Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-31 · Civilinė byla Nr. 2S-1885-413/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-31
Bylos Nr.
2S-1885-413/2019
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-20148-2009-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
L. P.
Atsakovas
A. P., G. D. V., J. V., Z. P.
Civilinė byla Nr. 2S-1885-413/2019Teisminio proceso Nr. 2-05-3-20148-2009-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.6.; 3.1.18.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. ir atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4059-775/2019 pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovams G. D. V., J. V., A. P. ir Z. P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovių G. D. V. bei J. V. priešieškinį dėl kiemo statinių pripažinimo gyvenamųjų namų priklausiniais ir jų dalių nustatymo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, D. V. ir R. V., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Z. A. S. ir valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 0,1329 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas), priklauso penkiems bendraturčiams:

1.1. 222/1329 dalys – atsakovei G. D. V.,1.2. 221/1329 dalis – atsakovei J. V.,1.3. 443/1329 dalys – ieškovui L. P.,1.4. 221/1329 dalis – atsakovui A. P.,

1.5. 222/1329 dalys – atsakovei Z. P..

2. Sklype įregistruotas ūkio pastatas, kuris priklauso D. V., R. V., ir keturi gyvenamieji namai:

2.1. namas (duomenys neskelbtini), kuriame:2.1.1. butai Nr. 1 ir Nr. 2 priklauso L. P.,

2.1.2. butas Nr. 3 – Z. A. S.;

2.2. namas (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J. V.;

2.3. namas (duomenys neskelbtini), kuriame:2.3.1. butas Nr. 1 priklauso G. D. V.,

2.3.2. butai Nr. 2, Nr. 5 ir garažas – D. V. ir R. V.;

2.4. namas (duomenys neskelbtini), kuriame:2.4.1. butas Nr. 1 priklauso A. P.,

2.4.2. butas Nr. 2 – A. P. ir Z. P..

Šalies argumentai

3. Ieškovas L. P. patikslintu ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi ginčo sklypu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2013 m. birželio 12 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių planą.

4. Atsakovės G. D. V. ir J. V. patikslintu priešieškiniu prašo teismo:

4.1. konstatuoti niekinio sandorio – 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7KV-2925, faktą bei pasekmes ex officio;

4.2. nustatyti, kad kiemo statiniai – tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) priklausiniai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: Z. P. –5/100 dalių, A. P. – 15/100 dalių, G. D. V. – 10/100 dalių, J. V. – 9/100 dalys, D. V. ir R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis – 32/100 dalys, L. P. – 19/100 dalių, Z. A. S. – 10/100 dalių;

4.3. nustatyti naudojimosi 1329 kv. m žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal G. B. parengtą žemes sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo ir statinio ir patalpų eksploatavimui planą.

5. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais D. V. ir R. V. pateikė teismui patikslintą savarankišką reikalavimą, kuriuo prašo pripažinti, kad D. V. ir R. V.:

5.1. sudarydami 2009 m. birželio 5 d. sutartį, susitarė su pardavėju L. P. dėl neterminuotos panaudos teisių į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, reikalingą eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį butą (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalį ūkinio pastato 5I1p;

5.2. sudarydami 2006 m. spalio 4 d. sutartį, susitarė su pardavėju A. P. dėl neterminuotos panaudos teisių į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, reikalingą eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį garažą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį ūkinio pastato 5I1p bei 1/3 dalį 46,10 m2 ploto rūsio patalpos R-1 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini);

5.3. pripažinti D. V. ir R. V. neterminuotos panaudos teises į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis „A“ (209 m²) ir „A4“ (18 m²) pažymėtas matininko G. B. 2019 m. vasario 28 d. parengtame „Žemės sklypo dalies reikalingos D. V. statinio ir patalpų eksploatavimui plane“ (sklypo plotas 1329 m²).

6. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais D. V. prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie draudimą ieškovui L. P. ir atsakovui A. P. perleisti savo turimas nuosavybės teises į jų turimas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, taikyti šio turto areštą ir pranešti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui, kad yra iškelta civilinė byla dėl daiktinių teisių į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį bei dėl šio žemės sklypo teisinio statuso.

7. 2019 m. rugpjūčio 16 d. trečiasis asmuo D. V. patikslino laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir prašė padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie draudimą ieškovui L. P. ir atsakovui A. P. perleisti nuosavybės teises į jų turimas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 443/1329 ir 221/1329 dalis, taip pat taikyti šio jų turimo turto (žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 443/1329 ir 221/1329 dalių) areštą, apribojant disponavimo teisę.

8. Prašymuose nurodė, kad ieškovas L. P. ir atsakovas A. P. pardavinėja ginčo sklype jiems priklausančias žemės sklypo dalis be nustatytos naudojimosi tvarkos. Tokiu būdu jie ketina parduoti ir ginčijamų, tik jiems priklausančių šio sklypo dalių „A“ (209 m²) ir „A4“ (18 m²), t. y. 227 m² plotą. Pažymėjo, jog siūlymuose pirkti bendraturtėms pasinaudojant pirmumo teise pabrėžiama, kad sklypo dalis parduodama be nustatytos naudojimosi tvarkos, o apie ginčą dėl panaudos teisių į žemės sklypo atitinkamas dalis neužsimenama. Taigi ieškovas ir atsakovas nesiūlo perimti ir neperleis naujiesiems pirkėjams jokių savo prievolių ir pareigų, kurių egzistavimą įrodinėja tretieji asmenys savarankiškame reikalavime. Šiuo atveju tarp D. V. ir naujojo pirkėjo nebūtų susiklostę tokie teisiniai santykiai, kurių pagrindu trečiasis asmuo turėtų teisę iš kito asmens reikalauti sklypo dalies panaudos. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai dėl būsimo sklypo dalių savininkų pasikeitimo negalėtų būti patenkinti arba realiai įvykdyti ir dėl to kiltų nauji teisiniai ginčai su šioje byloje dalyvaujančiais bei kitais asmenimis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nutarė padaryti įrašą viešame registre apie nuosavybės teise ieškovui L. P. priklausančios 443/1329 žemės sklypo dalies ir atsakovui A. P. priklausančios 221/1329 žemės sklypo dalies adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

9.1. Teismas nurodė, kad byloje esantys pasiūlymai įsigyti bendraturtėms bei vieši skelbimai pirkti ieškovui L. P. ir atsakovui A. P. priklausančias ginčo sklypo dalis patvirtina, kad ieškovas su atsakovais ketina parduoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini)dalis „A“ (209 m²), „A4“ (18 m²) dalis, į kurias D. V. ir R. V. prašo pripažinti neterminuotos panaudos teises.

9.2. Įvertinus trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad jis tikėtinai pagrindė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju pasitvirtinus trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais nurodytoms aplinkybėms, galėtų būti pažeisti jo interesai, nes pardavus ginčo žemės sklypo dalis D. V. ir R. V. netektų teisės reikalauti iš pirkėjo sklypo dalies panaudos.

9.3. Teismas pažymėjo, kad padarius įrašą Nekilnojamo turto registre dėl turto perleidimo draudimo, ieškovas bei atsakovas negalės laisvai disponuoti turimu turtu bei jo parduoti, dėl to žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių turto areštas nėra tikslingas, todėl prašymą šioje dalyje atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovas L. P. ir atsakovas A. P. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi taikytas laikinas apsaugos priemones ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Šio ginčo atveju trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais D. V. nepateikė jokių įrodymų, kad potencialūs pirkėjai, norintys įsigyti ieškovo L. P. ir atsakovo A. P. parduodamas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalis nėra informuojami apie šią vykstančią civilinę bylą. Trečiasis asmuo D. V., susipažinęs su skelbimais internete, tik pasamprotavo, kad ieškovas L. P. ir A. P. neinformuoja potencialių pirkėjų apie šią bylą ar jų pareigą išsiaiškinti, kokia teise trečiasis asmuo D. V. naudojasi žemės sklypu, kad galėtų eksploatuoti turimą nekilnojamąjį turtą, esantį žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Skelbimai apie parduodamą nekilnojamąjį turtą yra skirti sudominti potencialius pirkėjus, o ne atskleisti visą informaciją apie ketinamą parduoti nekilnojamąjį turtą. Aplinkybę, kad potencialūs pirkėjai yra informuojami apie šią civilinę bylą gali patvirtinti ieškovo L. P. ir atsakovo A. P. interesus atstovaujantis nekilnojamojo turto agentas G. T.. Be to, trečiojo asmens samprotavimai tėra prielaidos, o teismo sprendimas negali būti priimtas remiantis prielaidomis.

