Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties, kuria netenkintas V. P. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. balandžio 30 d. nutarimas nubausti V. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str. 110 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Administracinės veiklos skyrius) 2012-04-30 nutarimu V. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str. už tai, kad jis 2011-11-03, 14.36 val., pastatė automobilį „Subaru Forester“, v/n (duomenys neskelbtini), mokamoje stovėjimo vietoje, esančioje Geležinkelio g. 16, Vilniuje, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę, taip pažeisdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.1. p. reikalavimą.

V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-07 nutartį.

Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Tiek bylos medžiagoje esančiose, tiek ir teismo posėdžio metu pateiktose nuotraukose aiškiai matyti, kad automobilis nebuvo sustojęs ženklo Nr. 528 kartu su ženklu Nr. 840 galiojimo zonoje. Teigia, kad nepagrįstai buvo atmestas jo paaiškinimas, jog jis 2011-11-03 sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Geležinkelio g. 16, Vilniuje, tam, kad išlaipintų keleivius bei padėtų jiems išsikrauti lagaminus, kuriuos jis padėjo nunešti į traukinių stoties peroną. Remiantis byloje esančiais įrodymais, negalima nustatyti, kiek laiko truko automobilio sustojimas.

V. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. P. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str. numatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 p. įtvirtinta, kad transporto priemonės stovėjimas – iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti, o transporto priemonės sustojimas – iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, byloje esančiais įrodymais užfiksuota, kad automobilio „Subaru Forester“ vairuotojo automobilių stovėjimo aikštelėje, Geležinkelio g. 16, Vilniuje, nėra, todėl pripažintina, kad transporto priemonė stovėjo, o ne sustojo. Tai, kad pasak V. P., jis sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje tam, kad išlaipintų keleivius bei padėtų jiems išsikrauti lagaminus, kuriuos jis padėjo nunešti į traukinių stoties peroną, negali būti laikoma kaip transporto priemonės sustojimas, kadangi pagal KET jo atliktų veiksmų visuma neatitinka minėtos sąvokos apibrėžimo. Atkreiptinas dėmesys, kad KET akcentuoja, jog transporto priemonės sustojimu gali būti tik toks transporto priemonės sustabdymas, kuris reikalingas transporto priemonei krauti, o ne iškrautam kroviniui nešti į kitą vietą.

Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad kelio ženklas, nurodantis mokamą stovėjimo aikštelę, stovi ne prie kelio, nuo kurio galima būtų teigti, kad yra mokamas automobilių stovėjimas, o stovėjimo aikštelės teritorijos viduje, netoli kelio ženklo priešingoje pusėje stovi stovėjimo bilietų automatas (b.l. 8). Pati stovėjimo aikštelės teritorija yra aiškiai, t. y. stulpeliais, apibrėžta. Taigi, darytina išvada, kad visa automobilių stovėjimo aikštelė yra mokama. Atsižvelgiant į tai, tvirtinti, kad automobilis stovėjo nemokamoje automobilių stovėjimo vietoje, yra nelogiška, todėl toks teiginys atmetamas.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-07 nutartį V. P. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. balandžio 30 d. nutarimą nepakeistus bei V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.