- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-341-343/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- B. L., Kėdainių rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 8-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Diana Višinskienė
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 83.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės,
atsakovei B. L. , atsakovės atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės B. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 12 06 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1657-435/2007 pagal ieškovo J. L. patikslintą ieškinį atsakovams B. L. , Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Kauno miesto 8-ojo notaro biuro notarei L. Telksnienei, Kauno arkivyskupijai dėl santuokos pripažinimo galiojančia ir įpareigojimo įtraukti santuoką į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje bei nuosavybės pripažinimo bendra jungtine nuosavybe, ir atsakovės B. L. priešieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Patikslintu ieškiniu (b.l. 51-54, t. 2) ieškovas prašė pripažinti J. L. ir B. L. 2001 10 27 sudarytą santuoką (akto įrašo Nr. 112) Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje, galiojančia nuo jos sudarymo momento, įpareigoti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo departamento Civilinės metrikacijos skyrių J. L. ir B. L. 2001 10 27 sudarytą santuoką (akto įrašo Nr. 112) Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje, įtraukti į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, nurodant, kad santuoka sudaryta 2001 10 27 ir išduoti santuokos liudijimą, pripažinti butą, (duomenys neskelbtini), registruotą B. L. vardu, bendra jungtine J. L. ir B. L. nuosavybe, priteisti iš B. L. jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2001 10 27 jis sudarė bažnytinę santuoką su atsakove B. L. . Vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, pareiga informuoti civilinės metrikacijos įstaigą apie santuokos sudarymą buvo ne ieškovui su atsakove, o bažnyčios atstovui. Neužregistravus santuokos civilinės metrikacijos įstaigoje buvo pažeistos ieškovo teisės, todėl santuoka turi būti pripažinta galiojančia nuo sudarymo momento. 2002 11 13 ieškovas ir atsakovė įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas faktiškai už ieškovo lėšas, turėtas iki santuokos sudarymo, šis turtas buvo naudojamas jų bendroms sutuoktinių reikmėms. Minėtame bute ieškovas ir atsakovė gyveno iki 2006 m. birželio mėn., kartu su atsakove jį remontavo, mokėjo mokesčius. 2006 m. birželio mėn. atsakovė pareiškė, kad ieškovas daugiau neįeis į butą, pagrasino pakeisti spyną ir pranešė, kad jo daiktai sudėti į maišus išvežimui. Gyvenant santuokoje, vedant bendrą ūkį, o taip pat kuriant bendrą turtą asmeninėmis ieškovo lėšomis, abiejų susitarimu, buvo sukurta bendroji jungtinė nuosavybė ir šį turtą laikyti savo asmenine nuosavybe atsakovė neturi jokio pagrindo.
Priešieškiniu (b.l. 32-36, t. 1) atsakovė B. L. prašė pripažinti nekilnojamąjį turtą- vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), jos asmenine nuosavybe bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas yra jos mirusio vyro brolis, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė, ieškovo prašoma, sutiko leisti jam kartu gyventi atsakovei priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), žiemos metu. Laikydami, kad nepadoru prieš žmones gyventi susidėjus, ieškovo iniciatyva įregistravo santuoką bažnyčioje. Santuokos civilines metrikacijos biure neregistravo, kadangi neturėjo ketinimo kurti šeimos ir gyventi kaip sutuoktiniai. Kadangi atsakovė yra neįgali, ji nusprendė parduoti savo dviejų kambarių su daliniais patogumais butą ir nusipirkti kitą- vieno kambario su visais patogumais. Buto pirkimui neturėjo visos reikiamos sumos, todėl pasiskolino pinigų iš ieškovo. Butą remontavo savo lėšomis. Pardavusi savo turėtą dviejų kambarių