Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-64/2007 m.

Teisėjas Žanas Kubeckas Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.

2007 m. spalio 18 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 28 d. 18 val., Šiauliuose, ties J.Basanavičiaus – Jankausko gatvių sankirta, iš nepilnamečio M. J. paėmė paprašytą parodyti svetimą, S. B. priklausantį mobilųjį telefoną „Motorolla E 398“ su SIM pokalbių kortele „Labas“ 300 Lt vertės bendrai, po ko siekdamas išlaikyti paimtą turtą, panaudojo fizinį smurtą – paėmęs už šonų sudaužė galvomis nepilnamečius M. J. ir šalia stovėjusį M. M., ir tokiu būdu pagrobė svetimą turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. B. 300 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino A. K. kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d.. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde neginčija veikos kvalifikavimo ir kaltės klausimo, o skundžia tik bausmės dydį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl paskirtos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, minėto įstatymo nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į byloje nustatytų įrodymų visumą, ir skyrė bausmę, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai.

Įvertinus byloje nustatytas ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės rūšis A. K. parinkta tinkamai, nes pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad padaryta nusikalstama veika yra dėsningas ankstesnės nuteistojo veikos padarinys, kad nuteistasis nekeičia gyvenimo būdo, teistas 4 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei ir ketvirtą kartą už plėšimą, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir, vadovaudamasis LR BK 56 str. įtvirtinta nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai paskiria laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas pagrįstai paskyrė pačią griežčiausią LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę laisvės atėmimą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra recidyvistas, nes, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs, padarė naują tyčinį nusikaltimą (LR BK 27 str. 1 d.), bei atsižvelgdamas į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, baustas administracine tvarka, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas neigiamai, paskyrė A. K. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nors sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis yra nurodytas iki šešerių metų. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgė į aplinkybes, į kurias apeliaciniame skunde pakartotinai prašo atsižvelgti apeliantas – jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, kuri taip pat nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad pakartotinai atsižvelgti į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo. Nuteistajam A. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir jos dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Nuteistojo skundo motyvas, kad jis padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ikiteisminio tyrimo metu aiškintis nusikalstamą veiką, yra nepagrįstas. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis pripažįstama tuomet, kai kaltininkas gera valia aktyviais veiksmais padeda išsiaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodo nusikalstamos veikos liudytojus ir t.t. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmos apklausos metu nuteistasis neigė kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos (b.l. 109-110, t. 1), o tik po atliktos akistatos su E. K., pakeitė savo parodymus dėl įvykdyto nusikaltimo (b.l. 115-117, t. 1), savo parodymų pakeitimą paaiškino noru išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl pasiūlė E. K. prisiimti atsakomybę, nes jis anksčiau nei karto neteistas (b.l. 40, t. 2). Be to, iš 2007-01-03 Šiaulių m. VPK Pirmojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pranešimo matyti, jog buvo paskelbta įtariamojo A. K. vietinė paieška, kuri buvo nutraukta A. K. pristačius į Šiaulių m. VPK Pirmąjį policijos komisariatą (b.l. 48-49, t. 1) ir jis dėl padaryto nusikaltimo apklaustas praėjus daugiau kaip trims mėnesiams. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog nuteistasis nepadėjo išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir dėl šio priežasties, apelianto prašymas dėl dar vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo negali būti patenkintas.

Nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, kad teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į prokurorės nuomonę dėl jo nenuoširdumo, nes iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog prokurorė baigiamosiose kalbose kalbėjo apie A. K. prisipažinimą, o ne apie nenuoširdumą (b.l. 41, t. 2), be to, nuteistojo noras atlyginti nusikaltimu padarytą žalą yra nepagrįstas, nes nusikaltimą jis padarė 2006-09-28, o buvo sulaikytas tik 2007-01-12, todėl turėjo realią galimybę įsidarbinti ir atlyginti padarytą žalą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į surinktą ir ištirtą bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę, skundžiamas nuosprendis pripažintinas teisėtu bei pagrįstu ir apeliacinio skundo motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. nuosprendžio atmesti.