- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-195-611/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04994-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- J. P., E. Š., R. P., A. P.
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams J. P., E. Š., R. P., A. P. dėl žalos atlyginimo ir iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, priteisti solidariai iš atsakovų 3 035,58 Lt žalos už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2012-04-30 ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 5,90 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimosi patalpomis nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o ieškovas valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės perduotą turtą ir atstovauja jos interesus. Minėta patalpa savavališkai naudojasi atsakovas J. P., šiuo adresu jis deklaruotas nuo 1982-02-22. Dokumentų, įrodančių teisę naudotis šiuo plotu, neturi, nėra sudaręs būsto nuomos sutarties. E. Š., R. P. ir A. P. šiuo adresu deklaruoti, tačiau negyvena, jų faktinė gyvenamoji vieta nežinoma. Atsakovas naudojasi patalpomis, neturėdamas jokių teisių į jas ir tuo pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės turto patikėtinio ieškovo teisę naudoti butą savo nuožiūra bei tinkamai įgyvendinti socialinio būsto nuomos funkciją. Ieškovui išnuomojus patalpas teisę į socialinį būstą turinčiam asmeniui, per trejų metų terminą būtų gavusi 3 035,58 Lt pajamas nuo 2009-05-01 iki 2012-04-30, todėl nemokėdami šių mokesčių, atsakovai padarė žalą ieškovui.
Atsakovai atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, iškeldino atsakovus J. P., E. Š., R. P., A. P. su jiems priklausančiu turtu iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), patikėtinio teise valdomo ieškovo, gyvena atsakovas J. P., nepilnamečiai vaikai bute negyvena. Atsakovas J. P. būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nėra sudaręs, todėl gyvena savavališkai jį užėmęs, dėl ko yra pagrindas jį iškeldinti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, reikalaudamas jam priteisti atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, neįrodė jos dydžio, nepridėjo žalos dydį patvirtinančių dokumentų, todėl reikalavimą dėl žalos teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 3 035,68 Lt žalos už patalpų nuomą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
pagrindas apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Nuoma negali būti neatlyginama. Už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos ir elektros energiją, komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Tačiau atsakovai, naudodamiesi šiomis patalpomis, minėtos įstatymu numatytos pareigos nevykdė. Ieškovas paskaičiuotos žalos dydį laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2012-04-30 teismui pateikė jau galutinį, paskaičiuotą pagal apeliaciniame skunde pateikiamą formulę. Ieškovui išnuomojus ginčo patalpas teisę į socialinį būstą turinčiam asmeniui, per trejų metų terminą, vadovaujantis CK 1.125 str. 6 d. 8 p. įtvirtinta nuostata dėl trejų metų senaties termino, būtų gavusi 3 035,58 Lt dydžio pajamas. Atsakovams neteisėtai apsigyvenus nurodytame bute, ieškovas neteko galimybės išnuomoti socialinį būstą potencialiems nuomos mokesčių mokėtojams, atsakovai iš neteisėtų veiksmų gavo naudos, kuri pripažintina ieškovo nuostoliais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Be to, CPK 320 str. 2 d. suteikia apeliacinės instancijos teismui teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti ir interesai. Pažymėtina, kad tokiu atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismui peržengiant apeliacinio skundo ribas apelianto atžvilgiu priimamas blogesnis sprendimas, negu yra skundžiamas, netaikomas CPK 313 str. nustatytas draudimas apelianto atžvilgiu priimti blogesnį sprendimą. Ar byloje yra viešasis interesas, sudarantis pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, atsižvelgiant į bylos ir joje ginčo objektu esančių teisinių santykių pobūdį.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad ginčas yra kilęs iš socialinio būsto nuomos teisinių santykių. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (iki 2003-01-01 buvusio Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo) nuostatos reglamentuoja savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos LR piliečiams teisinius santykius, o savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma, tai yra viena iš valstybės paramos savo piliečiams formų, t.y. šio įstatymo nuostatos įgyvendina socialinę valstybės funkciją. Todėl labai svarbu, kad šio įstatymo nuostatos būtų taikomos tinkamai ir kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę į socialinį būstą, būtų užtikrinta teisė į jį, ir kad nė vienas asmuo nepagrįstai ir be teisėto pagrindo nebūtų iškeldintas iš jo.
Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, ginčas yra kilęs būtent dėl Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos atsakovams. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas J. P. ir jo šeimos nariai savavališkai yra užėmę ir naudojasi Vilniaus m. savivaldybei priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), nes nėra sudaręs pagal aukščiau minėto įstatymo 11 str. 3 d. rašytinės sutarties. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo, tai grindė tuo, jog atsakovas J. P. yra savavališkai užėmęs minėtą gyvenamąją patalpą, nes nėra kreipęsis į savivaldybę dėl socialinio būsto nuomos, tokia teisė jam nebuvo suteikta, be to, nėra sudaręs rašytinės nuomos sutarties. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir paminėjo sprendime, nepagrįstai visiškai neatsižvelgė į byloje nustatytą aplinkybę, kad atsakovas J. P. minėtoje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs nuo 1982-02-22 (b.l.7), t.y. minėtu patalpa jis naudojasi ir joje gyvena nuo 1982 metų, kai dar negaliojo nei iki 2003-01-01 galiojęs Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas, nei Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas. Todėl atsakovui J. P. ir jo šeimos nariams (kitiems atsakovams) negali būti taikomos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatos dėl socialinio būsto suteikimo, atitinkamai ir dėl nuomos sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-110/2012). Byloje nėra duomenų, o ieškovas to ir neįrodinėjo, kad atsakovas J. P. 1982 metais, deklaruodamas šiame būste savo gyvenamąją vietą ir jame apsigyvendamas tuo metu, apsigyveno šiame būste neteisėtai. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovas J. P. ginčo patalpose, priešingai nei teigia ieškovas ir pripažino pirmosios instancijos teismas, gyvena teisėtai. Atsakovas, nepasinaudojęs Butų privatizavimo įstatyme suteikta privatizuoti minėtą gyvenamąją patalpą, neprarado į ją teisės. Be to, laikytina, kad tarp jo ir Vilniaus m. savivaldybės susiklostė faktiniai naudojimosi minėta gyvenamąja patalpa teisiniai santykiai. Tuo pačiu pripažintina, kad ir atsakovo šeimos nariai taip pat teisėtai naudojasi minėta gyvenamąja patalpa. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu, nepagrįstai pripažino, jog atsakovas savavališkai ir neteisėtai užėmė ginčo patalpas, todėl toks teismo sprendimas negali laikomas teisėtu ir pagrįstu. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš valstybės ir savivaldybės socialinės funkcijos vykdymo, todėl pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra viešasis interesas, kuris, esant neteisėtai ir nepagrįstai teismo išvadai, sudaro pagrindą peržengti ieškovo apeliacinio skundo ribas, nes priešingu atveju būtų pažeisti visuomenės teisėti interesai ir atsakovo teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir dalyje, kuria buvo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo, jis naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 3 p.).
Be to, ieškovas buvo pareiškęs atsakovams reikalavimą priteisti iš jų solidariai 3035,58 Lt žalos už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2012-04-30 ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šį reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2012-04-30, jeigu atsakovai nebūtų neteisėtai užėmę patalpas, ieškovas būtų gavęs nurodyto dydžio nuomos mokestį iš kitų asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, todėl jo žalą sudaro negautos pajamos. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, atsižvelgdama į tai, kad atsakovai teisėtai naudojosi ginčo gyvenamąja patalpa, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas neįrodė žalos ir todėl teisėtai ir pagrįstai šį ieškovo reikalavimą atmetė. Ieškovas ieškinyje pats nurodė, kad nuomos mokesčio atsakovams neskaičiavo, reikalavimo dėl nuomos mokesčio priteisimo nereiškė. Ieškinio faktinis pagrindas yra žala iš delikto. Ieškovas žalą kildino iš to, kad atsakovai neteisėtai naudojosi ginčo patalpa, ieškovas dėl to negalėjo jos išnuomoti kitiems asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą, ir dėl to negavo 3035,58 Lt pajamų, kurios ir sudaro jo žalą. Kadangi, kaip minėta, atsakovai ginčo patalpose gyvena ir jomis naudojasi teisėtai, ieškovas nuomos mokesčio atsakovams neskaičiavo ir nereikalavo sumokėti, todėl pripažintina, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.) ir žalos (CK 6.249 str.), neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 str.), todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai atmetė ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl teismo sprendimą šioje dalyje naikinti ar keisti ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimą dalyje, kuria buvo patenkintas ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ reikalavimas iškeldinti atsakovus J. P., E. Š., R. P., A. P. su jiems priklausančiu turtu ir nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atmesti.
Kitoje dalyje, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl žalos iš atsakovų priteisimo, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.