Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimas

2020-12-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-10919-446/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
e2YT-10919-446/2020
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-01090-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerija, Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM, VĮ Turto bankas
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10919-446/2020Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01090-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant R. K.,dalyvaujant pareiškėjos atstovėms V. G., advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad neveiksni L. S., globojama sesers R. S., po savo mamos M. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama tvarkyti ir valdyti testamentu paliktą palikimą.

Pareiškėjos atstovė V. G. paaiškino, kad pareiškėja R. S. – jos močiutė, neveiksni L. S. – R. S. sesuo, kuri gyveno kartu su savo motina M. S., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Mirus M. S. neįgalią L. S. ėmė globoti sesuo R. S.. Testamentu M. S. turtą po savo mirties paliko dukroms J. K., R. S. ir L. S.. Dar esant gyvai, bet jau pasiligojusiai M. S., kuri nebegalėjo pasirūpinti savimi ir neįgalia dukra L., R. S. faktiškai apsigyveno savo mamos namuose (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir prižiūrėjo savo pasiligojusią mamą ir neveiksnią seserį L. S.. Po mamos mirties L. S., globojama sesers R. S., kurį laiką gyveno motinos namuose (duomenys neskelbtini), naudojosi visu motinos paliktu turtu, daiktais. 2015 m. pradžioje R. S. kartu su seserimi persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), R. S. namus. R. S. savo vardu motinos palikimą priėmė, paveldėjimo dokumentus susitvarkė. Neveiksnios sesers vardu palikimo priėmimo dokumentų nesutvarkė, nes nebuvo sutvarkyta globa, sutvarkius globą, 2015 metų pradžioje abi išsikraustė iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) L. S. mirė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. S. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, dėl R. S. pareiškimo patenkinimo neprieštarauja.

Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjos M. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį mirusios palikėjos turto priėmimą valdyti, neprieštarauja, kad pareiškėjos R. S. pareiškimas būtų patenkintas.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos R. S. pareiškime išvardintos aplinkybės ir suformuoti pareiškimo reikalavimai neprieštarauja paveldėjimo santykių teisinio reguliavimo nuostatoms, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarnybai nėra žinomos faktinės aplinkybės dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu po palikėjos M. S. mirties, negali pasisakyti dėl pateiktų reikalavimų pagrįstumo.

Suinteresuotas asmuo A. K. nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

(duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu (duomenys neskelbtini) rajono antrojo notaro biuro notarės, M. S. jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, ūkio pastatų, namų valdos žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį savo mirties atveju paliko dukroms J. K. ir L. S., likusias 2/4 dalis - dukrai R. S.. (duomenys neskelbtini) M. S. mirė. Iš testamentų registro, nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad testamentinės įpėdinės J. K. ir R. S. savo motinos palikimą priėmė, tačiau ¼ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), iki šiol registruota mirusios palikėjos M. S. vardu, testamentų registre duomenų apie M. S. testamentinę įpėdinę L. S. nėra. 1999 m. lapkričio 23 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu L. S. buvo pripažinta neveiksnia, Kelmės rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjo įsakymu M. S. paskirta neveiksnios savo dukters L. S. globėja. 2014 m. gruodžio 19 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi, patenkinus pareiškėjos R. S. pareiškimą, ji paskirta neveiksnios L. S., gyvenančios (duomenys neskelbtini), globėja ir turto administratore, nustatant paprastąjį turto administravimą. (duomenys neskelbtini) L. S. mirė.

Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal M. S. palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojančio 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra neveiksnus ir jo vardu veikia globėjas, jis ir išreiškia valią globotinio vardu dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo. Tačiau neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas. CK 3.244 straipsnio 3 dalyje nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas. Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi, sudarant palikimo priėmimo ar atsisakymo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių teismo leidimas yra būtina sąlyga sudaryti minėtą sandorį, t. y. globėjui siekiant globotinio vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą yra būtina gauti teismo leidimą. Asmens valia priimti palikimą turi būti išreikšta aktyviais veiksmais įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Būtina per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir tuomet pradedamas procesas palikimui priimti. Nagrinėjamu atveju, mirus neveiksnios L. S. globėjai, neliko asmens, kuris neįgalios vardu galėtų priimti palikimą. Pareiškėja R. S. neveiksnios savo sesers L. S. globėja tapo tik praėjus dviem metams po M. S. mirties, dėl ko ji per tris mėnesius po palikėjos mirties neturėjo galimybės kreiptis į notarą globotinės vardu priimti arba atsisakyti priimti palikimą, į teismą gauti leidimą tokiam veiksmui atlikti, todėl nebuvo įteisintas neveiksnios L. S. vardu motinos turto dalies, paliktos jai testamentu, paveldėjimas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad mirus M. S. jos neveiksni dukra L. S. liko gyventi motinai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi visais motinos paliktais baldais, namų apyvokos daiktais, pareiškėja rūpinosi neįgalia seserimi, tapo jos globėja. Teismo nutartyje, kuria globėja paskirta R. S., konstatuota, kad po tėvų mirties L. S. tėvų name liko gyventi viena, su ja laikinai gyvena pareiškėjos anūkė V. R., kuri padeda L. prižiūrėti. Tokiu būdu neveiksni L. S. priėmė motinos palikimą aktyviais veiksmais – gyvendama motinos name, kuris buvo naudojamas neveiksnios įpėdinės interesais. Po L. S. mirties atsiradusį palikimą įstatymo nustatyta tvarka turi teisę paveldėti jos sesuo, pareiškėja R. S., nesant aukštesnės eilės įpėdinių. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad testamentinė įpėdinė L. S. po savo motinos M. S. mirties jos palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje susidarė 8,55 Eur, priteistinos iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globojama R. S., motinos M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš R. S. valstybei 8,55 Eur (aštuonis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė