Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R., jo atstovei advokatei N. K., institucijos, surašiusios ATP protokolą, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK atstovui G. P., nukentėjusiesiems J. Ž. ir A. Ž. (S.), išnagrinėjusi

A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivio, 11 klasių išsilavinimo, nedirbančio, nevedusio, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja L. Š. 2009-05-18 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P 580223 A. R. už tai, kad jis 2009 m. gegužės 4 d. apie 16:30 val. Pakruojo mieste, Vytauto Didžiojo gatvėje, netoli parduotuvės „Kanrugė“ kibo prie J. Ž. bei necenzūriniais žodžiais išplūdo A. S., todėl šiais savo veiksmais A. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas).

Institucijos atstovas G. P. teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą palaikė ir nurodė, kad tyrėjos įrodymai surinkti ir įvertinti pilnai, bei atitinka padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje. Pirminiai duomenys surinkti teisingai, teisėtai, objektyviai ir yra pagrindas taikyti administracinę nuobaudą A. R. Tyrėja, rinkdama medžiagą, manė, kad yra pakankamai įrodymų, todėl ir neapklausė liudytoju G. M. Prašo teismo skirti administracinę nuobaudą A. R. už padarytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. teismo posėdžio metu neprisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą teisės pažeidimą ir paaiškino, kad J. Ž. ir A. S. (Ž.), policijai rašydami pareiškimą, jį nurodė, kaip liudininką, nes įvykį jis tik stebėjo iš tolo. Policijos pareigūnė privertė jį rašyti prisipažinimą, nes ji ne taip suprato pareiškimą ir jam surašė protokolą bei privertė prisipažinti. Nesutinka su jam pareikštais kaltinimais. Smulkiau paaiškindamas apie įvykį nurodė, kad 2009 metų balandžio mėnesio pabaigoje J. Ž. ir G. M. kažko susikivirčijo per matematikos pamoką, apie tai jam papasakojo pats G. M. Su G. M. yra klasiokai. Dėl to įvykio M. neprašė jo pagalbos, padėti išspręsti tą konfliktą. Įvykio dieną, po pamokų, jis ir G. M. ėjo į Pakruojo centrą. Jis iš savo telefono neskambino J. Ž., nerašė žinučių nei J., nei A. Prie „Kanrugės“ parduotuvės juos sutiko visai atsitiktinai. Tenai sutiko ir M. G. Jis ir M. G. stovėjo toliau nuo G., A. ir J., apie 10-15 metrų atstumu ir stebėjo jų konfliktą, nesikišo. G. M., J. ir A. konfliktavo, prasivardžiavo. Girdėjo, kaip G. keikėsi, buvo įniršęs, bet nėjo prie jų arčiau aiškintis. Administracinio teisės pažeidimo byloje paaiškinimą jam padėjo rašyti pareigūnė, ji privertė rašyti prisipažinimą. Kadangi su policija nėra turėjęs reikalų, neturi patirties, todėl kaip pareigūnė nurodė, taip ir rašė. Pareigūnė pasakė, kad jam už tokį pažeidimą gali būti areštas iki 30 parų, arba bauda iki 300 litų, todėl išsigandęs ir bijodamas, kad nepasodintų 30 parų arešto ir kad nesužinotų globos namuose, kuriuose gyveno, bei dėl to, kad neturėjo patirties su teisėsauga, pripažino kaltę. Pareigūnė tiesiog sakė, kad bus geriau jeigu prisipažins, kad bus 100 litų bauda. Tada pagalvojo, jog galės susimokėti ir viskas bus gerai. Jis žinojo, kad nėra kaltas, bet prisipažino. Tą pačią dieną policijos pareigūnė jį atvedė į teismą dėl nubaudimo, tačiau teisėjo nebuvo, nuvedė jį pas teisėjo padėjėją. Teisėjo padėjėjas liepė jam važiuoti namo, o nutarimo nuorašą žadėjo atsiųsti į namus. Teisėjo padėjėjui sakė, kad nieko nepadarė. Teisėjo padėjėjas jam sakė, kad bus mažiausia bauda, tai yra, 100 litų, ir jis sutiko. Po to paštu gavo teismo nutarimą. Vėliau nutarimą apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui. Tuo kartu nežinojo, kaip tai yra atliekama teisme, nes jame buvo pirmą kartą. Apie tą įvykį pasipasakojo kai kuriems žmonėms ir jie patarė taip visko nepalikti. Po to įvykio kalbėjosi su J. ir A., prašė jų, kad parašytų, jog taip nebuvo, spaudimo jiems nedarė, jie sutiko ir parašė. Jis parašė skundą Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui. Įvykio metu mokėsi gimnazijoje, buvo pilnametis. Mokymosi vidurkis yra tarp 6-7 balų. Su J. ir A. bendrauja ir dabar, yra draugai. Iki pažeidimo padarymo jų santykiai taip pat buvo geri ir konfliktų nėra buvę. Jis nežino, kodėl nukentėjusieji J. ir A. nurodė, kad jis dalyvavo konflikte, kad kibo prie jų. Įvykio metu buvo kartu, tačiau stovėjo nuošaliau ir viską stebėjo iš šono. Nežino kodėl jie taip tvirtina. Tyrėja jo nesupažindino su nukentėjusių pareiškimu. Kitos dienos rytą jis atėjo į policijos komisariatą pas tą pačią tyrėją, nes norėjo pakeisti savo parodymus, bet tyrėja jam pasakė, kad viskas bus gerai, po metų viskas dings.

