerius. Pagal šiuos numerius policijos komisariato budėtojai surado automobilio savininką. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko D. S., kuris paaiškino, kad važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į kitą automobilį, ir išsigandęs iš įvykio vietos nuvažiavo. Po eismo įvykio automobilį paliko prie (duomenys neskelbtini) namo, bet ne prie to namo, kuriame pats gyvena. Atvykę pas D. S. į jo namus įėję nebuvo, bendravo laiptinėje, o L. A. nematė. Vežėsi į policijos komisariatą D. S., kuris prisipažino vairavęs. Su asmeniu pranešusiu apie eismo įvykį nebendravo. D. S. buvo blaivas, tik gal truputį pasimetęs, jis papasakojo kur buvo eismo įvykis ir tas pasakojimas atitiko faktines aplinkybes.

Liudytojo E. G. parodymai iš esmės atitinka liudytojo E. G. parodymams. Papildomai parodė, kad D. S. nebuvo labai išsigandęs, jis iš karto susisiekė su apgadintos mašinos savininku ir bandė susitarti dėl žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, D. S. byloje esančiame paaiškinime prisipažino padaręs nurodytus pažeidimus, tačiau teisminio nagrinėjimo metu savo parodymus radikaliai pakeitė, todėl teismas juos vertina kritiškai ir laiko pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.

Teismo manymu, liudytojas L. A. laikytinas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu, nes L. A. yra D. S. draugas. Be to, kaip matyti iš liudytojų E. G. ir E. G. parodymų, įvykio dieną apklausiamas D. S. buvo šiek tiek pasimetęs, tačiau nuosekliai papasakojo autoįvykio aplinkybes, o L. A. teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai paaiškinti visų įvykio aplinkybių, t.y. į kurias automobilio dureles atsitrenkė, negalėjo tiksliai pasakyti kiek žalos buvo atlyginta nukentėjusiajam L. K.. Nors L. A. nurodė, kad įvykio vakarą D. S. sirgo ir pats negalėjo važiuoti į piceriją parsivežti picų, šių aplinkybių nepatvirtino nei pats D. S., nei su D. S. bendravę ir jį apklausę pareigūnai. D. S. pats važiavo į policijos komisariatą ir visas aplinkybes paaiškino, pasirašė procesinius dokumentus bei būdamas su policijos pareigūnais policijos komisariate bendravo su nukentėjusiuoju ir tarėsi dėl žalos atlyginimo. Netikėti policijos pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo, kai tuo tarpu L. A. parodymus teismas vertina, kaip siekimą padėti savo draugui D. S. išvengti atsakomybės. O kad toks siekimas buvo, matyti tiek iš D. S., tiek iš L. A. parodymų, jų svarstymų, kuriam grėstų mažesnė administracinė sankcija.

Be to D. S. kaltę padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulio būrio patrulio E. G. tuoj po įvykio fiksavimo rašytas tarnybinis pranešimas, nukentėjusiojo L. K. parodymai, eismo įvykio metu apgadintų transporto priemonių CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios D. S., fotolentelės, eismo įvykio vietos schema.

Teismas įvertinęs surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, mano, kad byloje pakanka duomenų patvirtinančių D. S. padarytus teisės pažeidimus, t.y. kad 2012 m. rugsėjo 15 d., apie 22.15 val., Plungės m., V. Mačernio g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, jis atbuline eiga vairuodamas automobilį HYUNDAI ACCENT, valst. numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neįsitikino eismo saugumu, nepaliko saugaus atstumo iš dešiniojo šono, ko pasekoje atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d.

D. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR ATPK 31 str., 32 str.).

Skiriant nuobaudą D. S. teismas vadovaujasi bendraisiais nuobaudų skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 str. 1 ir 2 d., ir atsižvelgia į D. S. asmenybę, kad neturi galiojančių nuobaudų, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad žalą nukentėjusiajam atlygino, pažeidimai nesukėlė sunkesnių pasekmių, darytina išvada, kad administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti paskiriant jam minimalias įstatymų už padarytus pažeidimus numatytas nuobaudas jas subendrinant pagal ATPK 33 str. 2 d. taisykles.

Kadangi L. A., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė teismo posėdžio metu melagingus parodymus, jam iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 187² str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

D. S. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir ji nubausti 100 Lt (vieno šimto litų) bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir jį nubausti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinę subendrintą nuobaudą D. S. paskirti- 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą liudytojui L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungėje, pagal LR ATPK 187² str. už melagingų parodymų davimą 2012 m. lapkričio 12 d. Plungės rajono apylinkės teisme, posėdžio metu apklausiant jį liudytoju administracinio teisės pažeidimo byloje, iškeltoje D. S. pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir esant jam įspėtam dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, už jo parodymus apie tai, kad ne D. S., o jis 2012 m. rugsėjo 15 d., apie 22.15 val., Plungės m., V. Mačernio g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, atbuline eiga vairuodamas automobilį HYUNDAI ACCENT, valst. numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neįsitikino eismo saugumu, nepaliko saugaus atstumo iš dešiniojo šono, ko pasekoje atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Nutarimo nuorašą pateikti susipažinimui L. A., gyv. (duomenys neskelbtini), Plungė.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6030.

Įrodymą apie sumokėtą baudą privalu per pirmąsias 20 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos pateikti Plungės rajono apylinkės teismui į 3 kabinetą (Vytauto 2, Plungė).

Vėliau įrodymas apie sumokėtą baudą turi būti pateikiamas institucijai surašiusiai protokolą, priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo bendram 40 dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.

Atsižvelgdamas į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu teismas ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė