Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij, kaltinamajam V. Ž., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. 2016-04-24, apie 16 val. 20 min., prie pastato Varpo g. 39 Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nevykdė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulių G. G. ir D. G. teisėtų reikalavimų – nutraukti neteisėtus veiksmus ir rankomis nedaužyti tarnybinio automobilio ir išlipti iš automobilio, po ko aktyviais veiksmais pasipriešino G. G. ir D. G., panaudodamas prieš juos fizinį smurtą: D. G. tris kartus spyrė dešine koja į blauzdą, o G. G. įspyrė į kairės kojos kelį, taip sukeldamas nukentėjusiems fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-04-24 buvo išgėręs, sėdėjo savo automobilyje, kuris stovėjo kieme. Atvyko policijos pareigūnai, pareikalavo išlipti iš automobilio, jam to nepadarius, buvo ištemptas jėga, plyšo jo striukė. Dėl to ir įvyko konfliktas su abiem policijos pareigūnais. Kai pareigūnai uždėjo antrankius, jis galėjo nesąmoningai tam priešintis, dėl ko ir įspyrė pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

V. Ž. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš liudytojo D. G., Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-os kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio, 2016-04-27 apklausos protokolo nustatyta, kad 2016-04-24, jam dirbant su vyr. patruliu G. G., apie 16 val. 20 min. gavo pranešimą iš Kauno apskrities VPK OVS, kad Kaune, Varpo g. 39, reikalinga pagalba kolegoms dėl sustabdyto agresyvaus, neblaivaus automobilio vairuotojo. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko vyr. patrulis E. P. ir vyr. patrulė R. Š., jų tarnybiniame automobilyje „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kuris vairavo automobilį „Chrysler Pacifica, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo nustatyta, kad tai V. Ž.. Patruliui E. P. pradėjus pildyti administracinį teisės pažeidimo protokolą, vyriškis pradėjo rankomis daužyti tarnybinio automobilio duris, langus. Buvo pareikalauta, kad šis nutrauktų neteisėtus veiksmus ir nedaužytų tarnybinio automobilio, tačiau pilietis į jų teisėtus reikalavimus nereagavo, toliau rankomis daužė tarnybinį automobilį. Siekiant apsaugoti asmenį nuo galimų susižalojimų bei norint apsaugoti tarnybinį automobilį nuo sugadinimo, buvo pareikalauta iš išlipti iš automobilio, tačiau jis į reikalavimus nereagavo. Pradėjus vairuotoją traukti iš automobilio, jis pradėjo standinti rankas, kojas, nesileido išlaipinamas, buvo įsirėmęs į skiriamąją pertvarą, todėl jėga buvo išlaipintas. Dedant antrankius, V. Ž. tris kartus spyrė į dešinės kojos blauzdą, o jo kolegai G. G. vieną kartą į kairės kojos kelį. Tokiais savo veiksmais V. Ž. jam sukėlė fizinį skausmą (b. l. 12-13).

Liudytojas G. G., Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-os kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulis, 2016-04-27 apklausos metu davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas D. G. (b. l. 21-22).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 680 nustatyta, kad 2016-04-24, 17.39 val. V. Ž. nustatytas 1,96 promilės girtumas (b. l. 41).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. Ž. pasipriešinus valstybės tarnautojui pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, neneigė įspyręs policijos pareigūnams, kai šie reikalavo nutraukti savo neteisėtus veiksmus ir uždėjo jam antrankius, mano, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo tai, kad buvo neblaivus. Nustatyta, kad kaltinamasis pasipriešino valstybės tarnautojams – Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-os kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliams D. G. ir G. G., kai šie atliko savo tiesiogines tarnybines funkcijas, buvo uniformuoti ir teisėtai reikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus (daužyti policijos tarnybinio automobilio stiklus), pareikalavo išlipti iš automobilio. Kadangi kaltinamasis policijos pareigūnams pasipriešino naudodamas fizinį smurtą (spyrė pareigūnams) tokie V. Ž. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje.

V. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Ž. parodė, jog su nukentėjusiaisiais G. G. ir D. G. susitaikė, jų atsiprašė. Nukentėjusieji D. G. ir G. G. pateikė teismui prašymą nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi jie su kaltinamuoju susitaikė, šis jiems padarytą neturtinę žalą atlygino ir pretenzijų jam neturi.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

V. Ž. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo pripažino, su nukentėjusiaisiais G. G. ir D. G. susitaikė, jiems padarytą neturtinę žalą atlygino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis dirba, turi šeimą, augina tris vaikus, vienas iš jų nepilnametis. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog V. Ž. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir V. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Ž., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiaisiais G. G. bei D. G. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomosios priemonės V. Ž. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Išaiškinti V. Ž., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.