Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus atstovui A. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. L., gimusi (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 4 dalį, 205 straipsnio 1 ir 5 dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L., būdama UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktore, atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, pažeisdama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio l ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 ir 16 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimo „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13 punktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, į apskaitą neįtraukė visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimų ir apskaitos dokumentais nepagrindė visų ūkinių įvykių, kurie privalėjo būti pagrįsti apskaitos dokumentai, t. y. siekdama iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdama išvengti mokesčių, nepateikė jos buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas - 2 100,00 Eur piniginių lėšų už klientams parduotą produkciją gavimą ir 420,00 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais pinigais, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) nepriskaičiavo ir nesumokėjo 974,80 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų 346,46 Eur PVM, 248 Eur pelno mokesčio, 157,48 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 222,86 Eur socialinio draudimo įmokų. Tokiu būdu ji padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 99 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 4 dalyje, 205 straipsnio 1 ir 5 dalyse.

L. L. teismo posėdžio metu iš pradžių kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio kaltinimo nepripažino. Paaiškino, kad merginos už papildomą darbą gaudavo papildomai, tačiau tyrėjas ir pardavėjos nesusikalbėjo dėl atlyginimo. Visas atlyginimas buvo mokamas pavedimais. Pardavėjos dirbdamos už džinsų lenkimus gauna papildomai 0.60 euro centų, per mėnesį susidaro 50 lenkimų už 30 Eur. Taip jos gauna papildomai, tačiau merginos skambina buhalterei ir nurodo, kiek per mėnesį padaro lenkimų, tada buhalterė paskaičiuoja viską prie atlyginimo. Visi tie papildomi pinigai atsivaizduodavo kaip darbo užmokestis. Tai nėra papildomas mokestis „į rankas“, jis taip pat mokamas pavedimu. Tyrėjui paklausus, ar jos gauna papildomai, merginos atsakė, kad gauna, tačiau mokėjimas taip pat daromas bankiniais pavedimais. Jos neišdirbdavo visų valandų, kad gauti minimalų atlyginimą, todėl buvo priskaičiuojami lenkimai, kurie buvo atliekami darbo metu. Jie vien PVM sumokėjo 11 117 Eur, taip pat kitų mokesčių, jų parduotuvė mažytė. Visos tos sumos buvo žiniaraščiuose. Apie 30 Eur jos gaudavo papildomai už atlenkimą, ir tai atsivaizduodavo kaip darbo užmokestį. Merginai nebuvo aiškus išsireiškimas „į rankas“, ji tą išsireiškimą suprato, nes nusiimdavo pinigus nuo kortelės. Darbo sutartyse atlyginimas buvo numatytas minimalus. Koks tiksliai, pasakyti negali. Kiek reikia atidirbti valandų per savaitę, tikriausiai yra numatyta valdžios. Merginos dirbdavo savaitę ir dvi turėdavo laisvas dienas (sekmadienį ir dar kokią nors dieną). Išdirbtą laiką pildydavo viena iš merginų „Darbo grafike“ (lentelėse). Tose lentelėse merginos žymėdavo, darbo laiką ir kiek atlenkia džinsų, o mėnesio gale informaciją apie lenkimų skaičių siųsdavo buhalterijai. Akvilė žymėdavo, kiek ji padarė atlenkimų, o Ieva žymėdavo savo lenkimus. Lentelėse visi įrašai yra merginų, jose ji nieko nežymėjo ir nerašė. Paskaičiavimus rašė ne ji. Lentelėje užrašas pervesti 241,83 yra paaiškinimas buhalteriai, ji paaiškinti negali. Taip pat mano, kad visus mokesčius moka tinkamai. Visa tai yra grįsta vienos darbuotojos parodymais ir tai yra tik nesusikalbėjimas. Pripažįsta, kad būdavo taip, kad vakare nuėmus kasą likdavo 20 Eurų ir nesueidavo kasa. Neatitikimai gaudavosi dėl žioplumo. Tai būdavo nesistemingai. Kai nuėmus kasą likdavo 15 Eur ar kita suma, jei atsimindavo, ką žmogus pirkdavo, įmušdavo į kasą, jei ne, pinigai likdavo parduotuvės kasoje, ne kasos aparate. Tais pinigais už lenkimus nemokėdavo. Tai, kad per mėnesį susidaro 100 Eur neapskaitytų pinigų, tai mano, kad visi šie duomenys yra paimti iš darbuotojų L. S. ar tai I. U. paaiškinimų. Mano, kad jos taip pasakė neapgalvotai, dėl išgąsčio. Po įrodymų tyrimo (liudytojų apklausos, Institucijos pateiktų papildomų duomenų ištyrimo) per baigiamąją kalbą L. L. visgi pripažino savo kaltę, nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas teisingai, ji neišdrįso to iš karto pripažinti. Labai gailisi taip pasielgusi. Parduotuvė yra mažytė, atsiprašo už kažkokias klaidas, iš šių padarytų klaidų pasimokė. Paskirtą baudą prašė išdėstyti.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. S. paaiškino, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. birželio mėnesio. Dabar jau nuo 2020 m. liepos 1 d. nebedirba, rado geriau apmokamą darbą. Darbo sutartis sudaryta buvo, atrodo, per dieną turėjo dirbti 8 val. Tas valandas ne visada išdirbdavo. Darbo valandas, kiek išdirbdavo ir pietų pertrauką, ji nurodydavo pati. Paskui visi duomenys buvo perduodami buhalterei. Atlyginimas buvo vienodas. Jei neišdirbdavo visų 8 val., vis tiek gaudavo pilną atlyginimą, nes jos dar turėjo lenkimus už kelnes, tai juos dar pripliusuodavo. Juos mokėdavo pavedimais. Už lenkimus suma gaudavosi kaip „į rankas“, nes nuo jų neatskaičiuodavo mokesčių. Ta prasme „į rankas“ - mokesčius atskaičiuodavo nuo atlyginimo, o nuo lenkimų ne. Jos paskaičiuodavo lenkimus, nusiųsdavo buhalterijai ir matydavo, kad ta suma atitinka, t. y. nenuskaičiuoti mokesčiai. Mokesčius sumokėdavo nuo valandinio atlyginimo. Visą atlyginimą bei už lenkimus gaudavo pavedimu. Žiniaraščiuose pasirašydavo, suma sutapdavo. Pridėdavo pilną lenkimų sumą. Ji taip mano, kad mokesčių nenuskaičiuodavo. Už vieną lenkimą gaudavo 0,60 euro centų. Ar darbo sutartyje buvo numatyta suma už lenkimus, ji nepamena, nesigilino. Kažkada, kai pradėjo dirbti, gaudavo grynais, o paskui jau pervesdavo į banką. Tai buvo tas pats atlyginimas kas „ant popieriaus“. Pradžioje buvo valandinis atlyginimas, paskui minimumas. Žino, kad patikrinimo metu buvo rasta neapskaitytų pinigų. Kai rado neapskaitytų pinigų, ji nurodė, jog neįmušė į kasą. Ką dar paaiškino, nepamena. Ji tik tada per žioplumą neįmušė į kasą pinigų. Su direktore nebuvo susitarimo nemušti į kasą kai kurias gautas pajamas. Paaiškinimą rašė ne ji, ji tik pasirašė. Teisėjui pagarsinus 2020 m. kovo 10 d. paaiškinimo dalį dėl darbo užmokesčio bei neapskaitytų dalies parduotų prekių nurodė, kad jei taip parašyta paaiškinime, tai taip sakė, tačiau neatsimena, kodėl savo paaiškinime taip nurodė, taip pat neatsimena, kodėl nurodė, kad buvo susitarimas su direktore nemušti į kasą kai kurias gautas pajamas, t. y. apie 100 Eur per mėnesį, kuriuos atiduodavo L. L.. Ar paaiškinime parašyta teisybė, ji neatsimena. Likdavo neapskaitytų pajamų. Ne visada būdavo per daug pinigų, būdavo ir trūkumų. Atlyginimus pervesdavo ir buhalterė, ir direktorė. Direktorė atlyginimą pervesdavo ir darbo vietoje, t. y. parduotuvėje prie jos. Atlyginimas su lenkimais būdavo pervedamas viena suma, tuo pačiu metu. Nebuvo „trupinama“ po 20 Eur ar kitaip. Grynų pinigų negaudavo. Ne kiekvieną mėnesį jos išdirbdavo reikiamą valandų skaičių, todėl pridėdavo lenkimų sumą, t. y. darbo užmokestis + 20 Eur. Ji su direktore buvo sutarusi, kad nuo lenkimų nebūtų nuskaičiuojami mokesčiai. Darbo laiką ir lenkimus rašydavo lapo lape. Vienoje pusėje darbo valandos ir dienos, o kitoje pusėje lenkimai. Bylos 26 lape lentelėje nurodytos darbo valandos, + dirbo, - nedirbo, A – atostogos. Prie jos vardo viskas rašyta jos ranka, o prie Ievos - rašyta Ievos ranka. Pervesti 241,83 reiškia, kiek jai turi būti pervesta, į tą sumą įeidavo ir lenkimai, o minusas reiškia kiek ji turi grąžinti. Jos darbo užmokestis būdavo mėnesinis, o žiūrėdavo ir skaičiuodavo valandinį. Kaip grąžindavo įmonei pinigus ir kur tie pinigai, nepamena. Ne kiekvieną mėnesį reikėdavo grąžinti pinigus. Kai buhalterė atsiskaitydavo, jos tuos lapus suplėšydavo ir išmesdavo.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. U. paaiškino, kad ji dirba džinsų parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gruodžio mėnesio. Buvo sutarta, kad ji bus pardavėja-konsultantė, atlyginimas pirmus tris mėnesius bus minimumas, o po 3 mėnesių dar prisidės lenkimai. Į minimalų atlyginimą, po trijų mėnesių, įėjo ir lenkimai. Ji paskaičiuodavo kiek padarydavo lenkimų ir nusiųsdavo buhalterei. Visas sumas iš bendrovės gaudavo pavedimu. Nurodydavo buhalterei kiek išdirbo valandų, kiek dienų ir kiek lenkimų. Mažesnio atlyginimo nei minimumo ji nėra gavusi, t. y. apie 450 per mėnesį. 2019 m. ji gaudavo 381 Eur per mėnesį. Reiktų pasitikslinti, ar visada būdavo vienodas atlyginimas. Priedo nuo pardavimų ji negaudavo. Jei neišdirbdavo valandų, jai pridėdavo lenkimus. Už lenkinus taip pat gaudavo pavedimu kaip ir atlyginimą. Teisėjui pagarsinus 2020 m. kovo 10 d. paaiškinimo dalį dėl papildomų pinigų bei priedo nuo apyvartos nurodė, kad paaiškinime nurodyta suma 150 Eur netiksli, nes ne visada būdavo vienodas lenkimų skaičius. Už kokią suma ar už 381 Eur, pasirašydavo žiniaraštyje, neatsakys. Neapskaityto darbo užmokesčio ji negaudavo, viskas būdavo apskaityta. Bendrą sumą gaudavo 381 Eur, į ją įeidavo lenkimai ir dar nusiskaičiuodavo neišdirbtos valandos. Lenkimai, kai dirbdavo su kolege, skaičiuodavosi per pusę.

Institucijos atstovas A. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo paimti dviejų darbuotojų paaiškinimai, abi pripažino, kad gavo priedus, tačiau pagal mokesčių skaičiavimo metodiką, specialistai neėmė už pagrindą I. U. paaiškinimo, nes jie negali skaičiuoti, kai yra nekorektiškas paaiškinimas, t. y. kai nurodo, kad gavau apie 100. Specialistas negali nuspręsti ar 90, ar 110. L. S. nurodė, kad gavo ne mažiau nei, todėl imamas minimumas ir tos sumos jau yra vertinamos bei skaičiavimai galėjo būti atlikti. Paaiškinimai buvo imami vienu metu iš abiejų darbuotojų, atskirose patalpose, viena kitos parodymų girdėti negalėjo. Vieną ėmė tyrėja R. K., o kitą jis. Abi nurodė, kad gaudavo grynais už kelnių lenkimą. Buvo rasta kasos knyga, rankraštiniai užrašai, buhalteriniai dokumentai bei vėliau, po patikrinimo, krūvoje dokumentų rado lenteles, kuriose yra duomenys galimai apie išdirbtą laiką ir lenkimus. Dėl duomenų, esančių lentelėse, paaiškinimų nepaėmė, nes jau buvo atliktas patikrinimas. Tas lenteles rado parduotuvėje prie kasos parduotuvės patalpose. Specialistai paskaičiavo visus mokesčius, kuriuos surašė į protokolą. Buvo eliminuotos ligos, jei tą mėnesį sirgo, atostogavo. Lenkimų neskaičiavo, jie vertino, kad paaiškinime nurodyta, jog gaudavo ne mažiau 20. A. S. paaiškinimas buvo vienintelis įrodymas, daugiau jokių papildomų dokumentų patvirtinančių kažkokius mokėjimus, jie nerado. Lentelės yra jau kitas laikotarpis, t. y. 2010 m. vasaris-kovas. Direktorė nurodė, kad mokėdavo pavedimais, o darbuotojos nurodė, kad gaudavo grynais pinigais ir už tai niekur nepasirašė. Buvo vertinamas darbo užmokestis. Apžiūros protokoluose matyti, koks darbo užmokestis buvo paskaičiuotas ir koks išmokėtas. 1 priede „Duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos paaiškinime nurodytą darbo užmokesčio gavimą bei apskaitos dokumentais nepagrįsto darbo užmokesčio apskaičiavimą ir mokesčių bei įmokų priskaičiavimą 2018 m.“ matyti, kad darbo užmokestis buvo stabilus apie 400 Eur, darbuotoja sakė, kad gavo ne mažiau 20 Eur, tai nepagrindė – 29,19 Eur, ši suma paskaičiuota su mokesčiais. Ar 2018 m. minimalus darbo užmokestis buvo 400 Eur, dabar nepasakys. Šiuo metu minimalus darbo užmokestis yra 607 Eur. Tas pats yra ir už 2019 m. bei 2020 m. vieną mėnesį. Po pertraukos teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad buvo atlikta papildomų dokumentų apžiūra bei anksčiau pateikti dokumentai. Nustatė, kad skiriasi laiko paskaitos žiniaraščiai. Buhalterė paaiškino, kad anksčiau rašė tik darbo laiką, kuris atitiko minimalų darbo laiką, o dabar pateikė neva jau teisingus duomenis su darbo laiku. Anksčiau nebuvo išskirtų priedų, buhalterė nurodė, kad už lenkimus neįtraukdavo į darbo užmokestį. Darbuotojoms buvo mokamas fiksuotas darbo užmokestis. L. L. nurodė, kad buvo mokamas valandinis darbo užmokestis, tačiau įvertinus darbo žiniaraščius, nustatyta, jog darbuotojoms, nors skiriasi išdirbtas darbo laikas, buvo mokamas fiksuotas darbo užmokestis. Tai viskas susiję su kaltinimo dalimi dėl darbo užmokesčio. Prašo skirti minimalią nuobaudą, nes įmonė nedidelė, direktorė didelių pažeidimų anksčiau nėra padariusi.

Iš 2020 m. kovo 10 d. I. U. paaiškinimo matyti, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) pardavėjos-konsultantės pareigose dirba nuo 2018 m. gruodžio mėnesio. Į darbą priėmė L. L.. Darbo sutartis sudaryta, dirba visu etatu, darbo valandos nuo 10 val. iki 18 val., dirba 5 dienas per savaitę. Taip pat papildomai be pardavėjos pareigų atlenkia džinsus. Už džinsų atlenkimą ir sutvarkymą jai moka po 0,60 euro centus. Darbo užmokestį jai perveda į banko sąskaitą. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. jos atlyginimas į rankas buvo 381 Eur per mėnesį. Taip pat 2019 m. ji kiekvieną mėnesį gaudavo papildomai atlyginimą už džinsų atlenkimą per mėnesį į rankas apie 100 Eur, taip pat gauna ir procentą nuo mėnesio apyvartos. Koks procentas mokamas nežino. Kiekvieną mėnesį gaudavo skirtingą sumą. Papildomai sudėjus džinsų atlenkimo ir apyvartos sumas, jai išeidavo į mėnesį papildomai apie 150 Eur į rankas. Papildomą priedą jai į rankas kiekvieną mėnesį išmokėdavo direktorė L. L., už šią gautą sumą ji niekur nepasirašydavo (9 b. l.).

Iš 2020 m. kovo 10 d. A. S. paaiškinimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirba nuo 2017 m. birželio mėnesio. Dirba pardavėjos-konsultantės pareigose. Dėl priėmimo į darbą tarėsi su direktore L. L., su kuria ir pasirašė darbo sutartį. Darbo sutartyje nustatytas minimalus darbo užmokestis. Į jos pareigas įeina prekių pardavimas ir darbas su kasos aparatu. Šiandien patikrinimo metu pagal kasos „X“ ataskaitą, kasoje turėjo būti 125 Eur, o faktiškai buvo 147 Eur, t. y. 22 Eur perteklius susidarė už klientui parduotus džinsus ir kurių ji neapskaitė kasos aparatu. Dėl minėto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Nuo 2018 m. sausio mėnesio ji iki 2020 m. vasario mėnesio ji be oficialaus darbo užmokesčio papildomai gauna priedą už kelnių atlenkimus, kuriuos sudaro nuo 20 Eur iki 30 Eur per mėnesį. Už priedą, kurį gauna prie oficialaus darbo užmokesčio, ji niekur nepasirašo. Priedas priklauso nuo to, kiek kelnių atlenkta per mėnesį, t. y. už vieną kelnių atlenkimą ji gauna 0,60 euro centus. Priedus išmoka direktorė bendrovės patalpose. Vadovės L. L. nurodymu ji retkarčiais neapskaito dalies gautų pajamų iš klientų už parduotas prekes, kurių sumą sudaro ne mažiau kaip 100 Eur per mėnesį, kuriuos atiduodavo L. L. (10 b. l.).

Iš 2020 m. spalio 15 d. liudytojos apklausos protokolo matyti, kad buvo apklausta UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė V. P., kuri nurodė, jog bendrovėje dirba nuo 2010 m. Bendrovėje ji veda buhalterinė apskaitą, t. y. suvedinėja sąskaitas, kartais atlieka pavedimus, veda darbo užmokesčio, darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir atlieka kitus su buhalterine apskaita susijusius darbus. 2020 m. rugsėjo 29 d. ji kartu su direktore L. L. FNTT tarnybai pateikė prašomus dokumentus, t. y. darbo užmokesčio, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, banko , kasos dokumentus, darbo sutartis. 2020 m. pavasarį pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytos darbo valandos už 2018 m. balandžio, kovo, rugpjūčio, spalio mėnesius bei už 2019 m. balandžio mėnesį skiriasi nuo dabar pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių, todėl, kad pataisė juos pagal faktiškai dirbtą darbuotojų laiką, nes darbuotojos buvo pasakiusios neteisingus duomenis apie apskaitytą faktiškai dirbtą laiką ir tuo metu ji buvo pamiršusi juos pataisyti. Darbo užmokesčio žiniaraščiuose ji darbuotojoms, tame tarpe ir A. S. ir I. U., visuomet žymėdavo minimalų mėnesinį atlyginimą, nepriklausomai nuo išdirbto laiko. Taip pat minėtos darbuotojos jai pateikdavo duomenis apie atliktus kelnių lenkimus ir ji paskaičiuodavo, kiek kiekviena darbuotoja atlikdavo lenkimų bei bendrą sumą kiekvienai darbuotojai už lenkimus, t. y. 2018 m. – 0,50 euro centų, o 2019-2020 m. – 0,60 euro centų. Minėtus skaičiavimus perduodavo direktorei L. L.. Minėtų priedų paskaičiuotų sumų ji netraukdavo į buhalterinė apskaitą ir tų priedų neįtraukdavo prie darbo užmokesčio. Tokiu būdu ji priedų už kelnių lenkimus neįtraukdavo į bendrą darbo užmokesčio sumą, o darbuotojoms buvo mokamas fiksuotas darbo užmokestis. Ji priedų už kelnių lenkimus darbuotojoms neišmokėdavo. Darbo užmokesčio pavedimus ir išmokėjimus darbuotojoms atlikdavo ji, kartais tai darydavo ir pati direktorė (46-47 b. l.)

Iš 2020 m. spalio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo užmokesčio žiniaraščius nustatyta, kad darbo užmokestis buvo skaičiuojamas atsižvelgiant į darbo dienų skaičių, o ne į darbo valandų skaičių (pavyzdžiui 2019 m. lapkričio mėnesį A. S. dirbo 20 darbo dienų tai sudaro 141 darbo valandą, o I. Ū. dirbo 20 darbo dienų tai sudaro 136 darbo valandas, abiejų darbuotojų priskaitytas darbo užmokestis vienodas - 560,00 Eur, analogiškai ir kitais mėnesiais). Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo užmokesčio žiniaraščius bei darbuotojų A. S. ir V. P. paaiškinimus nustatyta, kad darbuotojoms buvo mokamas pastovus mėnesinis darbo užmokestis be priedų už vienetinį darbą. Pagal pateiktus darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius nustatyta, kad A. S. buvo išmokėta darbo užmokesčio: 2018 metų vasario mėnesį 361,10 Eur, kovo mėn. 361,00 Eur, balandžio mėn. 361,47 Eur, gegužės mėn. 374,70 Eur, birželio, rugpjūčio, rugsėjo mėn. po 361,00 Eur, spalio mėn. 384,98 Eur, lapkričio mėn. 362,71 Eur, gruodžio mėn. 362,54 Eur, 2019 m. sausio mėn. 398,61 Eur, kovo mėn. 388,57 Eur, balandžio mėn. 345,96 Eur, gegužės, birželio mėn. po 388,57 Eur, rugpjūčio - gruodžio mėnesiais po 388,57 Eur, 2020 m. sausio mėn. 424,48 Eur (58-61 b. l.).

Iš 2018 m. gruodžio 10 d. darbo sutarties Nr. 28, sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir I. U., matyti, kad „1.3 punkte nurodyta - Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui valandinį darbo užmokestį 2,50 Eur už faktiškai dirbtas darbo valandas. Darbuotojui gali būti mokami priedai ir premijos atskiru Darbdavio sprendimu. 4 punkte numatyta - Nustatoma darbo laiko norma - darbas pagal grafiką, bet ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę“ (62-63 b. l.)

Iš 2017 m. birželio 15 d. darbo sutarties Nr. 24, sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir A. S., matyti, kad „3.1 punkte nurodyta - Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui valandinį darbo užmokestį 2,40 Eur už faktiškai dirbtas darbo valandas. 3.2 punkte nurodyta - Darbuotojui gali būti mokami priedai ir premijos atskiru Darbdavio sprendimu. 4 punkte nurodyta - Nustatoma darbo dienos trukmė: pilnas darbo laikas, darbas pagal grafiką“ (64-67 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

nors L. L. tik po įrodymų tyrimo per baigiamąją kalbą prisipažino kalta dėl jai inkriminuotų administracinių nusižengimų, teismo nuomone, jos kaltė dėl padarytų administracinių nusižengimų, be jos prisipažinimo, yra įrodyta ir liudytojų A. S. ir I. U. teismo posėdžio metu duotais parodymais bei jų rašytiniais paaiškinimais įvykio vietoje, iš kurių matyti, kad kai kuriomis dienomis darbo gale likusios tam tikros sumos pinigų nebūdavo įmuštos į kasą, o iš joms už kelnių lenkimą mokamų sumų nebuvo išskaičiuojami mokesčiai, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės V. P. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad ji priedų už kelnių lenkimus neįtraukdavo į bendrą darbo užmokesčio sumą, o darbuotojoms buvo mokamas fiksuotas darbo užmokestis, FNTT patikrinimo aktais, iš kurių matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis buvo skaičiuojamas atsižvelgiant į darbo dienų skaičių, o ne į darbo valandų skaičių, be to, darbuotojoms buvo mokamas pastovus mėnesinis darbo užmokestis be priedų už vienetinį darbą, darbo sutartimis, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais.

Taigi nekyla abejonių, jog L. L., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. į apskaitą neįtraukė visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimų ir apskaitos dokumentais nepagrindė visų ūkinių įvykių, kurie privalėjo būti pagrįsti apskaitos dokumentai, t. y. siekdama iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdama išvengti mokesčių, nepateikė jos buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas - 2 100,00 Eur piniginių lėšų už klientams parduotą produkciją gavimą ir 420,00 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais pinigais, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) nepriskaičiavo ir nesumokėjo 974,80 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų 346,46 Eur PVM, 248 Eur pelno mokesčio, 157,48 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 222,86 Eur socialinio draudimo įmokų. Tokia jos veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, sudėtį – darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 4 dalyje, sudėtį – duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymas į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (5 000 Eur), administracinio nusižengimo, numatyto ANK 205 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 205 straipsnio 5 dalyje, sudėtį – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo dešimt (500 Eur) iki penkiasdešimt (2 500 Eur) bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus.

L. L. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad L. L. padarė keturis tyčinius administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, prekyba, finansų sistema ir statistika, kita vertus, kaltę visgi pripažino, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų apie ankstesnius administracinius nusižengimus byloje nėra. Tokiu būdu teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad L. L. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus ANK 99 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 4 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnio 5 dalyje numatytų sankcijų minimumą atitinkančias baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, L. L. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose. Atsižvelgiant į L. L. prašymą ir paskirtos baudos dydį, teismas laiko galimu paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 16 mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 99 straipsnio 3 dalimi, 187 straipsnio 4 dalimi, 205 straipsnio 1, 5 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. L. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

L. L. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

L. L. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai įspėjimą.

L. L. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jai 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, L. L. paskirti galutinę administracinę nuobaudą - 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Paskirtos 4 000 eurų baudos mokėjimą išdėstyti šešiolikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant L. L. mokėti po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį iki mėnesio 1 d., pradedant nuo iki 2020 m. gruodžio 1 d., baigiant iki 2022 m. kovo 1 d.

Išaiškinti L. L., kad išdėstytos baudos įmokos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK numerį 20119239729, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.