butą, skolą ieškovui grąžino 2004 03 24. Ilgainiui ieškovui gyvenant pas ją, dėl tarpusavio nesuderinamumo, skirtingų charakterių, atsakovė nusprendė daugiau nebepriimti ieškovo žiemai, kadangi jis per visus tuos metus neprisidėjo nei prie buto išlaikymo, nei prie maisto pirkimo. Butas negali būti pripažintas bendra jungtine nuosavybe, kadangi santuoka nebuvo įtraukta į civilinės metrikacijos apskaitą, be to iki šiol ieškovas su atsakove gauna našlių pensijas, kas reiškia, jog jie nesiekė sukurti šeimos ir sudaryti santuoką su visomis iš jos išplaukiančiomis pasekmėmis. Be to, sudarant sandorį dėl ginčo buto turėjo būti ieškovo sutikimas, kad jis būtų įgytas kaip atsakovės asmeninė nuosavybė, kitu atveju, sandoris būtų buvęs sudarytas abiejų vardu kaip bendra jungtinė nuosavybė. Tai, kad ginčo butas yra atsakovės asmeninė nuosavybė, jos nuomone, patvirtina aplinkybė, jog ginčo butas buvo įgytas už tą pačią kainą kaip ir parduotas jai asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l. 82-83, t. 2) atsakovas Kėdainių rajono savivaldybės administracija nurodė neatsisakanti įtraukti į apskaitą šios bažnytinės santuokos, jeigu bus pateikti visi reikalingi dokumentai ir kreipsis vienas iš sutuoktinių ar jų įgaliotas asmuo bei akcentavo, kad, sutinkamai su CK 3.304 str. 1 d. ir 2 d., kreipusis į civilinės metrikacijos įstaigą praėjus daugiau nei 10 dienų nuo bažnytinės santuokos sudarymo, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 12 06 sprendimu (b.l. 126-132, t. 2) patikslintą ieškinį patenkino pilnai, priešieškinį atmetė. Teismas pripažino J. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) 2001 10 27 sudarytą santuoką (akto įrašo Nr. 112) Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje, galiojančia nuo jos sudarymo momento, įpareigojo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo departamento Civilinės metrikacijos skyrių, kodas 188768545, Didžioji g. 1, LT-57248, Kėdainiai, J. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) 2001 10 27 sudarytą santuoką (akto įrašo Nr. 112) Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje, įtraukti į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje- nurodant, kad santuoka sudaryta 2001 10 27 ir išduoti santuokos liudijimą, pripažino butą, (duomenys neskelbtini), registruotą B. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, bendra jungtine J. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CK 3.24 straipsniu, viena iš būtinųjų bažnytinės santuokos pripažinimo sąlygų, sukuriančių teisines pasekmes, yra jos įtraukimas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje CK trečios knygos nustatyta tvarka, todėl atitinkama religinė konfesija, norėdama, kad valstybė pripažintų jos įregistruotą santuoką, privalo apie tokios santuokos įregistravimą informuoti valstybę LR CK 3.304 str. nustatyta tvarka. Bažnytinės santuokos tarp ieškovo ir atsakovės sudarymo metu teisės aktai numatė pareigą religinės bendruomenės įgaliotam (įpareigotam) asmeniui per 10 dienų po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu nustatytos formos pranešimą apie santuokos įregistravimą. Byloje nustatyta, kad religinė organizacija šios pareigos neįvykdė. Įvertinęs tai, jog tuo metu galioję teisės aktai nenumatė pačių sutuoktinių pareigos atlikti šį veiksmą, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad tokiu būdu buvo pažeista jų teisė į sudarytos bažnytinės santuokos atitinkamų teisinių pasekmių atsiradimą. Faktas, kad sutuoktiniai iki šiol gauna našlių pensijas, nepaneigia aplinkybės apie jų santuokos sudarymą, ir tai yra jų abiejų pareigos pranešti VSDFV aplinkybes, turinčias įtakos pensijos mokėjimui, nevykdymas. Teismui pripažinus, kad šalių santuoka turi būti įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje nurodant, jog ji laikoma sudaryta nuo 2001 10 27, tenkintinas ieškovo reikalavimas pripažinti santuokoje įgytą butą bendra jungtine nuosavybe (LR CK 3.24 str., 3.87 str.). Aplinkybė, kad atsakovė ginčo butą įgijo už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jos asmenine nuosavybe esantį turtą liko neįrodyta, kadangi pinigų skolinimosi iš ieškovo faktą patvirtinančių rašytinių įrodymų ji nepateikė, o paskolos sutarties sudarymo fakto liudytojų parodymais įrodinėti ji neturėjo teisės (CK 1.73 str., 1.93 str., 3.89 str. 2 d., 6.871 str.). Be to, santuokoje įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus asmenine nuosavybe esantį turtą yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė tik tuo atveju, jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (LR CK 3.89 str. 1d. 7p.), kai šiuo atveju, dėl teismo nustatytų pažeidimų, iš ieškovo nebuvo netgi pareikalauta išreikšti tokią valią. Kita vertus, akivaizdu, kad ginčo buto vertė jo įgijimo metu buvo ženkliai mažesnė, negu tada, kai atsakovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės priešieškinys, kaip neįrodytas ir nepagrįstas, atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 139-143, t. 2) atsakovė B. L. prašo panaikinti 2007 12 06 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo neteisėtumą atsakovė grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė CK 3.13 str. 1 d. nuostatą, kad santuoka gali būti įregistruota tik esant moters ir vyro valiai, kadangi valios įregistruoti bažnytinę santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje atsakovė neišreiškė, CK 3.304 str. 3 d. nuostatą, kad, per 10 dienų terminą nepateikus prašymo civilinės metrikacijos įstaigai, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Tokiu būdu teismas priverstinai, prieš atsakovės valią, įpareigojo civilinės metrikacijos įstaigą įregistruoti santuoką, grubiai pažeisdamas LR Konstitucijos 38 str. 3 d.
2. Pripažindamas santuoką galiojančia nuo jos sudarymo momento teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007 suformuotą praktiką, kad tik valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, ir tik ją įregistravus CMĮ ji sukeltų tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje - asmenys taptų sutuoktiniais ir įgytų asmenines neturtines ir turtines teises ir pareigas.
3. Jeigu ieškovo teisės ir buvo pažeistos dėl to, kad civilinės metrikacijos įstaigai laiku nebuvo pateiktas pranešimas apie sudarytą bažnytinę santuoką, su šiuo pažeidimu atsakovė nėra susijusi, todėl ir atsakovu byloje turėtų būti ne ji, o bažnyčios atstovai.
4. Nesant pagrindo pripažinti bažnytinę santuoką galiojančia nuo jos sudarymo momento, atsakovei priklausantis ginčo butas nepagrįstai buvo pripažintas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Juolab, kad butą pirko pati atsakovė, su ieškovu ją siejo tik paskoliniai santykiai, kuriuos, grąžindama pasiskolintus pinigus, atsakovė pilnai įvykdė, ieškovas neprisidėjo ir prie buto išlaikymo.
Šalies argumentai
5. Pirmos instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus atsisakydamas remtis liudytojų parodymais paskoliniams santykiams patvirtinti, nes pats ieškovas neginčijo, kad pinigus davė butui pirkti, o vėliau juos priėmė. Be to, prieš pareikšdamas ieškinį, ieškovas pinigus iš sąskaitos pasiėmė, todėl gavosi taip, kad ieškovas, paskolinęs pinigus buto pirkimui, vėliau juos atgavęs, vien už paskolinimą įgijo teisę į pusę atsakovei priklausančio buto.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 156-159) ieškovas J. L. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad teismas visapusiškai, pilnutinai įvertino byloje surinktus įrodymus. Jis su atsakove nuo 2001 m. rudens gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kartu įgijo ginčo butą, jį suremontavo, mokėjo mokesčius. Teismas pagrįstai nurodė, kad šalių priimtas santuokos sakramentas, po to iškeltas pokylis, sveikinimų knyga pagrindžia, jog ieškovas nuo santuokos sudarymo momento pagrįstai laikė, kad jis ir atsakovė yra sutuoktiniai. Atsakovė butui įsigyti neturėjo lėšų, todėl jis pirktas už ieškovo asmenines lėšas. Valstybė, vadovaujantis Konstitucijos 38 str., pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. Vadovaujantis CK 3.304 str., bažnyčios atstovas privalėjo per 10 dienų pateikti nustatytos formos pranešimą apie santuokos įregistravimą bažnyčios nustatyta tvarka. Tai patvirtina ir Teisingumo ministro 2001 06 27 įsakymas. Teismas, vadovaudamasis CK 1.5 str. 1 ir 4 d., apgynė sąžiningą ieškovą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 151-152, t.2) atsakovas Kėdainių rajono savivaldybės administracija nurodė palaikanti atsakovės B. L. apeliacinį skundą. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2001-06-11 susitarimą „Dėl katalikų Bažnyčios nustatyta tvarka sudarytų santuokų įtraukimo į valstybinę apskaitą“, kurio šalys susitarė kad apie katalikų Bažnyčioje jos nustatyta tvarka sudarytą santuoką civilinės metrikacijos įstaigai, kad ta santuoka būtų įtraukta į valstybinę apskaitą, praneša patys susituokusieji asmenys.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti J. L. ir B. L. 2001 10 27 sudarytą santuoką (akto įrašo Nr. 112) Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje, galiojančia nuo jos sudarymo momento, įpareigoti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo departamento Civilinės metrikacijos skyrių J. L. ir B. L. 2001 10 27 sudarytą santuoką (akto įrašo Nr. 112) Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje, įtraukti į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, nurodant, kad santuoka sudaryta 2001 10 27 ir išduoti santuokos liudijimą, ginčo butą pripažinti bendra jungtine šalių nuosavybe atmestinas, priešieškinio dalyje byla nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netaikė civilinio proceso normų, reglamentuojančių civilinėje byloje reikštinų reikalavimų apimtį (ieškinio dalyką), netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias civilinės santuokos sudarymo faktą ir su tuo susijusių civilinių teisių ir pareigų atsiradimą, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą sprendimą.
Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje keliamas civilinės santuokos sudarymo fakto ir iš to kylančių civilinių teisinių pasekmių atsiradimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 4 d. nurodoma, kad valstybė registruoja santuoką bei pripažįsta bažnytinę santuokos registraciją. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Konstitucinis teismas 1994 04 21 nutarime nurodė, kad santuokos registracija (valstybinė ar bažnytinė) yra santuokos teisinių santykių ir su jais susijusių teisių ir pareigų pradžia. Tame pačiame nutarime Konstitucinis teismas konstatavo, kad valstybė įstatymu turėtų nustatyti aiškią ir nuolatinę bažnytinės santuokos registracijos oficialios apskaitos, šios santuokos pagrindu atsiradusių teisinių pasekmių realizavimo, ginčų dėl jų sprendimo tvarką. Ši tvarka yra pakankamai išsamiai reglamentuojama CK 3.7, 3.24, 3.25, 3.304 str. CK 7 str. santuoka apibrėžiama kaip įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius, bei nurodoma, kad vyras ir moteris sutuoktiniais tampa tik įregistravus santuoką įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.24, 3.25 ir 3.304 str. nurodoma, kad religinės konfesijos (įskaitant katalikų bažnyčią) vidaus kanonų nustatyta tvarka sudaryta santuoka sukelia tokias pačias teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje tik tuo atveju, jeigu, be kitų santuokos sudarymui keliamų reikalavimų, bažnytinės santuokos sudarymo faktas buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, t.y., jeigu atitinkamos religinės organizacijos įgaliotas asmuo pateikė nustatytos formos pranešimą civilinės metrikacijos įstaigai, o pastaroji įrašė santuokos įrašą ir išdavė santuokos liudijimą. Pranešimą pateikus per 10 dienų nuo santuokos įregistravimo bažnyčios nustatyta tvarka, civilinė santuoka laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo bažnyčios nustatyta tvarka dienos. Pareiškimą pateikus vėliau - santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų 13 str. 1 d. taip pat nurodyta, kad kanoninė santuoka nuo pat religinio jos sudarymo momento sukels civilines pasekmes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, jei yra išlaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyti reikalavimai. Aukščiau nurodytos teisės normos leidžia daryti išvadą, kad valstybinė ir bažnytinė santuokos registracija yra savarankiški juridiniai faktai, sukuriantys skirtingas pasekmes. Su turtinėmis teisėmis ir pareigomis sietinas sutuoktinių teisinis statusas sukuriamas civiline santuoka. Tuo tarpu bažnytinės santuokos sudarymas, CK 3.24 str. 2 d. 3 p. vienu iš privalomų pagrindų civilinėms teisėms ir pareigoms sudarius bažnytinę santuoką kilti įstatymų leidėjui įvardinus tokios santuokos įtraukimą į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti santuokos sudarymo fakto neįregistravus civiline tvarka civilinės metrikacijos įstaigoje, t.y., pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad, nesilaikius reikalavimo įregistruoti kanoninę santuoką civiline tvarka, ši santuoka galėtų sukelti civilines pasekmes nuo jos sudarymo momento. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (2001 04 19 nutartis civilinėje byloje J. K. v. Jonavos rajono civilinės metrikacijos skyrius, Nr. 3K-7-430/2001; 2005 02 28 nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. J., Nr. 3K-3-107/2005; 2007 02 07 nutartis civilinėje byloje G. K. v. G. S., Nr. 3K-7-6/2007). Kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, bažnyčios atstovams nesikreipus į civilinės metrikacijos įstaigą, buvo pažeistos ieškovo teisės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pats atsakovas patvirtino prašęs bažnyčios atstovų neinformuoti apie santuokos sudarymą civilinės metrikacijos įstaigos, kadangi santuokos įregistravimas civiline tvarka būtų atėmęs tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės teisę į jų gaunamas socialinio draudimo našlių pensijas. Ši aplinkybė patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė savo tiesioginiais veiksmais siekė išvengti civilinės santuokos sudarymo pasekmių, taip patys pasirinkdami savo tarpusavio santykių teisinį statusą civilinių teisių ir pareigų plotmėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi teisę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl jų sudarytos bažnytinės santuokos įregistravimo civiline tvarka, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuo bažnytinės santuokos sudarymo praėjo daugiau nei 6 metai, vadovaujantis CK 304 str. 3 d., civilinė santuoka tokiu atveju būtų laikoma sudaryta nuo jos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje dienos. Pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius materialines teisės normas, priimtas sprendimas dalyje dėl bažnytinės santuokos pripažinimo sudaryta nuo jos įregistravimo bažnyčios nustatyta tvarka dienos ir įpareigojimo civilinės metrikacijos įstaigai įtraukti santuoką į apskaitą ir išduoti santuokos liudijimą naikintinas (CPK 330str.). Kadangi byloje yra pakankamai įrodymų, tai reikalavimas išspręstinas iš esmės, patikslintas ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Be to, nagrinėjamoje byloje teismui išsprendus ieškovo pareikštą reikalavimą dėl bažnytinės santuokos pripažinimo galiojančia nuo jos sudarymo dienos ir įpareigojimo įregistruoti santuoką civiline tvarka ir jį atmetus, įsigalioja įstatyminė turto teisinio režimo prezumpcija, kuri gali būti ginčijama CK nustatyta tvarka. Atmetus reikalavimą dėl santuokos pripažinimo, atmestinas ir reikalavimas ginčo butą pripažinti bendra jungtine nuosavybe. Todėl dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo panaikintina ir sprendimo dalis, kuria ginčo butas pripažintas bendra jungtine nuosavybe ir todėl ieškinys ir šioje dalyje atmestinas (CPK 330str., 326str. 1d.2p.).
Byloje taip pat priešieškiniu yra keliamas atsakovės vardu registruoto buto nuosavybės teisinio režimo klausimas. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės subjektų skaičių, CK skiria dvi nuosavybės formas - asmeninę nuosavybę, kuomet turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja vienas asmuo, ir bendrąją nuosavybę, kuomet egzistuoja savininkų daugetas. CK 4.73 str. numatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys - bendrosios dalinės nuosavybės teisė, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatyta kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalis, ir bendroji jungtinė nuosavybė, kuomet nuosavybės teisės dalys nenustatytos. CK 4.73 str. 1 d. norma, kad nuosavybės teisė gali būti jungtinė tik įstatymuose konkrečiai įvardintais atvejais, iš esmės sietina su CK III knygoje reglamentuojamu sutuoktinių turtinių teisių režimu. CK 3.87 str. 1 d. nurodyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamos bylos kontekste, kur keliamas konkretaus turto priskyrimo asmeninei atsakovės nuosavybei ar bendrajai jungtinei ieškovo ir atsakovės nuosavybei klausimas, darytina išvada, kad įstatymuose įtvirtintas teisinis turto režimas tiesiogiai priklauso nuo ieškovo ir atsakovės statuso nustatymo sutuoktinių civilinės santuokos prasme, todėl vertintinas kaip teisinė prezumpcija. CPK 5 str. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą sietina su pažeistų ar ginčijamų jo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynyba. Šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reikalavimus jos praktinei išraiškai nustato CPK. Teisės kreiptis teisminės gynybos principo kontekste sistemiškai vertinant CPK 135 str. 1 d. 4 p., 137 str. 2 d. 1 p. ir 293 str. 1 p. nuostatas darytina išvada, kad į teismą besikreipiantis asmuo ieškinio dalyku privalo įvardinti būdą pažeistoms ar ginčijamoms teisėms atkurti, o teismas privalo įvertinti tokio kreipimosi pagrįstumą. Ir, iš kitos pusės, jeigu pareikšto reikalavimo patenkinimas nereikštų besikreipiančio asmens subjektinių materialinių teisių ar įstatymo saugomų interesų apgynimo nuo neteisėto kėsinimosi jas pažeisti, toks reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis ieškinio dalykui keliamų reikalavimų, t.y., nenagrinėtinas teisme. Reikalavimas dėl nuosavybės teisinio režimo statuso nustatymo sietinas su tam tikru iš turto statuso kylančių su nuosavybe susijusių asmenų teisių ir pareigų gynimu, dažniausiai susijęs su turto padalijimu ar su turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo teisių įgyvendinimu. Toks reikalavimas pats savaime nėra laikytinas galimu subjektinių teisių pažeidimo gynybos būdu, todėl negali būti savarankišku reikalavimu, pareiškiamu kreipiantis į teismą teisminės gynybos, t.y., dalyvaujantiems byloje asmenims nepareiškus jokių kitų turtinių reikalavimų. Turto priklausomybės teisinį statusą apibrėžia rašytiniai įrodymai o taip pat teisės normos. Ginčo butas iš į bylą pateiktų įrodymų: buto pirkimo – pardavimo sutartis (t.1, b.l. 46-48), duomenys apie ginčo buto teisinę registraciją - ginčo butas įregistruotas asmenine atsakovės nuosavybe (t.1, b.l. 8-9); yra asmeninė atsakovės nuosavybė pagal dokumentus – rašytinius įrodymus. Todėl prašymas teismine tvarka pripažinti ginčo butą dar kartą asmenine nuosavybe vertintinas kaip nenagrinėtinas teisme. Kadangi pirmosios instancijos teismas turto teisinio režimo klausimą išsprendė neturėdamas tam teisinio pagrindo, sprendimas dalyje dėl priešieškinyje pateikto reikalavimo pripažinti turtą atsakovės asmenine nuosavybe naikintinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 330str., 329str. 1d., 293str. 1d. 1p.).
Ieškinį atmetus panaikintinos ir laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno miesto apylinkės teismo 2006 07 17 nutartimi (t.1, b.l. 14) CPK 150 str. pagrindu.
Kolegijai sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai paskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos skaičiuotinos atsižvelgus į tai, kad buvo ieškinys ir priešieškinys, todėl ieškinį atmetus, o priešieškinio dalyje bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems reikalavimams: iš atsakovės ieškovui priteistina atsižvelgus į tai, kad buvo trys reikalavimai: du ieškovo ir vienas atsakovės – ieškovui priteistina 667Lt. atstovavimo išlaidų, bei 20,80 pašto išlaidų valstybei. O iš ieškovo atsakovei priteistina 1333,30Lt. atstovavimo išlaidų apeliacinės ir pirmosios instancijos teisme, 334,10Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 10,45Lt pašto išlaidų valstybei CPK 93str., 96str. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. pirmos dalies antru ir penktu punktais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 12 06 sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Bylą priešieškinio dalyje nutraukti.
Priteisti iš atsakovės B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 667Lt. atstovavimo išlaidų ir 10,45Lt. pašto išlaidų valstybei.
Priteisti iš ieškovo J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1333,30Lt. atstovavimo išlaidų, 334,10Lt. žyminio mokesčio, viso 1667,40Lt. ir 20,80 Lt. pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.