Nukentėjusysis J. Ž. teismo posėdyje parodė, kad policijoje rašė pareiškimą manydamas, kad A. R. bus įtrauktas ir apklaustas liudytoju, nes matė įvykį, o kaltininkas yra G. M. G. M. grasino jam, o A. stovėjo toliau nuo G. Tą pačią dieną, tuo pačiu kartu, A. R. pasakė jo panelei A. Ž. necenzūrinius žodžius, negražiai ją pavadino. G. M. tiesiog provokavo įvykį, o jis bijojo, kad nebūtų susidorojimo, todėl kreipėsi į policiją. A. R. šiuo atveju buvo labiau šalutinis asmuo ir jo pareiškime buvo paminėtas kaip liudytojas, kuris matė įvykį, o tyrėja gal ne taip suprato ir neįrašė. A. R. prašė jo, kad parašytų paliudijimą Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam teismui. Paliudijimą jis parašė, o kai jį rašė, A. tuo metu telefonu bendravo su advokate, kuri sakė, ką rašyti, o A. diktavo, todėl taip ir parašė. A. atsiprašė jo ir jo draugės A. už pasakytus negražius žodžius. Nurodė, kad teisme dabar pasirašė priesaiką ir kalba tiesą. A. R. jokių gestų ir nepadorių žodžių jo atžvilgiu nevartojo, prie jo nekibo, jo neįžeidė. Pasakė apie tris – keturis necenzūrinius žodžius jo draugės A. atžvilgiu, tai buvo pasakyti rusiški keiksmažodžiai, o kokie tie žodžiai buvo pasakyti, nebepamena. Tai buvo jo draugės įžeidimas, tačiau ne jo. Su R. susitaikė, pretenzijų jam neturi. Visas konfliktas apie kurį kalbama, prasidėjo netoli „Kanrugės“ parduotuvės ir nusikėlė iki A. namų, nes G. M. ėjo jiems su A. iš paskos nepatenkintas ir kažką sakydamas. Pasikalbėjęs su savo tėvais ir draugės A. tėvais, kad reikia užkirsti kelią G. grasinimams, nuėjo į policijos komisariatą rašyti pareiškimo dėl G. poelgio. R. jam nieko nedarė, tik pasakė keletą necenzūrinių žodžių jo draugės A. atžvilgiu.

Nukentėjusioji A. Ž. (S.) teismo posėdyje parodė, kad viso konflikto metu A. R. gal nepriekabiavo tiek, kiek G. M., bet laikė jo poziciją. Viskas įvyko jos atžvilgiu dėl to, kad ji buvo su J. G. M. ir A. R. konflikto metu naudojo psichologinį smurtą - liepė jai nesikišti, nelįsti, sakė necenzūrinius žodžius, kurių nebeprisimena, tačiau jie buvę labai negražūs ir nemalonūs. Būtent, A. R. ją įžeidinėjo įvairiais vardais, tai buvo necenzūriniai, grubūs žodžiai, kurių neskaičiavo kiek jų buvo pasakyta, gali būti 5 - 6 žodžiai. Ji buvo pasimetusi dėl šios labai nemalonios situacijos. Buvo išvadinta negražiais žodžiais todėl, kad bandė įsikišti į konfliktą. Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam teismui rašė paliudijimą A. R. prašymu. Sutiko parašyti liudijimą, pagelbėti ir nurodyti kad jis yra nekaltas, nes jis jos sąžiningai atsiprašė, pasižadėjo nieko nedaryti. A. minėjo, kad nuobauda gali jam pakenkti stojant mokytis, dėl to A. su kažkuo konsultavosi, kažkas jam patarinėjo kaip ką rašyti. Su R. ji mokėsi vienoje mokykloje, bet nebendravo. Su A. R. susitaikė, jis jos atsiprašė, pretenzijų jam neturi.

