Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui D. Ž., duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio sūnaus T. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai ( b.l. 4). Santuoka tarp šalių sudaryta nebuvo. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-26 nutartimi ( b.l. 10) nepilnamečio T. Ž. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo tėvu D. Ž., o iš V. D. jos nepilnamečio sūnaus T. išlaikymui buvo priteistas išlaikymas po 250 Lt kas mėnesį.

CK 3.169 str. 3 d. įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Taigi, šiuo atveju ieškovė privalėjo byloje įrodyti (pateikti pakankamus ir leistinus įrodymus) jog atsirado būtinybė (pagrindai) keisti jau nustatytą nepilnamečio vaiko T. Ž. gyvenamąją vietą ir kokios priežastys tai sąlygoja. CPK 177 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus. CPK 176 str.1 d. nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Kaip jau minėta, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Šioje byloje nustatyta, kad nepilnametis T. Ž. nuo 2012 metų, t. y faktiškai tris metus gyvena su atsakovu, yra jo prižiūrimas ir auklėjamas. Iš Panevėžio miesto VTAS 2015-10-09 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr.VS-1392(10.9) (b. l. 59-60) matyti, kad pas atsakovą vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Jokių duomenų apie tai, kad atsakovas netinkamai rūpinasi savo vaiku ir netinkamai jį auklėja byloje nėra. Nors atsakovas šiuo metu nedirba ir yra registruotas Darbo biržoje, gaunamos išmokos iš valstybės ir artimųjų materialinė parama yra pakankama, kad nepilnametis T. Ž. būtų aprūpintas lavinimo, ugdymo ir mokymo priemonėmis, drabužiais, avalyne ir kitais būtinais reikmenimis.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str. įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 str. nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 str.). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas teismui, sprendžiančiam vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, tačiau nenustatyta, jog visais atvejais ši teismo pareiga turi būti įgyvendinama tiesiogiai, t. y. per teismo posėdį. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta ,,neįmanomumo“ apklausti vaiką per teismo posėdį sąlyga turėtų būti suprantama ne tik kaip objektyvus vaiko negalėjimas dalyvauti teismo posėdyje (pvz., dėl ligos), tačiau ir kaip negalėjimas dalyvauti dėl to, kad gali būti pažeisti jo interesai. Atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes (vaiko jautrumą, galimą apklausos žalą jo psichinei būklei, įtaką neigiamų jausmų (baimės, nerimo, nesaugumo) formavimuisi ir kt.), apklausti vaiką teismo posėdyje gali būti nerekomenduojama ar netikslinga. Dėl to teismas pasirengimo bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje gali pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, pedagogams, kitiems socialiniams darbuotojams ar asmenims išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi. Taigi, atsižvelgus į šiuos motyvus ir įvertinus nepilnamečio T. Ž. amžių – 7 metai, į teismo posėdį jis kviečiamas nebuvo, o jo nuomonė buvo išklausyta per Panevėžio miesto VTAS atstovę, kuri nurodė, jog vaikas išreiškė savo nuomonę gyventi su tėvu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pati pripažįsta, kad vaikas yra išreiškęs norą gyventi su tėvu, tai patvirtino ir atsakovas ir Panevėžio miesto VTAS atstovė. Duomenų byloje apie tai, kad vaikas būtų įtikintas ar paveiktas kitų asmenų, nėra.

Be abejo, vaiko nuomonė nėra vienintelis ir lemiamas argumentas sprendžiant jo gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, nes būtina nustatyti ir tą aplinkybę ar vaiko noras neprieštarauja jo interesams, t.y. tirtinos ir kitos aplinkybės, lemiančios vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą.

Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl to, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį). Kaip matyti nepilnametis T. Ž. su atsakovu gyvena jau trys metai, todėl tarp jų yra susiklostę šilti ir artimi santykiai, vaikas pasitiki savo tėvu, kuris juo rūpinasi, domisi mokslo reikalais, lankosi mokykloje, rūpinasi vaiko sveikata. Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) 2015-10-26 pažyma Nr.D3-385 bei (duomenys neskelbtini) pažyma, kuri nors ir nepasirašyta, tačiau sutinkamai su CPK 202 str. nuostatomis teismas šį įrodymą priima ir vertina visumoje su kitais įrodymais. Taigi, iš minėtų dokumentų, atsakovo, liudytojo R. G. paaiškinimų, Panevėžio miesto VTAS atstovės išvados, konstatuotina, kad atsakovas tinkamai užtikrina vaiko gyvenimo ir ugdymo sąlygas, vaiko dabartinė gyvenamoji aplinka yra saugi ir tinkama vaiko gyvenimui ir ugdymui. Duomenų apie tai, kad atsakovas naudoja smurtą vaiko atžvilgiu, apart ieškovės žodinių pareiškimų, byloje nėra.

Nors ieškovė ir nurodo, kad vaikui pas atsakovą yra nesaugu, tačiau jokių įrodymų teismui nepateikė, todėl jos nurodytos vaiko „nesaugumo“ priežastys yra tik deklaratyvūs teiginiai, kuriais remtis nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ir ieškovės nurodyti faktiniai duomenys apie, jos teigimu, netinkamą atsakovo elgesį su vaiku, yra gana abejotini, nelogiški, neįtikėtini, iš dalies paremti ieškovės emocijomis, o kai nepagrįsti jokiais įrodymais, negali būti laikomi patikimais.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės asmeniniai bruožai kelia kai kurių abejonių dėl jos gebėjimo pasirūpinti vaiku, nes jos paaiškinimai teismo posėdžio metu, Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK Viešosios policijos skyriaus 2015-11-09 pažyma, kad N. (taip parašyta) D. grąsina kaimynams, agresyvi, medikams buvo reikalinga pagalba dėl psichikos ligonio, kelia pagrįstų abejonių kai kuriomis ieškovės asmeninėmis savybėmis. Vien tai, jog ieškovės gyvenimo sąlygos (materialinė padėtis) pasikeitė – pagerėjo, nesudaro pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos, nes nenustatyta, jog vaiko gyvenimas su atsakovu prieštarautų vaiko interesams ar atsakovas darytų žalinga įtaką vaikui ir nėra duomenų, kad pas ieškovę vaikui būtų sudaryta saugi aplinka gyvenimui ir vystymui.

Taigi, dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad nepilnamečiam T. Ž. pas atsakovą tapo nesaugu, kad jis yra netinkamai auklėjamas ir prižiūrimas, kaip ir kitų esminių priežasčių dėl kurių reikėtų keisti vaikui įprastą gyvenamąją vietą. Vaiko noras gyventi su tėvu nepakito, vaikas 3 metai kaip gyvena su tėvu, tarp jų yra susiformavęs dvasinis ryšys, įpratimas, todėl gyvenamosios vietos pakeitimas neigiamai paveiktų vaiko emocinę-psichinę būseną ir prieštarautų vaiko interesams. Taigi, ieškinys dalyje dėl gyvenamosios vietos pakeitimo atmestinas. Kaip patvirtino ieškovė, ji turi galimybę kiekvieną savaitgalį su vaiku, todėl vaiko ir motinos ryšys yra palaikomas ir ieškovės interesai šiuo aspektu nepažeidžiami.

Atmetus ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atmestinas, nes išlaikymas yra priteistinas iš to tėvo (motinos) su kuriuo vaikas negyvena ( CK 3.192-3.191 str.)

Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai turėtų būti priteistos iš ieškovės, tačiau ji nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, todėl jos nepriteistinos (CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259-260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.