Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teiseja I. Stefanovic Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.2.

2008 m. sausio 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju V. P. ir A. P. apeliacinius skundus del Traku rajono apylinkes teismo 2007 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 181 str. 1 d., 294 str. 2 d., 178 str. 1 d. ir nuteistas: pagal LR BK 181 str. 1 d. – laisves atemimu trejiems metams ir trims menesiams, pagal LR BK 294 str. 2 d. – laisves atemimu dvejiems metams ir aštuoniems menesiams, pagal LR BK 178 str. 1 d. – laisves atemimu vieneriems metams ir septyniems menesiams. LR BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu paskirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu, galutine bausme V. P. paskiriant laisves atemima ketveriems metams ir šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 181 str. 1 d., 294 str. 2 d. ir nuteistas pagal LR BK 181 str. 1 d. – laisves atemimu trejiems metams ir trims menesiams, pagal LR BK 294 str. 2 d. – laisves atemimu dvejiems metams ir aštuoniems menesiams. LR BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu paskirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu, galutine bausme A. P. paskiriant laisves atemima ketveriems metams, bausme atliekant pataisos namuose.

A. P. pagal LR BK 178 str. 2 d. išteisintas, neirodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstama veika.

Iš V. P. priteista 450 Lt S. K. nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Iš V. P. ir A. P. solidariai priteista 380 Lt S. K. nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. P. ir A. P. nuteisti už tai, kad neturedami teiseto pagrindo atvirai verte kita asmeni ju naudai perduoti turta, grasindami panaudoti prieš nukentejusiji fizini smurta, t.y. 2006 m. gruodžio menesio pabaigoje, iki šio menesio 25 dienos, S. K. gyvenamojo namo ir kiemo Vaikšteniu kaime, Rudiškiu sen., Traku rajone teritorijoje, V. P. ir A. P., iš anksto susitare ir veikdami bendrininku grupeje pareiške S. K., kad, jam be V. ir A. P. žinios ir sutikimo 2006 m. gruodžio menesio pradžioje parodžius S. K. ( Z. ) ju gyvenamaja vieta, jie ( P. ) patyre 500 Lt neturine žala. V. P. ir A. P., grasindami panaudoti fizini smurta nukentejusiojo S. K. atžvilgiu – patalpinti S. K. „i degtuku dežute“, ka nukentejusysis suvoke, kaip grasinima su juo fiziškai susidoroti, atvirai verte S. K. perduoti jiems ju, t.y. V. P. ir A. P., naudai nukentejusiojo turta – pinigus kaip atlygi už padaryta neturtine žala, del ko grasinimu išsigandes nukentejusysis S. K. perdave V. P. savo turta – 200 Lt.

Tesdami nusikalstama veika, 2006 m. gruodžio menesio pabaigoje, iki šio menesio 31 dienos, S. K. gyvenamojo namo ir kiemo Vaikšteniu kaime, Rudiškiu sen., Traku rajone teritorijoje, V. P. ir A. P., iš anksto susitare ir veikdami bendrininku grupeje, teigdami, kad del S. K. veiksmu jiems buvo padaryta neturtine žala, grasindami panaudoti fizini smurta nukentejusiojo atžvilgiu, o butent, ji sumušti, atvirai verte S. K. iki 2007 metu sausio men. 30 d. perduoti jiems ju, t.y. V. P. ir A. P., naudai nukentejusiojo turta – 300 Lt kaip atlygi už padaryta neturtine žala. 2007-01-12 vakare S. K. namo kieme, pas ji vel atvažiavus V. ir A. P. ir jiems vel grasinant panaudoti fizini smurta nukentejusiojo atžvilgiu, kas pasireiške tuo, kad V. P. parode nukentejusiajam S. K. peili bei prireme ji prie S. K. kuno, grasinimu išsigandes nukentejusysis S. K. perdave V. P. savo turta – 150 Lt.

