- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- 1-1682-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07967-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- J. A.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.10.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Lino Gružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Trakų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lentvaryje, Trakų r. sav., deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
jis 2018 m. vasario 16 d., apie 07.51 val., Vilniuje, J. Tiškevičiaus g., ties pastatu Nr. 22, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „DAF FA 75CF250“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,17 promilės etilo alkoholio).
Taip J. A. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą.
J. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga, t.y.
- kaltinamojo J. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. vasario 16 d., apie 07.00 val., įmonės, kurioje dirba, automobiliu „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į parduotuvę „Maxima“, esančią adresu J. Tiškevičiaus g. 22, Vilnius. Išvakarėse buvo išgėręs nemažai alkoholio, todėl jautėsi pagiringas. Dėl minėtos priežasties, jam paprašius, iki minėtos parduotuvės automobilį vairavo pažįstamas, turintis teisę vairuoti tokias transporto priemones. Parduotuvės teritorijoje, prie iškrovimo rampos, jis su pažįstamu susipyko, dėl ko pastarasis išėjo. Tada nusprendęs pabaigti iškrovimo darbus, jis pats atsisėdo už automobilio „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo. Vairuodamas minėtą automobilį važiavo atbulomis link iškrovimo rampos. Dėl blogos savijautos netinkamai įvertino atstumą iki rampos ir automobiliu atsitrenkė į kažkokius konteinerius. Po įvykio buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo ir perduotas policijai. Į alkotesterį įpūtė daugiau negu 2 promiles. Po to buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą ir komisariatą. Labai neigiamai vertina savo elgesį. Šiuo metu jau yra bedarbis, realaus pragyvenimo šaltinio neturi. Dėl minėtos priežasties jo finansinė būklė yra sunki. Be to, jis turi sergančią motiną. Prašo leisti atlikti arešto bausmę. Psichinių sutrikimų neturi, į narkologo įskaitą neįrašytas (b.l. 31);
- liudytojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2018 m. vasario 16 d., apie 07.45 val., atvažiavo į savo parduotuvėje „Maxima“ esančią darbovietę, kuri yra adresu J. Tiškevičiaus g. 22, Vilnius. Į jį kreipėsi parduotuvės krovikas, nurodęs, kad galimai girtas vairuotojas, vairuodamas krovininį automobilį „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į konteinerį ir jį apgadino. Priėjęs prie minėto automobilio vairuotojo J. A., jis suprato, kad pastarasis girtas. Nuo J. A. sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. J. A. neneigė vairavęs automobilį, prašė nekviesti policijos. J. A. automobilyje kitų asmenų nebuvo. Apie įvykį jis pranešė bendrajam pagalbos centrui. Atvykę policininkai sulaikė J. A. (b.l. 17);
- liudytojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2018 m. vasario 16 d., apie 07.51 val., iš Vilniaus VPK buvo gautas pranešimas apie Vilniuje, J. Tiškevičiaus gatvėje, ties pastatu Nr. 22, t.y. parduotuve „Maxima“, kilusį eismo įvykį. Nuvykus minėtu adresu buvo nustatyta, kad parduotuvės „Maxima“ vidiniame kieme, prie iškrovimo rampos, J. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairuodamas automobilį „DAF FA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas juo atbulas, atsitrenkė į metalinius konteinerius. J. A. buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo J. B., kuris surašė paaiškinimą. Nuo J. A. sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Pastarasis neneigė esąs neblaivus ir vairavęs automobilį. Alkotesterio pagalba J. A. buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas. Vėliau J. A. buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, dar vėliau – į kelių policijos valdybą (b.l. 19);
- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, jog krovininis automobilis DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Vectum“ (b.l. 13);
- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriuose nurodyta, jog vidutinė krovininio automobilio DAF (2004 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 7210 eurų (b.l. 14);
- alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0001 rodmenimis, iš kurių matyti, kad J. A. 2018 m. vasario 16d., 08.16 val., buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2018 m. liepos 26 d. (b.l. 20);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1743/2018(01), kurioje konstatuota, jog J. A. kraujyje, paimtame 2018 m. vasario 16 d., 08.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,17 promilės etilo alkoholio (b.l. 22).
Motyvuojamoji dalis
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad J. A. 2018 m. vasario 16 d., apie 07.51 val. Vilniuje, vairavo krovininį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,17 promilės etilo alkoholio. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes J. A. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. A. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu, tačiau nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, neturi realaus pragyvenimo šaltinio, prižiūri sergančią motiną. Prašo teismo neišieškoti iš jo visos automobilio vertės, nes tai, jo manymu, yra neproporcinga (b.l. 39-40).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. A. - anksčiau neteistas (b.l. 35), baustas administracine tvarka už KET ir kitų rūšių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 36-37), nedirba (b.l. 38), byloje nėra duomenų apie J. A. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.
Už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 45 parų arešto bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (neteistas, baustas administracine tvarka, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, žymiai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, buvo vairuojamas krovininis automobilis) šiuo konkrečiu atveju nėra per griežta, proporcinga padarytam nusikaltimui, todėl mažinti jos pagrindo nėra.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
J. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas krovininę transporto priemonę, J. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,17 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad J. A. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau nebuvo teistas bei baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Kaltinamajam J. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo paėmimą - palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ Regitra (b.l. 32-34).
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė J. A. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika) vertę atitinkančią pinigų sumą – 7210 eurų. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – .UAB „Vectum“ (b.l. 13). Atsižvelgiant į J. A. nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, kuris žymiai viršijo minimalią vidutinio girtumo ribą, taip pat į tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga būtų konfiskuoti iš J. A. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio DAF vertę, t.y. 7210 eurų. Neskirti J. A. šios baudžiamojo poveikio priemonės jokio pagrindo nėra, nes krovininį automobilį DAF nuteistasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl iš jo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertė.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. skirti galutinę 30 parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. A. sulaikymo dienos, vykdant šį baudžiamąjį įsakymą.
Paskirti J. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Kaltinamajam J. A. skirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą - palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dokumentą – J. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2009 m. rugpjūčio 5 d. – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei Regitra.
Konfiskuoti iš J. A. automobilio „DAF FA 75CF250“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 7210 (septynis tūkstančius du šimtus dešimt) eurų valstybės naudai.
1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.