Liudytoja L. Š. teismo posėdyje parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato prevencijos skyriaus tyrėja. Smulkiai įvykio aplinkybių nebepamena, nes praėjo daug laiko. Atsimena, kad buvo rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., tačiau visų aplinkybių neatsimena ir išdėstyti negali. Neatsimena, kaip A. R. rašė paaiškinimą, bet paprastai visose bylose visi paaiškinimus rašo patys, ji nenurodo, ką rašyti. Jis buvo supažindintas dėl ko bus rašomas protokolas, buvo išaiškintos teisės ir pareigos, pasirašė, paaiškinta ir tai, kad nutarimus rašo teisėjas. Kartais piliečiui jie, kaip policijos pareigūnai, paaiškina apie lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o ar apie jas buvo aiškinama R. nepamena. Į teismą R. pristatė ji, o pas kokį teisėją, nepamena. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas, kadangi užteko įrodymų. Ji neatsimena, ar sekančią dieną, ar tuojau po pažeidimo R. kreipėsi į ją dėl savo parodymų pakeitimo. R. atsimena puikiai, kadangi ne vieną kartą teko su juo bendrauti, nes jis turėjo problemų mokykloje ir kitur, kadangi ji dirba Pakruojo miesto tyrėja, jai teko pavaduoti K. apylinkę aptarnaujantį tyrėją, todėl su R. ir teko susitikti. Jokių nesutarimų su R. neturi. Nukentėjusius atsimena, nes tai žmonės iš jos kaip tyrėjos aptarnaujamos zonos.

Liudytojas G. M. teismo posėdyje parodė, kad konfliktai, kivirčai tarp jo ir J. Ž. prasidėjo mokykloje, o dėl kokių priežasčių nepamena. Įvykio dieną ėjo su A. R. į parduotuvę, ir sutiko J. Ž. ir A. S.. Eidamas telefonu skambino J. Jis pasakė negražius žodžius A. ir J. atžvilgiu. Atsimena, kad netrukus po įvykio buvo nubaustas už smulkų chuliganizmą ir gavo 50 litų baudą, nes buvo nepilnametis. Įvykio dieną ėjo su A. į parduotuvę, bet netoli parduotuvės A. pasikvietė kitas draugas ir jis nuėjo prie to draugo. Jis ir J. dar prieš tą įvykį buvo susipykę dėl matematikos. Susitikę prie „Kanrugės“ parduotuvės susiginčijo su J., A. bandė juos išskirti, todėl jai pasakė keletą negražių žodžių. Ar ką nors sakė A. nepamena, nes praėjo daug laiko. A. prašė rašyti paliudijimą Lietuvos Respublikos Vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau nepamena ar nurodė ką reikia rašyti.

A. R. inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, kuris numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš šios ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį, t.y. šis pažeidimas (nedidelis chuliganizmas) laikomas padarytu, kai nustatomi šio pažeidimo sudėties elementai: 1) necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose; 2) įžeidžiamas kibimas prie žmonių; 3) kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką. Chuliganizmo objektas – viešoji tvarka. Chuliganizmo objektyvioji pusė – tai veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažeidimo subjektu laikomas pakaltinamas 16 metų asmuo (ATPK 12 str.), o subjektyvinės pažeidimo pusės požymiais - kaltė ir chuliganiški motyvai.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. P 580223 (b.l. 3) matyti, kad A. R. suformuluotas kaltinimas dėl 2009 m. gegužės 4 d. apie 16:30 val. įvykusio įvykio Pakruojo mieste, Vytauto Didžiojo gatvėje, netoli parduotuvės “Kanrugė”, t.y., kibimo prie J. Ž., bei necenzūriniais žodžiais išplūdimo A. S. (dabartinė pavardė – Ž.). Taigi, dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo vietos – būtent viešosios vietos, ginčo nėra, nes iš visų byloje esančių rašytinių įrodymų ir įvykyje dalyvavusių bei teismo posėdžio metu apklaustųjų nustatyta, kad įvykio vieta – centrinė miesto gatvė. Dėl A. R. veiksmų J. Ž. atžvilgiu, t.y. dėl įžeidžiamo kibimo prie jo, bylos duomenimis nenustatyta, nes tiek pats J. Ž., tiek A. Ž. bei G. M. patvirtino, kad konfliktas vyko būtent tarp J. Ž. bei G. M., o A. R. įvykį matė, tačiau jokių gestų ir nepadorių žodžių J. Ž. atžvilgiu nevartojo, prie jo nekibo, jo neįžeidė. Todėl A. R. veiksmai, inkriminuoti administracinio teisės pažeidimo protokole J. Ž. atžvilgiu, neįrodyti.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, nukentėjusiosios A. Ž. (buvusios S.), J. Ž. parodymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad A. R. 2009 m. gegužės 4 d. apie 16:30 val. būtent viešoje vietoje – Pakruojo mieste, Vytauto Didžiojo gatvėje, netoli parduotuvės “Kanrugė”, tyčia ir iš chuliganiškų motyvų, įžeidinėjo ir žemino A. Ž. (S.). Teismas pripažįsta, kad pagrįstai ir teisėtai A. R. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 174 str., t.y. padarius jam nedidelį chuliganizmą nukentėjusiosios A. Ž. (S.) atžvilgiu, nes matant ir girdint viešoje vietoje buvusiems asmenims, tyčia ir iš chuliganiškų paskatų necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo nukentėjusiąją. Tokie A. R. veiksmai atitinka teisės normos, įtvirtintos ATPK 174 straipsnyje, sudėtį ir yra pilnai įrodyti. Teismas konstatuoja A. R. padarytą teisės pažeidimą A. Ž. (S.) atžvilgiu būtent remdamasis tiek pačios nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, tiek J. Ž. parodymais. Pastarieji, ir duodami paaiškinimus policijos komisariate (b.l. 5, 6), ir teismo posėdžio metu, vienodai ir nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes, parodymus teisme patvirtino būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl abejoti jų parodymų teisingumu nėra pagrindo. Tuo tarpu liudytojo G. M. parodymai, jog nepamena, ar A. R. vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu, vertintini kritiškai, nes liudytojas G. M. yra A. R. draugas ir jo parodymus teismas vertina kaip asmeniškai suinteresuoto liudytojo. Atitinkamai vertintini A. Ž. (S.), J. Ž. bei G. M. rašytiniai liudijimai (b.l. 16, 17, 25 (18)), kuriuose nurodoma, jog A. R. dėl įvykio buvo pašalinis žmogus ir nėra pagrindo jo kaltinti padarius ATPK 174 str. numatyto pažeidimo, t.y. G. M. liudijimas vertintinas kaip suinteresuoto asmens, J. Ž. – liudijimą patvirtinant teismo posėdžio metu, o nukentėjusiosios A. Ž. (S.),- kaip asmens, kuris sutiko parašyti liudijimą, pakeisdamas parodymus, norėdama pagelbėti ir dėl to, kad A. R. sąžiningai jos atsiprašė, pasižadėjo nieko nedaryti. Be to, įvertintina ir tai, kad visų liudijimų tekstas analogiškas (net kai kurios teksto dalys vienodos), kas patvirtina teisme duotus parodymus apie tai, kad juos nukentėjusieji ir liudytojas parašė būtent A. R. paprašyti, jo konsultavimosi su kitais asmenimis pasekmėje, ar net padiktuoti, todėl visų bylos aplinkybių kontekste šie liudijai vertintini kritiškai, jais teismas nesivadovauja, nes jie duoti ne laisva asmenų valia. Vertinant visas byloje nustatytas aptartas aplinkybes ir A. R. parodymus ir argumentus dėl to, jog jis neįvykdė nedidelio chuliganizmo A. Ž. (S.) atžvilgiu, jie vertintini kaip jo gynybinė taktika, nes apklaustųjų teismo posėdyje liudytojų parodymai nuosekliai papildo vienas kitą, tarp jų prieštaravimų nėra, be to, jie, kaip minėta, duoti asmenų, kurie įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

A. R. kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo neprisipažino, metų laikotarpyje administracine tvarka nei už tokios pačios rūšies, nei už kitokius teisės pažeidimus nebaustas, neteistas, moksleivis, augęs Pamūšio parapijiniuose vaikų globos namuose be tėvų, šiuo metu gyvenantis pas globėją Vilniuje (b.l. 19), todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtinas baudos dydis mažintinas nuo sankcijoje numatyto vidurkio iki minimumo ir skirtina 100,00 litų bauda (LR ATPK 30, 30², 31, 32 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

A. R. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., ir jį nubausti 100,00 (vieno šimto) litų bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 57465. Mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, kad bauda sumokėta, tuojau po jos sumokėjimo pristatyti į Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinę.

Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai arba per Pakruojo rajono apylinkės teismą.