Taip pat V. P. ir A. P. nuteisti už tai, kad panaudodami psichine ir fizine prievarta nukentejusiajam, nesilaikydami istatymu nustatytos tvarkos savavališkai vykde savo tariama teise, padarydami dideles žalos asmens teisems ir teisetiems interesams, tai yra savavaldžiavo, t.y. 2007 m. sausio 14 d., apie 19.00-22.00 val., budami apsvaige nuo alkoholio, kas turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitare ir veikdami bendrininku grupeje, laikydami S. K. asmeniu, galimai prisidejusiu prie 2007-01-14 padaryto A. ir V. P. motinos D. S. turto – gyvenamojo namo ir jame esanciu daiktu – sugadinimo, del ko sugadinto turto savininke D. S. patyre turtine žala, bei laikydami save kaip sugadinto turto savininkes D. S. vaikus turinciais teise i neturtines žalos dalies atlyginima, neturtines žalos atlyginimo tikslu atvažiavo prie S. K. gyvenamojo namo, esancio Vaikšteniu kaime, Rudiškiu sen., Traku rajone. V. P., nuplešes plevele, kuria buvo aptrauktas lango remas, kartu su A. P. pro langa isibrove i S. K. gyvenamaja patalpa, kur panaudodami fizine prievarta V. P. ir A. P. lovoje gulinciam nukentejusiajam S. K. rankomis bei kojomis sudave po 3 smugius kiekvienas i ivairias kuno vietas. Tokiu budu V. P. ir A. P., panaudodami S. K. atžvilgiu fizine prievarta bei grasindami fiziškai su juo susidoroti, nesilaikydami istatymu nustatytos tvarkos savavališkai reikalavo iš S. K. perduoti jiems ju naudai nukentejusiojo turta – 1000 Lt kaip atlygi už, ju teigimu, S. K. jiems padaryta neturtine žala del ju motinos D. S. turto sugadinimo.

Tesdami nusikalstama veika, A. P. jega nukentejusiji S. K. išstumus iš jo gyvenamosios patalpos ir jega prieš jo valia isodinus i automobili „Ford Probe”, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausanti A. B. ir vairuojama G. U., bei užtrenkus automobilio salono duris, V. P. taip pat isedo i automobili, neleisdamas S. K. išlipti iš automobilio, ir tokiu budu dare S. K. psichine prievarta. Važiuojant automobiliu nuo S. K. gyvenamojo namo miško link, V. P., reikalaudamas 1000 Lt, grasino S. K. miške ji „pakasti žemeje“, kol pakeliui i miška automobiliui sustojus nukentejusiajam S. K. pavyko pasprukti. V. P. ir A. P. savavaldžiavimo metu panaudodami fizine ir psichine prievarta nukentejusiojo S. K. atžvilgiu padare jam muštine žaizda kairio antakio srityje, kraujosruvas abieju akiu vokuose, kraujosruva su nubrozdinimu pasmakrio kaireje puseje, pakaušio sumušima, t.y. nežymu sveikatos sutrikdyma.

V. P. taip pat nuteistas už tai, kad pagrobe svetima turta, t.y. 2007 m. sausio 1 d., apie 03.00 val. nakties V. P., budamas apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui, patekes i S. K. nama, esanti Naujienu kaime, Rudiškiu sen., Traku rajone, tikslu pasilinksminti su ten buvusiu jaunimu, pagrobe namo kambaryje buvusi S. K. priklausanti mobiliojo ryšio telefona „Siemens S 65“ 450 Lt vertes.

Apeliaciniais skundais nuteistieji V. P. ir A. P. prašo peržiureti byla ir priimti išteisinamaji nuosprendi arba sumažinti jiems paskirtas bausmes.

Skunduose apeliantai teigia, kad jiems inkriminuotu nusikaltimu nepadare, S. K. nemuše ir iš jo pinigu nereikalavo. Teismas, priimdamas nuosprendi, nepagristai remesi melagingais nukentejusiojo S. K. bei liudytoju parodymais, o ju motinos liudytojos D. S. bei liudytojo G. U. parodymus vertino kritiškai. Proceso metu nukentejusiojo S. K. parodymai ne karta keitesi ir mažai tiketina, kad to priežastis, pasak paties S. K., – pagerejusi sveikata. Teigiama, kad tyreja O. K. byla suklastojo, o S. K. bei visi liudytojai pareigunu pamokyti kaip meluoti ir veikia išvien.

Nuteistieji mano, kad 2006 m. lapkricio pradžioje ir 2007-01-14, ju motinai D. S. priklausanciame name baldus bei langus sugadino S. K. bei jo draugai. Per ju motina D. S. jiems buvo grasinama, o S. K. perdave, kad nuteistieji pas ji atvažiuotu pasikalbeti. Nuvažiavus pasikalbeti buvo paklausta del visu grasinimu jo ir jo šeimos atžvilgiu. Noredami apsaugoti save bei savo šeima, jie S. K. buvo apkaltinti nebutais dalykais, kad pats nukentejusysis išvengtu atsakomybes. Liudytojas A. K. i teismo posedi neatvyko, nes išvykes i Ispanija, kas, apeliantu manymu, rodo, jog taip jis siekia išvengti atsakomybes.

Skunduose nurodoma, kad tiek tyrimas, tiek teismas buvo šališki. Teisiamojo posedžio metu teiseja uždavinedavo klausimus ir pati i juos atsakydavo. Teismo posedžio sekretore ne visuomet užrašydavo tai, ka kalba liudytojai, del ko posedžio metu buvo padaryta pastaba, taciau teiseja atsake, kad viskas bus surašyta ir išversta po to. Po baigiamuju kalbu teiseja paklause nukentejusiuju nuomones del prokuroro pasiulytos bausmes ir jie pasake, kad palieka tai spresti teismui, taciau nuosprendyje irašyta, kad nukenteje praše juos nubausti. Nuteistasis V. P. taip pat teigia, kad tarp jo ir tyrejos O. K. buvo rimti, nesusije su byla pykciai, sulaikymo metu jo atžvilgiu buvo naudojamas fizinis ir psichinis smurtas, del ko iškelta baudžiamoji byla, iš pareigunu yra sulaukes grasinimu.

Savo apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. del telefono vagystes teigia, kad asmeniškai jo neeme ir negali nurodyti, kas paeme, taciau žino, pas ka telefonas yra. S. K. norejo tik draugiškai padeti telefona gražinti, taciau nespejo, nes buvo sulaikytas.

Apeliacines instancijos teismo posedžio metu nuteistasis V. P. ir jo gynejas, nuteistojo A. P. gyneja praše nuteistuju skundus patenkinti. Prokurore praše nuteistuju skundus atmesti.

V. P. ir A. P. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyres bei tinkamai ivertines byloje surinktus irodymus, padare teisinga ir pagrista išvada del V. P. ir A. P. kaltes padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus. Priešingai nei skunde teigia nuteistieji, irodymai byloje ivertinti remiantis nešališku bylos aplinkybiu išnagrinejimu, nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. nuostatu. Esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu nepadaryta.

Nors abu nuteistieji neigia padare jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 181 str. 1 d., 294 str. 2 d., taciau ju kalte byloje irodyta nukentejusiojo S. K. parodymais, kuriu pagristumu bei objektyvumu teismui netiketi nebuvo pagrindo, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti irodymai : liudytoju A. K., R. K., P. A., H. V., S. Z. parodymai, išrašas iš medicininiu dokumentu, specialisto išvados bei kiti bylos irodymai.

Apeliantu argumentas, kad teismas, grisdamas pastaruju kalte nepagristai remesi nenuosekliais ir melagingais nukentejusiojo S. K. bei liudytoju parodymais, atmestinas.

Analizuojant byloje užfiksuotus nukentejusiojo S. K. parodymus, priešingai nei teigia nuteistieji, juose jokiu esminiu prieštaravimu, irodinejant apeliantu kalte del S. K. atžvilgiu padaryto turto prievartavimo ir savivaldžiavimo nera, juolab, kad kaip jau buvo mineta, nukentejusiojo parodymus, vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti byloje ištirti irodymai. Vieni ar kiti netikslumai, esantys S. K. parodymuose, ivertinus padarytu nusikaltimu aplinkybes bei praejusi pakankamai ilga po šiu veiku padarymo laika, nemenkina jo parodymu reikšmes, neturi jokios itakos irodinejant V. P. ir A. P. kaltes klausima bei darant išvada del ju veiksmu juridinio vertinimo.

