Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. V. (E. V.) gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 12 d.

Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-176-315/2017 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. 01.00 val. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. 07.00 val., turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su A. M., gim. (duomenys neskelbtini), įsibrovė į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas šios bejėgiška būkle dėl senyvo amžiaus, sudavė nukentėjusiajai rankomis ne mažiau vieną smūgį į nosį bei kojomis sudavė ne mažiau 2 smūgius per kojas, nuo ko ji nukrito ant grindų, gulinčiai nukentėjusiajai rankomis spaudė burną bei daužė jos galvą į grindis, rankomis spaudė jai pilvą, nukentėjusiajai priešinantis tyčia sudavė smūgius jai per rankas, iš viso padarė ne mažiau 17 sužalojimų - burnos lūpų gleivinių nubrozdinimus, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide, galvos plaukuotoje dalyje, rankose, kojose, kepenų plyšimus, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu palaužęs A. M. pasipriešinimą, jėga nuplėšė jos drabužius, iš viršaus ją užgulė bei jėga įkišo savo lytinį organą į jos makštį, padarydamas išilginį makšties sienelės plyšimą, atsiveriantį į pilvaplėvės ertmę, tokiu būdu nukentėjusiąją išžagino, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, slėpdamas savo padarytą nusikaltimą - išžaginimą, tyčia jėga įkišo bulvę A. M. į burną, tuo užkimšo jos kvėpavimo takus, ko pasėkoje nuo uždusimo svetimkūniu nukentėjusioji mirė, tokiu būdu nužudė bejėgiškos būklės, slepiant kitą nusikaltimą, A. M..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka E. V. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi E. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, kurio terminas šio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi buvo pratęstas dar 3 mėnesiams.

Gynėja atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo klausimą, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ir neteisingai kaltinamajam E. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą ir gresiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumą laikė pakankamu pagrindu konstatuoti esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo skyrimo (jo termino tęsimo) pagrindui. Tokia motyvacija dėl savo formalaus pobūdžio yra neteisinga ir prieštarauja BPK nuostatoms, reglamentuojančioms kardomųjų priemonių skyrimą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijai.

Advokatė pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nevertino, jog E. V. neteistas, yra labai jauno - 21 metų amžiaus, baigęs mokyklą vertėsi įvairiais laikinais darbais ir gaudavo pajamas pragyvenimui. Kaltinamasis gyvena kartu su savo močiute, motina bei kitais artimaisiais savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir padeda joms buityje. Tokia E. V. fizinė pagalba buityje ypač reikalinga močiutei R. Š., nes jos sveikatos būklė jau daug metų yra sunki. Gynėja mano, kad teismas nepagrįstai sureikšmino tą aplinkybę, jog E. V. nėra sukūręs šeimos. Pasak advokatės, labai jaunas kaltinamojo amžius pateisina savo šeimos nesukūrimą. Gynėjos vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai nėra pakankamai tvirti. Be to, E. V. buvo sulaikytas 2016 m. spalio 12 d. Iki sulaikymo, t. y. 2016 m. spalio 5 d. jis buvo apklaustas liudytoju, tad, jei būtų ketinęs bėgti ar slėptis, tai būtų turėjęs galimybę tokį ketinimą įgyvendinti. Advokatės nuomone, šios aplinkybės rodo, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog kaltinamasis E. V. bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Gynėja taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tik formaliai nurodė, jog kitų kardomųjų priemonių taikymas neužtikrins, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Advokatės nuomone, tokios griežtos kardomosios priemonės kaip intensyvi priežiūra ar namų areštas, derinant jas su kitomis kardomosiomis priemonėmis - registravimusi policijos įstaigoje, dokumento paėmimu ir pan., neabejotinai užtikrintų kaltinamojo E. V. dalyvavimą procese.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo E. V. gynėjos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį.

Kaltinamojo E. V. gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundas netenkinamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti apžiūros protokoluose, specialisto išvadose, proceso dalyvių apklausų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo E. V. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

Nagrinėjamu atveju E. V. kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, ir labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktuose, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam E. V. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. E. V. kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, ir labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktuose, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtintos tik griežtos, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, o už pastarojo nusikaltimo padarymą numatytas ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nors gynėja skunde pagrįstai nurodo, jog gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. V. yra baustas už administracinius teisės pažeidimus, nevedęs, būdamas jauno amžiaus niekur nesimokė (mokyklą baigė 2012 m. rugpjūčio 31 d.), iki sulaikymo oficialiai nedirbo ir oficialiai gautų pajamų neturėjo, darbo biržoje registruotas nebuvo. Nors skunde nurodoma, kad E. V. yra labai jauno - 21 metų amžiaus, baigęs mokyklą vertėsi įvairiais laikinais darbais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena kartu su savo močiute, motina bei kitais artimaisiais ir padeda joms buityje, tačiau nurodytos aplinkybės šiuo atveju nepaneigia slėpimosi nuo teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Be to, nors gynėja skunde nurodo, kad kaltinamojo močiutei reikalinga pagalba dėl jos sunkios sveikatos būklės, tačiau E. V. gyvena kartu su motina bei kitais artimaisiais, duomenų, kad šie asmenys negalėtų pasirūpinti kaltinamojo močiute, byloje nėra. E. V. turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimo nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad E. V., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už E. V. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas E. V., pobūdį, sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam E. V. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo E. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones. Nenustatyta teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti kaltinamojo E. V. (E. V.) gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi kaltinamajam E. V. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 12 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.