10.2. Visi žemės sklypo bendraturčiai yra šios civilinės bylos šalys, dalyvauja bylos nagrinėjime ir žino šioje byloje keliamus proceso dalyvių reikalavimus. Dėl to, teikiant pasiūlymus įsigyti ieškovo ir atsakovo norimą parduoti turtą šios bylos dalyviams, nėra pagrindo juos papildomai informuoti apie šią vykstančią bylą.

10.3. Pažymi, kad ginčo žemės sklypo bendraturtėms, o būtent atsakovėms G. D. V. ir J. V., įsigijus ieškovo L. P. ir atsakovo A. P. parduodamą turtą, išnyktų šios civilinės bylos ginčo objektas, nes šiai dienai trečiasis asmuo D. V. nereiškia reikalavimo dėl pripažinimo, kad buvo susitarta dėl žemės panaudos atsakovei G. D. V., iš kurios trečiasis asmuo D. V. kartu su sutuoktine R. V. 2006 m. rugsėjo 7 d. įsigijo butus Nr. 2 ir Nr. 3, esančius (duomenys neskelbtini), 2/3 rūsio ir 1/3 ūkinio pastato 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2019 m. birželio 17 d., metu trečiasis asmuo D. V. nurodė, kad nėra ginčo tarp jo ir atsakovės G. D. V. kokiu pagrindu jis naudojasi jos žemės sklypo dalimi. Be to, trečiasis asmuo D. V. palaiko atsakovių G. D. V. ir J. V. patikslintą 2013 m. vasario 4 d. priešieškinį. Tai patvirtina, kad ginčų tarp šių bylos šalių nėra. Dėl to nepagrįstai trečiasis asmuo D. V. reikalauja užtikrinti jo savarankiško reikalavimo įgyvendinimą tuo atveju, jei teismas priims jam palankų sprendimą absoliučiu draudimu ieškovui ir atsakovui perleisti nuosavybės teisę, nes pasikeitus proceso dalyviams, gali apskritai nebelikti ginčo objekto.

10.4. Šiuo atveju nėra ginčo dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, kada perleidus nuosavybės teisę nebūtų galima išreikalauti daikto iš sąžiningo įgijėjo. Išviešinimas informacijos apie vykstančią šią bylą, t. y. informavimas VĮ Registrų centras apie civilinės bylos Nr. 2-4059-775/2019 iškėlimą ir nagrinėjimą, kurioje sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos bei panaudos teisių į tam tikras žemės sklypo dalis nustatymo, užtikrina, kad tuo atveju, jei bus patenkintas trečiojo asmens D. V. savarankiškas reikalavimas, jis bus įvykdytas, nes naujasis žemės sklypo savininkas perimtų ieškovo L. P. ir atsakovo A. P. procesines teises šioje byloje.

10.5. Nepanaikinus skundžiamos nutarties, būtų pažeistas proporcingumo principas, nes esamu atveju yra suvaržyta ieškovo L. P. ir atsakovo A. P. konstitucijoje įtvirtinta nuosavybės teisė neribotam laikui byloje, kurioje teisingo sprendimo nepavyko šalims pasiekti jau dešimt metų ir kuri gali dar tiek pat trukti (byla šiuo metu yra tik ruošiama nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, o dar yra dvi galimos instancijos). Tuo tarpu trečiojo asmens D. V. galima teisė į žemės panaudą buvo suabsoliutinta, nepaisant to, kad net ir sudaryta neterminuota panauda bet kuriuo metu panaudos davėjo gali būti pakeista ar nutraukta (CK 6.642 str. 1 d.). Akivaizdu, kad esamu atveju trečiasis asmuo D. V. įgyja pranašumą ieškovo L. P. ir atsakovo A. P. atžvilgiu.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais, D. V. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Apeliantai parduodami D. V. statinius ir patalpas, sutartyse nenumatė trečiojo asmens daiktinių teisių į sklypą. Apeliantai nepateikė jokio asmens, sutinkančio perimti jų prievoles pagal 2006 m. ir 2009 m. sudarytas patalpų ir statinių dalių pirkimo–pardavimo sutartis, sutikimo suteikti trečiajam asmeniui panaudos teises į sklypo dalį, reikalingą eksploatuoti šias patalpas.

