Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-12-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-953-423/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-10
Bylos Nr.
II-953-423/2009
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
A. L.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. 11-953-423 /09Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 10 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Aušrai Briedienei,nedalyvaujant pareiškėjui A. L.,

dalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Rimantui Platūkiui,

nukentėjusiajam asmeniui A. M. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. L. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyresn. specialisto 2009-10-27 nutarimu A. L. paskirta administracinė nuobauda -160 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2d., padarymą.

A. L. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2009-09-27, 14.00 val., Alytaus mieste, Likiškėlių- Jaunimo gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę, viršijo leistiną 40 km/h greitį, važiuodamas 60-70 km/h greičiu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, prireikus nesustojo, kai to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, susidūrė su priešinga kryptimi į kairę sukančia kita transporto priemone, po to atsitrenkė į gatvės bortelį ir kelio ženklą. Tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

A. L. savo skundu prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti, kadangi eismo įvykis kilo dėl ne dėl jo, o dėl automobilio Peugeot vairuotojos A. M. G. Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų. Jis Likiškėlių gatve važiavo 60-70 km/h greičiu, prieš Likiškėlių – Jaunimo gatvių sankryžą persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmą. Jam važiuojant per sankryžą Peugeot automobilis suko į kairę, nedavė jam kelio važiuojant teisiai, norėdamas išvengti susidūrimo, jis užvažiavo ant gatvės bortelio. Kadangi avarinę situaciją sudarė Peugeot automobilio vairuoja A. M. G., jam paskirta nuobauda nepagrįstai, todėl nutarimas naikintinas, netinkamai įvertinus autoįvykio faktines aplinkybes ir jo veiksmus.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi ginčijamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Nukentėjusysis asmuo A. M. G. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y. viršijo leistiną greitį. Šie jo veiksmai taip pat turėjo įtakos autoįvykio kilimui. Ji taip pat yra nubausta dėl šio eismo įvykio pagal ATPK 127 str. 2d., kadangi ji, vairuodamas automobilį ir sukdama į kairę, nedavė kelio transporto priemonei važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai ir tuo savo veiksmai pažeidė KET 161 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, patikrinęs priimto ginčijamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą (ATPK 297 str.) konstatuoja, kad A. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2d., todėl jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2d..

Kelių policijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, visapusiškai išsiaiškino visas su autoįvykiu susijusias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (ATPK 284 straipsnis).

Kadangi abu autoįvykio dalyviai suinteresuoti bylos baigtimi, sprendžiant šią bylą ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, kurių tikrumas nekelia abejonių.

Alytaus mieste, Likiškėlių – Jaunimo gatvių sankryžoje A. M. G. turėjo teisę šioje gatvės dalyje atlikti numatytą kairio posūkio manevrą, tačiau privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Kelių eismo taisyklių 161 punkte kategoriškai nurodyta, kad prieš sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms. Būtent šio KET punkto reikalavimą A. M. G. privalėjo vykdyti, tačiau šių reikalavimų ji nevykdė ir dėl to minėti A. M. G. veiksmai buvo pagrindine sąlyga šio autoįvykio kilimui.

Tačiau išanalizavus bei įvertinus skundo motyvus, bylos šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, autoavarijos vietos schemoje užfiksuotą autoįvykyje dalyvavusių abiejų lengvųjų automobilių vietą bei padėtį po autoavarijos, šių automobilių fotonuotraukas ir jose užfiksuotą jų sužalojimo pobūdį, susidūrimo mechanizmą, automobilių gabaritų duomenis, taip pat kelio bei kitus matmenis, greitį ribojančio ženklo galiojimą, darytina išvada, kad pareiškėjas taip pat akivaizdžiai ir neginčijamai nevykdė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimų.

Pareiškėjo Kelių eismo taisyklių reikalavimų nevykdymą vienareikšmiai patvirtina paties pareiškėjo pripažinimas, jog jis važiavo 60-70 km/h greičiu, kai leistinas greitis įvykio vietoje yra 40 km/h, išsamūs ir nuoseklūs teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nenustatyta, kad liudytojai būtų suinteresuoti pareiškėją nepagrįstai apkaltinti, autoavarijos vietos schema, fotonuotraukose užfiksuotas abiejų automobilių sugadinimų pobūdis ir jų lokalizacija. Būtent šių aplinkybių pagrindu galima vienareikšmiai teigti, kad A. L. tinkamai neįvykdė KET 133 punkto reikalavimų, t. y. akivaizdžiai viršijo leistiną greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, prireikus nesustojo, kai to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, t.y. tuo metu kai A. M. G. vairuojamas automobilis suko į kairę, užtverdamas kelią automobiliui BMW, ir susidūrė su priešinga kryptimi į kairę sukančia kita transporto priemone, po to atsitrenkė į gatvės bortelį ir kelio ženklą.

Būtent dėl šios priežasties A. L. veiksmai, vairavimas transporto priemonės akivaizdžiai didesniu nei tame kelio ruože leidžiama greičiu – 60-70 km/h buvo priežastiniame ryšyje tarp veikos ir pasekmių, kadangi važiuojant leistinu greičiu buvo visos objektyvios galimybės laiku sustabdyti transporto priemonę ir taip išvengti susidūrimo.

Pareiškėjo skundo motyvai dėl autoavarijos aplinkybių yra nelogiški ir prieštaringi, todėl nėra patikimi bei objektyvūs. Tuo tarpu A.M. G. ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai nuoseklūs, tikslūs, visiškai atitinka autoavarijos schemoje užfiksuotiems objektyviems duomenims, abiejų automobilių susidūrimo mechanizmui, jų sužalojimo pobūdžiui ir automobilių išsidėstymui po autoįvykio. Todėl abejoti ar netikėti A.M. G. paaiškinimais bei liudytojų parodymais nėra pagrindo.

Apibendrinus byloje nustatytų objektyvių faktinių aplinkybių visumą, yra pakankamai pagrindo pripažinti, kad A. M. G. neatsargūs veiksmais buvo pagrindine autoavarijos kilimo sąlyga, o pareiškėjo A. L. neatsargūs veiksmai techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje tarp veikos ir sukeltų žalingų pasekmių.

Esant pakankamiems objektyviems duomenims byloje, šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu kylantiems klausimams išaiškinti specialių autotechninių žinių nereikia, todėl autotechninė ekspertizė neskirtina.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčijamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jokio įstatyminio pagrindo jį naikinti nėra, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1d. 1p. teisėja

nutarė:

Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyresn. specialisto 2009m. spalio 27d. nutarimą, kuriuo A. L. paskirta administracinė nuobauda – 160 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Urbonienė