Taigi, iš nukentejusiojo S. K. parodymu matyti, kad šis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmes nuosekliai aiškino, jog 2006 m. gruodžio menesio antroje puseje, prieš Kaledas, iš savo draugo A. K. sužinojo, jog pas ji buvo atvažiave V. ir A. P. ir pastarojo praše, kad šis perduotu, jog S. K. P. skolingas 500 lt. „moralines žalos“ atlyginima ir kad ruoštu pinigus. Praejus maždaug savaitei, pas ji i namus atvažiavo nuteistieji ir grasindami fiziniu susidorojimu, pareikalavo 500 lt. „moralinei žalai“ atlyginti, kuria neva tai jis pastariesiems padare, 2006 m. lapkricio menesi parodydamas S. Z. ( K. ) P. gyvenamaji nama. Kadangi jis pinigu neturejo, nuvažiavo pas savo darbdavi H. V. ir gaves iš jo 200 lt., iš karto perdave kartu su juo buvusiam V. P.. Parveže ji i namus, nuteistieji grasindami fiziniu susidorojimu pareikalavo, kad šis greitai surastu ir likusius 300 lt.

2007-01-12, vakare, budamas namuose su A. K., pamate, jog pas ji vel atvažiavo V. ir A. P.. Išejus jiems i kiema, nuteistieji iš jo pradejo reikalauti „skolos“. V. P. grasinant peiliu, jis išsigandes padave pastariesiems turetus 150 lt.

2007-01-14, vakare, apie 19.00 val., i jo nama vel isiverže broliai V. ir A. P., ir panaudodami fizini smurta, t. y. suduodami smugius kojomis ir rankomis i ivairias kuno vietas lovoje gulinciam S. K., iš jo reikalavo jau 1000 lt., kaip kad šis suprato, už parodyta ju nama ir laiku nesumoketa 500 lt „skola“. Kadangi S. K. pinigu neturejo, ji, A. P., paemes už pakarpos, nutempe i automobili, kuri vairavo G. U., ir, jega isodines i ji, grasino nuvežti i miška ir „pakasti“. Taciau, kai automobilis pakeliui i miška sustojo, ir jame buve asmenys – V. ir A. P. bei G. U. išlipo su kažkuo pasikalbeti, jis pabego. Begdamas, netoli savo namu, ant kelio apalpo. Tokioje bukleje ji rade A. K., R. K. ir P. A., nuveže i Traku ligonine.

Šias, nukentejusiojo S. K. nurodytas jo atžvilgiu padarytu nusikaltimu aplinkybes, kaip jau buvo mineta, vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti irodymai.

Taigi, iš liudytojo A. K. parodymu matyti, kad iš tiesu, 2006 m. gruodžio menesio antroje puseje, pas ji buvo atvažiave nuteistieji V. ir A. P., ir praše perduoti S. K. „linkejimus“, kad šis pastariesiems skolingas 500 lt „moralinei žalai“ atlyginti. Ta, pasak liudytojo, jis ir padare. Be to, sprendžiant iš šio liudytojo parodymu, jam buvo žinoma, kad nuteistieji buvo atvažiave pas S. K. ir, grasindami susidorojimu, iš jo išreikalavo 200 lt. ( 1 t. b. l. 42-43 ).

Gi, liudytojas H. V., taipogi patvirtino nukentejusiojo nurodyta aplinkybe, kad nagrinejamu ivykiu metu, jo darbuotojas S. K. buvo atvažiaves pas ji su dar vienu jaunuoliu ir labai susijaudines praše paskolinti 200 lt., kaip kad liudytojas suprato, reikalingus S. K. kažkokiai skolai atlyginti. Prašoma suma jis S. K. paskolino, vienok, veliau iš savo darbininku sužinojo, kad nukentejusiji kažkas skriaudžia ir jis moka pinigus.

Kita vertus, kaip matyti iš liudytojo A. K. parodymu, pastarasis patvirtino ir kitas nukentejusiojo nurodytas jo atžvilgiu padarytu nusikaltimu aplinkybes. Taigi, pasak mineto liudytojo, 2007-01-12, vakare, jis buvo pas S. K. ir mate, kaip šis, nuteistiesiems reikalaujant iš pastarojo „skolos“ bei V. P. grasinant peiliu, jiems perdave 150 lt. Be to, 2007-01-14, vakare, apie 19.00 val., jis mate, kaip melynos spalvos a/m Ford Probe, stovejo S. K. kieme, o po to, netrukus privažiavo prie ju. Kai iš a/m Ford Probe išlipo V. ir A. P. bei G. U., liudytojas mate, kaip iš jo galo išlipes S. K., nubego link savo namu. Tuomet, jis, jo sesuo R. K. ir P. A., sedo i pastarojo vairuojama a/m Honda Accord, ir pavažiave link S. K. namu, ji rado ant kelio apalpusi. Kai S. K. veže jie i Traku ligonine, šis sake, jog ji namuose sumuše V. ir A. P. su G. ( 1 t. b. l. 42-43 ).

Analogiškas aplinkybes nurode ir liudytojais apklausti R. K. bei P. A..

Be to, jas patvirtina ir byloje esantis išrašas iš medicininiu dokumentu, iš kurio akivaizdu, jog nukentejusysis S. K., 2007-01-14, 20.00 val., del patirtu traumu buvo apžiuretas VI Traku ligonines priemimo kambaryje ( 1 t. b. l. 23 ).

Atlikus medicinini tyrima nustatyta, kad galimai aplinkybese nurodytu laiku, t. y. 2007-01-14, S. K., mažiausiai trimis trauminiais poveikiais buvo padaryta muštine žaizda kairio antakio srityje, kraujosruvos abieju akiu vokuose, kraujosruva su nubrozdinimu pasmakrio kaireje puseje, pakaušio sumušimas. Sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu ( 1 t. b. l. 29 ).

Kita vertus, tai, kad P. prievartauja iš S. K. pinigus, reikalaudami 500 lt. už tai, kad nukentejusysis S. Z. parode kelia i nuteistuju namus, S. K. skundesi ir liudytojai S. Z.. Be to, pasak šios liudytojos, jai teko girdeti, kad S. K. P. už tai buvo perdaves, iš pradžiu - 200 lt, o po to dar 150 lt, bei, kad P. ji stipriai sumuše, po ko K. ji veže i ligonine.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, ivertines surinktu ir ištirtu irodymu visuma, pagristai patikejo tiek nukentejusiojo, tiek ir liudytoju A. K., R. K., P. A., S. Z. ir H. V. parodymais, kurie ne tik, kad vieni kitus papildo, bet ir objektyviai, kartu su rašytiniais irodymais, pagrindžia S. K. nurodytas padarytu jo atžvilgiu nusikaltimu aplinkybes, kas leido teismui nuteistuju parodymus vertinti kritiškai, kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti atsakomybes ir juos atmesti, atkreipiant demesi i tai, kad pastarieji iš esmes savo konfliktiniu santykiu su S. K., tame tarpe ir del iš jo siekiamos gauti, kaip A. P. ivardino, turtines žalos - 500 lt atlyginima, už sugadinta motinos nama, neneige, taipogi neneige buve pas ji aiškintis santykiu ir 2007-01-14, vakare, nors, priešingai surinktiems irodymams, pastarieji šias aplinkybes traktuoja savaip.

Taipogi kolegija sutinka ir su liudytojo G. U. parodymu ivertinimu, kadangi, šis, kaip pagristai pažymejo teismas, kaip asmuo, vežiojes nuteistuosius pas nukentejusiji aiškintis santykiu, pats yra suinteresuotas bylos baigtimi ir del to duoda jiems palankius, nors jokiu budu, ju kaltes nepaneigiancius, parodymus, atkreipiant demesi i tai, kad pastarasis taipogi pripažino, žinojes, jog S. K. turi problemu su nuteistaisiais del neva tai jo veiksmais apgadinto pastaruju motinos namo, nors teigia pats mates, kad S. K. to nedare, kad nukentejusysis skundesi jam, jog broliai P. pastarajam grasina, be to, pripažino apeliantus nuvežes pas nukentejusiji i namus.

Gi, byloje apklaustos liudytoja D. S. parodymai, priešingai nei mano apeliantai, negali nei patvirtinti, nei paneigti nuteistuju kaltes del jiems inkriminuotu veiku padarymo, kadangi, pasak jos, ji apie tai, kad jos sunus iš S. K. butu reikalave pinigu ar ji muše, nieko nežino.

Tai, kad liudytojas A. K. neatvyko i teisiamaji posedi – yra duomenys, jog jis išvykes i užsieni ( 5 t. b. l. 142-143 ), neateme teismui galimybes jo parodymus, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo metu, ištirti ir ivertinti kartu su kitais. Todel, apeliantu argumentas, kad šis liudytojas nebuvo apklaustas, nes, siekdamas išvengti atsakomybes, išvyko i užsieni, yra nepagristas ir atmetamas.

Byloje taipogi nera jokiu duomenu, kad proceso dalyviai buvo apklausti neleistinu budu, ar kad ju parodymai, teisiamojo posedžio protokole, netinkamai užfiksuoti, atkreipiant demesi i tai, kad nei apeliantai, nei kiti proceso dalyviai LR BPK 261 str. nustatyta tvarka jokiu pastabu del teisiamojo posedžio protokolo neteisingumo ar jo neišsamumo teismui svarstyti nepateike. Iš protokole esanciu irašu matyti, kad, priešingai nei skunde teigia nuteistieji, tiek nukentejusysis ir civilinis ieškovas S. K., tiek nukentejusysis ir civilinis ieškovas S. K., pasisakydami baigiamuju kalbu metu, teismo praše kaltinamuosius nubausti, o klausima del bausmes dydžio paliko spresti teismui, kas ir buvo pažymeta teismo nuosprendyje ( 6 t., b. l. 30, 38 ). Taigi, tarp teisiamojo posedžio protokole užfiksuotos S. K. ir S. K. bei teismo nuosprendyje išdestytos pastaruju pozicijos, nuteistuju nurodyto prieštaravimo nera.

Apeliantu argumentas, kad buvo pažeista ju teise susipažinti su bylos medžiaga, taipogi nera pagristas.

Iš byloje esanciu duomenu matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu tenkinant itariamuju V. ir A. P. prašymus, 2007 m. balandžio 11 d., gegužes 4 ir 8 d. d., V. P., A. P. bei ju gynejams buvo pateikta susipažinti bylos, kuria sudare du tomai, medžiaga, ir, kaip matyti iš protokoluose padarytu irašu su šia medžiaga pastarieji susipažino ( 3 t. b. l. 102-104 ).

Pabaigus ikiteismini tyrima, 2007-07-05 itariamiesiems V. P., A. P. ir ju gynejams, buvo išaiškinta ju teise susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteismini tyrima. Taciau, A. P. susipažinti su bylos medžiaga atsisake, nurodydamas, kad to daryti nenori, o V. P. - aplamai atsisake pasirašyti protokola ( 5 t. b. l. 61,63, 65, 66 ). Kadangi susipažinti su bylos medžiaga yra itariamuju ( kaltinamuju ) teise, o ne pareiga, su bylos medžiaga susipažino ju gynejai ( 5 t. b. l. 62, 64 ).

Gi, LR BPK 181 str. 3 d. pasakyta, kad jeigu itariamasis yra suimtas, teise susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis bei daryti ikiteisminio tyrimo kopijas ar išrašus turi jo gynejas. Analogiška nuostata itvirtinta ir LR BPK 237 str. 2 d., iš kurios seka, kad jeigu kaltinamasis yra suimtas, su bylos medžiaga susipažista jo gynejas, kuris turi teise daryti jos išrašus ar kopijas bei pareiga apie bylos medžiaga informuoti kaltinamaji. Kad tai nebuvo padaryta, duomenu nera.

Taigi, esant nustatytoms aplinkybems, teismas, teisiamojo posedžio metu atmetes kaltinamojo V. P. prašyma susipažinti su bylos medžiaga, šios suimtojo teises nepažeide, nes kaip ir numatyta procesiniame istatyme, su bylos medžiaga buvo susipažines jo gynejas. Todel, daroma išvada, jog iš apelianto nebuvo atimta teise žinoti jo kaltinima grindžianciu duomenu turinio bei tinkamai gintis.

Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma ir tai, kad buvo neteisetai cenzuruojami nuteistuju laiškai, taciau apeliantams nenurodžius, kuo butent pasireiške šis neteisetumas ir kaip jis itakojo priimto nuosprendžio pagristuma, nurodytas skundu argumentas – nesvarstytinas.

Atmestini ir nuteistojo V. P. argumentai del nepagristo jo nuteisimo pagal LR BK 178 str. 1 d.

Kaip matyti iš nustatytu bylos aplinkybiu, V. P. kalte del šio nusikaltimo padarymo, patvirtina gana išsamus nukentejusiojo S. K., liudytoju S. K., R. K. ir V. L. parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai irodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyres bei teisingai ivertines, savo išvadas pakankamai argumentavo teismo nuosprendyje. Su tokiu pirmosios instancijos teismo irodymu vertimu, lemusiu teismo išvada del V. P. kaltes, padarius jam inkriminuota veika, numatyta LR BK 178 str. 1 d., kolegija sutinka.

Skiriant nuteistiesiems V. P. ir A. P. bausmes, pirmosios instancijos teismas bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide, atsižvelge i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininku asmenybes bei ju atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes.

Taigi, kaip matyti iš nustatytu bylos aplinkybiu V. P., nepraejus nei menesiui po ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmes atlikimo, padare tris naujus tycinius nusikaltimus, iš kuriu du priskiriami apysunkiu nusikaltimu kategorijai. Be to, V. P. praeityje šešis kartus teistas, baustas administracine tvarka, del psichikos ir elgesio sutrikimu, vartojant opioidus, priklausomybes sindromo, stebimas Traku psichikos sveikatos centre, nedirbo ( 1 t. b. l. 93, 159 ).

A. P. praeityje buvo penkis kartus teistas už nusikaltimu nuosavybei padaryma, baustas administracine tvarka, del psichikos ir elgesio sutrikimu, vartojant opioidus, priklausomybes sindromo, stebimas Traku psichikos sveikatos centre, nedirbo ( 2 t. b. l. 25-27, 106 ). Skundžiamu nuosprendžiu A. P. nuteistas už dvieju apysunkiu nusikaltimu padaryma. Visos šios aplinkybes rodo, kad abu apeliantai nelinke paklusti istatymu reikalavimams ir yra socialiai pavojingi, todel jiems kaip recidyvistams, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas realias laisves atemimo bausmes už kiekviena iš padarytu nusikaltimu, LR BK 56 str. itvirtintos nuostatos nepažeide.

Nustatydamas paskirtu bausmiu dydi, pirmosios instancijos teismas ivertino ne tik aukšciau aptartas aplinkybes, bet ir apeliantu atsakomybe sunkinancias aplinkybes, bei tai, kad lengvinaciu aplinkybiu byloje nenustatyta, ir, paskyre bausmes, vos kiek griežtesnes nei straipsniu sankcijose už ju padarytas atskiras veikas numatytos laisves atemimo bausmes vidurkis. Nei bausmes, paskirtas apeliantams už atskiras veikas, nei subendrinta galutine bausme vertinti kaip aiškai per griežta, nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistuju V. P. ir A. P. apeliacinius skundus atmesti.