11.2. Antra, nėra aišku, kokios apimties bus nustatytos tos teisės ir kokiu pagrindu (panaudos, servituto ar kt.) jos bus nustatytos.

11.3. Trečia, jokie būsimi pirkėjai nepardavė D. V. minėtų patalpų ir tiesiog negali būti atskiriamos apeliantų pareigos perduodant jam šias patalpas, kartu su jomis perduoti ir teisę naudotis jų žemės sklypo dalimis patalpų eksploatavimui pagal paskirtį.

11.4. Paaiškėjus, kad sklypo dalimis naudotis apeliantai D. V. neleis jokiu teisiniu pagrindu, teismas negalėtų laisvai spręsti dėl 2006 m. ir 2009 m. sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ex officio ir restitucijos taikymo – pirktas patalpas grąžinant apeliantams kartu su žeme, kurią būtų įsigiję jau kiti, sąžiningi įgijėjai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

13. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – padarytas įrašas viešajame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

15. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, D. V. savo reikalavimus grindžia tuo, kad iš L. P. ir A. P. įsigijus nekilnojamąjį turtą – statinius, pirkimo–pardavimo sutartimis nebuvo išspręstas klausimas, kaip D. V. su sutuoktine naudosis žemės sklypo dalimi, reikalinga pastatams eksploatuoti. Dėl šios priežasties D. V. prašo nustatyti, jog su nekilnojamojo turto pardavėjais susitarė ir dėl neterminuotos panaudos teisių į žemės sklypų dalis, reikalingas pastatams eksploatuoti.

16. Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis trečiasis asmuo su savarankiškus reikalavimus grindžia savo reikalavimus, ir įvertinus pateiktus įrodymus darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal D. V. pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Ieškinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

17. Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

18. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1326-302/2018).

19. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju neužtikrina galimai trečiajam asmeniui D. V. palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o priešingai – suvaržo ieškovo L. P. ir atsakovo A. P. nuosavybės teisės įgyvendinimą neribotam laikui, kuris šioje byloje tęsiasi jau dešimt metų. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo D. V. nereiškia reikalavimo dėl nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypus pripažinimo, taip pat neprašo pripažinti negaliojančiais jokių sandorių, todėl nėra pagrindo apeliantams drausti sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis. Trečiojo asmens D. V. prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmę, paskirtį ir tikslus. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka ir jomis siekiamų tikslų, nes byloje dalyvaujančių asmenų teisės yra suvaržomos be pagrindo, t. y. nesant jokio poreikio ieškinyje nurodytiems reikalavimams užtikrinti.

21. Atkreiptinas dėmesys, jog teisė naudotis žemės sklypo dalimi gali būti pagrįsta nuoma, panauda, servitutu ir kitais įstatyme ar sutartyje nustatytais pagrindais. Tokios teisės gali būti išsaugotos ir pasikeitus daikto savininkui, jeigu jos buvo įregistruotos viešame registre. CK 6.643 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui. Tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti.

22. Taigi, įstatymas nedraudžia apeliantams parduoti žemę tretiesiems asmenims. Teismui nusprendus trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus patenkinti, naujajam žemės savininkui pereis teisės ir pareigos, susijusios ir su panaudos sutartimi. Tai reiškia, kad D. V. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina būsimo galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymo, nes įstatymu įtvirtinta, jog pasikeitus daikto savininkui panaudos teisė išsaugoma.

23. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre yra įrašas, jog yra iškelta byla, kurioje sprendžiamas ginčas dėl apeliantams priklausančio žemės sklypo. Ši aplinkybė patvirtina, jog naujiesiems ginčo žemės sklypo savininkams apie iškeltą teisme bylą bus žinoma.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad visi žemės sklypo bendraturčiai yra šios civilinės bylos šalys, dalyvauja bylos nagrinėjime ir žino šioje byloje keliamus proceso dalyvių reikalavimus. Dėl to, teikiant pasiūlymus įsigyti ieškovo ir atsakovo norimą parduoti turtą šios bylos dalyviams, nėra pagrindo juos papildomai informuoti apie šią vykstančią bylą.

25. Apibendrinant tai, kas nurodyta, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – trečiojo asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus D. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – trečiojo asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus D. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas