- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-16
- Bylos Nr.
- A-39-282-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centras ir valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialui
- Kategorijos
- 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. S. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centras ir valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialui, byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Eika“ ir E. M. , dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja M. S. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 320 ir įpareigoti VĮ Registrų centras Vilniaus filialą įregistruoti Dainavos gatvės dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-0092-9937, kadastrinis Nr. 0101/0040:257, priklausiniu. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. spalio 4 d. įsakymu buvo parduotas 1583 kv.m. valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 2003 m. liepos 18 d. šis sklypas sujungtas su E. M. nuosavybės teise priklausančiu sklypu ir suformuotas naujas sklypas. Šiame sklype yra dalis Dainavos gatvės. Ši gatvės dalis ribojasi su jos gyvenamojo namo sklypu, ji ja naudojasi, tik per Dainavos gatvę į jos namo kiemą gali patekti specialusis transportas (medicininė, gaisrinė pagalba ir kt.), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - NTRĮ) 10 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 1 dalimi, ji laikytina suinteresuotu asmeniu, kad ši gatvė neteisėtai neišnyktų iš nekilnojamojo turto registro. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu Dainavos gatvės, kuri pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą laikytina keliu, dalis, esanti ginčo sklype, turi būti įregistruota kaip šio sklypo priklausinys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymu gatvės savininku gali būti tik savivaldybė. Naujai suformuotas sklypas yra komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti, tad gatvė kaip savivaldybės nuosavybės objektas gali būti neteisėtai sunaikinta. Nuo tokių pasekmių galėtų apsaugoti gatvės įrašymas į nekilnojamojo turto registrą. Ginčo žemės sklypo registre yra įregistruotas servitutas naudotis pėsčiųjų taku, o automobilių patekimas į jos namui priklausantį sklypą nenumatytas. Šiuo metu transportas, taip pat ir specialusis, į kiemą patenka per Dainavos gatvę. Neįregistravus nekilnojamojo turto registre Dainavos gatvės kyla grėsmė, kad patekimas į jų namo kiemą bus panaikintas. Pažymėjo, kad 2005 m. sausio 21 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-54-05 nustatė, kad automobilių transportas į jų kiemą gali patekti tik per ginčo žemės sklypą, o konkrečiai per Dainavos gatvę. Vienas iš pagrindų, kodėl šia nutartimi panaikintas ginčo žemės sklypo detalusis planas, buvo faktas, kad automobilių transportui buvo neįmanoma patekti į jų namo kiemą Dainavos gatvėje įrengus įvažiavimą į požeminį garažą.
Atsiliepimas
Atsakovai pašė skundą atmesti. Nurodė, kad 0,5070 ha žemės sklypą, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) "Eika" ir E. M. , kerta Dainavos gatvė. Dainavos gatvė kaip nekilnojamojo turto objektas nėra suformuota, nėra nustatyti jos kadastriniai duomenys ir Nekilnojamojo turto registre ji neįregistruota, tad negali būti įregistruota ir kaip priklausinys (NTRĮ 13 straipsnis). Pareiškėja nėra nei ginčo žemės sklypo, nei Dainavos gatvės savininkė, todėl jos prašymu Dainavos gatvės įrašymas ginčo žemės sklypo priklausiniu yra negalimas (NTRĮ 10 straipsnis). Be to, Dainavos gatvės dalies registravimas ginčo žemės sklypo priklausiniu, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, reikštų, jog ji taptų pagrindinio daikto - 0,5070 ha ploto žemės sklypo savininkų nuosavybe, o tam nėra juridinio pagrindo. Pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi NTRĮ 33 straipsniu, nes jis reglamentuoja tik techninių klaidų taisymą. Dainavos gatvė Nekilnojamojo turto registre neįregistruota, todėl pareiškėjos suinteresuotumas, kad gatvė gali išnykti iš registro, taip pat yra nepagrįstas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu skundą atmetė. Teismas vadovavosi NTRĮ 10 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsniu ir nurodė, kad pareiškėja, nebūdama nuosavybės teisių į Dainavos gatvę turėtoja, neturi teisės teikti prašymą dėl Dainavos gatvės kaip žemės sklypo priklausinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Teismas taip pat vadovavosi NTRĮ 13 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad ginčo žemės savininkai yra E. M. ir UAB „Eika“, Dainavos gatvė kaip nekilnojamas daiktas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota, nėra nustatyti jos kadastriniai duomenys, tad ji negali būti įregistruota žemės sklypo Gedimino pr. 44/ Dainavos g. 1, Vilniuje, priklausiniu. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos nekilnojamo turto registre padarytos duomenų užfiksavimo techninės klaidos ar netikslumai, tad pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi NTRĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.13, 4.19 straipsniais ir nurodė, kad Dainavos gatvė kaip nekilnojamojo turto objektas nėra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamo turto registre, todėl negali būti registruojamas priklausinys nesant pagrindinio daikto. Pažymėjo, kad sklypui (duomenys neskelbtini) nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra varžomos pareiškėjos teisės patekti į jai nuosavybės teise priklausantį butą.
III.
Pareiškėja M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2006 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują – jos skundą tenkinti. Tai grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Prašymas įregistruoti gatvę ginčo žemės sklypo priklausiniu apima ir gatvės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.
2. NTRĮ 10 straipsnio 1 dalis numato, kad priklausiniai registruojami kitais įstatymo numatytais atvejais. NTRĮ 33 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad netikslūs ir klaidingi duomenys gali būti ištaisomi suinteresuotų asmenų prašymu. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys yra netikslūs - nėra nurodyti visi pagal įstatymą turintys būti duomenys, šie duomenys turi būti tikslinami ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu. Gatvės registracija tiesiogiai sąlygoja jos patekimą į namo kiemą galimybes, ji laikytina suinteresuotu asmeniu.
3. Ginčo sklypui yra nustatytas kelio servitutas - teisė naudotis tik pėsčiųjų taku. Teismas neteisingai nusprendė, kad dėl šio servituto galima patekti į jos butą, nes jis nustatytas tik pėsčiųjų eismui ir servitutu galima pereiti iš Gedimino pr. į Jasinskio gt. Todėl ji neturi jokio teisėto patekimo į savo sklypą nei pėsčiomis, nei transportu.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Tai grindžia pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais bei papildomai nurodo, kad:
1. Vien prašymo pateikimas nėra pakankamas pagrindas nekilnojamojo daikto įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Prašomo įregistruoti daikto kadastro duomenys nėra nustatyti, nėra priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl jo suformavimo, tad daiktas neregistruotinas (NTRĮ 9 straipsnis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis).
2. Tenkinti pareiškėjos reikalavimą remiantis NTRĮ 10 straipsnio 1 dalimi negalima, nes įstatymai nenumato galimybės registruoti nekilnojamąjį daiktą kito nekilnojamojo daikto priklausiniu pagal asmens, kuris nėra nei tarnaujančio, nei viešpataujančio daikto savininkas. NTRĮ 33 straipsnio 1 dalis netaikytina, nes klaidingų ar neišsamių registro duomenų faktas nėra užfiksuotas ir pareiškėja į registro tvarkytoją kreipėsi ne dėl klaidos ištaisymo, bet dėl daikto registravimo kito daikto priklausiniu.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Eika“ su apeliaciniu skundu nesutinka, palaiko atsakovų poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėja siekia, kad Dainavos gatvės, Vilniuje, dalis, esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400-0092-9937, kadastrinis Nr. 0101/0040:257, bendrosios nuosavybės teise priklausančiame UAB „Eika“ ir E. M. , būtų įregistruota kaip šio žemės sklypo priklausinys.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Dainavos gatvė nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsniu, teisė valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybės teisės objektu priklauso turto savininkui. NTRĮ 10 straipsnio, reglamentuojančio nekilnojamųjų daiktų kaip priklausinių registravimą, 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu (...). Teisės aktuose prašomas įregistravimas priklausiniu nėra nustatytas, pareiškėja nėra Dainavos gatvės savininkė, tad tuo pačiu neturi teisės teikti prašymą dėl Dainavos gatvės kaip žemės sklypo priklausinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
NTRĮ 33 straipsnis, kuriuo vadovaujasi pareiškėja, reglamentuoja techninių klaidų taisymą, tai yra atvejus, kai į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (NTRĮ 33 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pareiškėja neprašo ištaisyti jokios techninės klaidos, o prašo naujai įregistruoti nekilnojamojo daikto priklausinį, tad NTRĮ 33 straipsnis netaikytas pagrįstai ir teisėtai.
Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti apeliacinį skundą ir jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos M. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.