Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Neringai Kaminskienei,

kaltinamajam L. L., jo gynėjui advokatui Vladislovui Milukui, jo įstatyminiams atstovams ir civiliniams atsakovams J. L., I. L.,

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. A., I. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, ir

L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, mokosi neakivaizdiniu būdu, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be teisiamajame posėdyje apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, kaltinamųjų kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti faktiniai bylos duomenys, t. y. ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, kuriuose užfiksuota nusikalstamai veikai įrodyti reikšmingi duomenys, kuriuose nurodytos aplinkybės sutampa detalėse, jie vienas kitam neprieštarauja ir papildo vienas kitą tarpusavyje ir, kurie laikytini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, kurių patikimumu teismas pagrindo abejoti neturi, o būtent:

2020 m. sausio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole bei fotolentelėse (1 t., b. l. 18-19, 20-26) užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Ūkinis pastatas nuo daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) yra už 300 m, einant pietvakarių kryptimi. Pastatas yra naudojamas kelių savininkų. E. R. priklausanti dalis yra pastato vakarų pusėje. Įėjus į pastatą pro dviejų dalių medines duris, kurios apžiūros metu atidarytos, nerakinamos, patenkama į patalpą, kurioje yra dvejos durys. Dešinėje pusėje durys, pro kurias praėjus patenkama į patalpą, kurioje laikomi naminiai gyvuliai. Kairėje pusėje yra medinių lentų durys, kurių aukštis 1,92 m, plotis 1,04 m. Kairėje durų pusėje prikalta medinė lenta (kaip stakta) 10 cm pločio. Nuo grindų 94 cm aukštyje ant durų varčios ir medinės lentos vinimis prikalta metalinė sklendė, kurioje užkabinta pakabinama spyna. Spyna nepažeista. Medinė stakta, nuo žemės 95 cm aukštyje, perlūžusi, matosi 24 cm ilgio lūžis. Durys atsidaro, neatrakinus spynos, su nulaužta medine stakta. Įėjus pro duris patenkama į sandėliuką. Sandėliuko kairėje pusėje stovi ant dešinės pusės paverstas motoroleris, be valstybinio numerio ženklo. Ant rėmo įspaustas gamyklinis numeris. Prie motorolerio, prie sienos ant grindų guli keturios motoroleriui skirtos padangos, šalia išardytas motociklas, taip pat šioje vietoje netvarkingai sumestos kitos įvairios detalės. Apžiūrint įvykio vietą daugiau nusikaltimui būdingų požymių neužfiksuota.

2020 m. vasario 12 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 92) J. B. savanoriškai pateikė prie ikiteisminio tyrimo du motorolerio ratus, kuriuos 2019 m. lapkričio mėnesį pavogė iš V. R..

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. R. parodė (1 t., b. l. 44-45), kad 2019 m. lapkričio mėnesį, tiksliai dienos negali pasakyti jam į mobilų telefoną paskambino dukra G. R. ir pasakė, kad išluptos tvarto durys ir išnešti daiktai. Kai sugrįžo į namus jau buvo vėlus metas, todėl tą patį vakarą ūkinio pastato neapžiūrėjo. Jie gyvena aštuonių butų name. Kieme yra bendras vienas ūkinis pastatas, kuriame yra atskiros patalpos kiekvienam butui. Įėjimai į patalpas yra atskiri. Jų ūkiniame pastate-patalpose sūnus V. R. buvo pasilikęs savo motorolerį, kurį tvarkėsi. Buvo motorolerio detalių. Taip pat toje patalpoje laikomi dviračiai, sudėti įrankiai, kiti smulkūs daiktai. Sekančią dieną, atvažiavus sūnui V. R. kartu su juo nuėjo apžiūrėti savo ūkinio pastato patalpos. Pamatė, kad įėjimo durys yra išlaužtos, t. y. buvo ištrauktas laikiklis, vadinamas prabajus, iš staktos, ant kurio buvo pakabinta spyna. Žala dėl įsilaužimo nėra padaryta, kadangi tą patį laikiklį vėl įsikalė į staktą ir nieko naujo keisti nereikėjo. Įėjus į vidų, sūnus apžiūrėjo, kad yra pavogtos jo motorolerio dalys. Kokios tiksliai dalys buvo pavogtos, nežino. Žino, kad buvo pavogti ratai, duslintuvas. Kas daugiau, neprisimena. Sūnus išsikvietė policijos pareigūnus. Iš sūnaus pasakojimo žino, kad jis su pareigūnais buvo nuėjęs pas L.. Iš pradžių L. neigė, jog buvo įsibrovęs į jų ūkinį pastatą, po to pripažino. Sutarė su sūnumi, kad L. atlygins padarytą žalą. Kodėl sūnus neatsiėmė savo pavogtų daiktų, t. y. ar jų jau nebuvo, ar dėl kitų aplinkybių, jis nežino. Žino, kad tada sūnus V. nerašė pareiškimo. L. L. pinigų sūnui V. už pavogtas detales neatidavė, todėl sūnus V. vėl kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamojo L. L. įstatyminis atstovas J. L. parodė (1 t., b. l. 75-76), kad L. L. yra sūnus. Apie L. L. ir J. B. įvykdytą vagystę jis sužinojo tą dieną, kai V. R. išsikvietė policijos pareigūnus. Jam paskambino žmona ir pasakė, kad policijos pareigūnai pasikvietė L. pasikalbėti. Jis tada grįžo iš darbo ir bendravo kartu su pareigūnais. Buvo taip pat ir V. R., J. B.. L. jiems papasakojo, kad buvo nuėjęs į sandėliuką, tačiau nieko nedarė. Policijos pareigūnai pasakė, kad gali L. eiti namo. Girdėjo, kai V. R. sakė, kad pareiškimo nerašys. Jis pats klausė sūnaus L. L. kaip ten buvo. Jis papasakojo, kad J. B. jam pasiūlė eiti kartu, tai ir nuėjo. Jam V. R. nieko nesakė, tik iš J. B. girdėjo, kad V. R. reikalauja 500 Eur. Tokios sumos jie nesiruošia mokėti, kadangi ji yra niekuo nepagrįsta.

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam asmeniui, kuris atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Taigi pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. „Įsibrovimo“ bei „patalpos“, „saugyklos“ ir „saugomos teritorijos“ sąvokų aiškinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią. Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų.

Kaltinimas L. L. ir J. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje pasitvirtino. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis J. B. savo kaltę pripažino dalinai, nurodęs, jog nepagrobė visų kaltinime išvardintų daiktų: jis neėmė metalinės riestės ir amortizatorių, nuėmė tik motorolerio ratus, pasiėmė duslintuvą, kitų dalių neėmė. Pareikštame civiliniame ieškinyje pripažįsta kaltę tik už pagrobtus daiktus. Kaltinamasis L. L. savo kaltę taip pat pripažįsta dalinai, dėl pagrobtų daiktų jo parodymai visiškai sutampa su kaltinamojo J. B. parodymais. Kaltinamasis L. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nusikaltimą atliko kartu su kaltinamuoju J. B.. Kad vykdo vagystę jis suprato, motorolerio ratus paliko pas kaltinamąjį J. B., teigia ant duslintuvo nebuvus pavadinimo, jo manymu, ne tas duslintuvas buvo pagrobtas, dėl kurio nori žalos nukentėjusysis. Kaltinamųjų nurodomos aplinkybės dėl patekimo vidun kaltinimo esmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nekeičia, kadangi patekimo forma nėra kvalifikacijai nėra svarbi, tuo tarpu bylos duomenimis vienareikšmiškai nustatyta, kad padaryta prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią, be jo sutikimo ar žinios, neatsiklausus ir negavus tam pritarimo ar leidimo. Kita vertus tokius kaltinamųjų parodymus paneigia tiek ikiteisminio tyrimo metu, tie nagrinėjimo teisiamajame posėdyje duoti nukentėjusiojo be liudytojų parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti ir tiki, taip pat duomenys užfiksuoti ir ikiteisminio tyrimo veiksmų protokole apžiūrėjus įvykio vietą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai: apklausų, vietos apžiūros protokolai, savanoriško daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad kaltinamieji, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, būtent jiems nepriklausančius daiktus, padarė nusikalstamą veiką, įvykdydami vagystę, patekus sandėliuko vidun prieš turto savininko valią. Duomenų, kad kiti asmenys, ne tik kaltinamieji, pateko į sandėliuką, nėra. Visi byloje pateikti ir ištirti įrodymai įrodo kaltinamųjų kaltę, kaltinimas kvalifikuotas teisingai. Pagrobto turto vertė, esant veiką kvalifikuojančiam požymiui, reikšmės neturi. Teisminio įrodymų tyrimo metu apklausti nepilnamečiai liudytojai G. ir D. R. taip pat patvirtino kaltinamųjų kaltę, kadangi šie tiesiogiai matė ir stebėjo kaip kaltinamieji pateko į sandėliuką, juos atpažino, matė kaip šie išnešė iš jo motorolerio ratus, duslintuvą ir įrankių dėžę, nurodė kur padėjo šiuos daiktus. Dėl kitų daiktų, būtent amortizatoriaus ir riestės minėti liudytojai nepatvirtino, tokių aplinkybių besąlygiškai nenurodė ir kitas apklaustas liudytojas, nepilnamečių ir nukentėjusiojo tėvas E. R.. Taip pat kaltinamojo įstatyminės atstovės paaiškinimai bei liudytojo J. S. pagarsinti parodymai patvirtina padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamiesiems pagrobus du ratus, duslintuvą ir dėžę su įrankiais. Kaltinamieji veikė tyčia, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo bei kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, Nr. 2K-483-976/2015, Nr. 2K-P-498-746/2015, Nr. 2K-79-489/2017 ir kt.). Būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Šiuo atveju, teismo vertinimu, vien tik paties nukentėjusiojo V. R. parodymai, nesant kitų jo parodymus vienareikšmiškai patvirtinančių duomenų, to nepatvirtino bylos medžiaga, juolab, kad pats nukentėjęs asmuo čionai negyveno, buvo išsikraustęs iš tėvų namų ir ilgą laiką lankęsis minėtame sandėliuke nebuvo, laikytini prieštaringais ir nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinimas pasitvirtino visų prokuroro kaltinamajame akte nurodytų daiktų apimtyje, dėl ko, esant šioms aplinkybėms, nurodyti kaip pagrobti daiktai amortizatorius ir riestė šalintini iš kaltinimo.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Skirdami bausmę nepilnamečiui, teismai, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 80 straipsnyje numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje, nenustatyta. Kaltimojo J. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis matyti, kad J. B. yra jauno ir darbingo amžiaus (1 t., b. l. 143), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 145), kaip pripažino pats dirba neoficialiai. Kaltinamasis J. B. baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 150-151), praeityje neteistas, tačiau, kaip nustatyta bylos duomenimis, 2016 m. birželio 21 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu BK 153 straipsnio 1 dalies nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o 2017 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 3 dalies nutrauktas vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, nutarimas patvirtintas 2017 m. lapkričio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (1 t., b. l. 152-154). VšĮ Kazlų Rūdos pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojo psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitose nebuvo registruotas (1 t., b. l. 158), VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro ir narkologo registre neįrašytas (1 t., b. l. 161), (duomenys neskelbtini) seniūno apibūdintas kaip konfliktiška asmenybė, neturinti pastovios gyvenamosios vietos (1 t., b. l. 149). Kaltinamasis nukentėjusiojo neatsiprašė, turtinės žalos neatlygino, jis dėl nusikalstamos veikos nesigali ir nepergyvena, jo elgsena procese, vengimas vykti į teisiamuosius posėdžius, dėl ko keletą kartų buvo priimtos nutartys atvesdinti kaltinamąjį, taip pat rodo atsainų pastarojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo L. L. atsakomybę lengvina tai, kad gailisi dėl to kas įvyko, atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka atlyginti kaltais veiksmai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis matyti, kad L. L. yra nepilnametis (1 t., b. l. 99), anksčiau jis neteistas (1 t., b. l. 112), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 111). Kaltinamasis VšĮ Kazlų Rūdos Pirminės sveikatos priežiūros centre Psichikos sveikatos centre lankėsi ir jam nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad L. L. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, kas galėtų turėti esminės įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti byloje nagrinėjamo įvykio metu. Dėl jam nustatytų adaptacijos sutrikimo bei mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimo L. L. nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (netikslinga) (1 t., b. l. 125). L. L. priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 116). (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad L. L. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. L. L. yra jautrus, kartais geba būti mandagus, paslaugus, tinkamai elgiasi, yra impulsyvus, ne visada geba valdyti savo emocijas. Dažnai jo elgesys priklauso nuo jo paties nuotaikos svyravimų. Dažnai būna nepasiruošęs pamokoms, neatsineša priemonių, pažeidinėja mokyklos vidaus taisykles. Klasėje mėgsta pasigirti savo „nuotykiais“, labai daug keikiasi, jei draugai paprieštarauja, juos įžeidinėja, užgaulioja. Klasės veikloje dalyvauja, padeda ruoštis renginiams, bet jų metu dažnai nesuvaldo emocijų. L. L. elgesys svarstytas keturiuose Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose, jam paskirtos minimalios priežiūros priemonės, teikiama psichologo, socialinio pedagogo pagalba (1 t., b. l. 103). Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisų apsaugos skyriaus Kazlų Rūdoje šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nuodyta, kad atvejo vadyba L. L. šeimai nėra taikoma. Socialinės rizikos šeimų apskaitai šeima nepriklausė. Gyvena vieno aukšto individualiame name su patogumais. Vaikai turi atskirą kambarį. Namuose švaru, tvarkinga. Mamos I. L. teigimu ji su vaikais sutaria gerai, santykiai šilti (1 t., b. l. 107-110). L. L. nusikalto būdamas nepilnametis, jis yra dirbantis ir besimokantis. Bylos nagrinėjime, skirtingai nei kaltinamasis J. B., L. L., atsakomybės nevengė, nuolat atvykdavo į teisiamuosius posėdžius, netrukdė baudžiamosios bylos nagrinėjimui, tikisi daugiau nenusikalsti.

Kaltinamajam J. B., vadovaujantis BPK 119 ir 139 straipsniais, iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti 2020 m. vasario 12 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 172-173).

Kaltinamajam L. L., vadovaujantis BPK 119 ir 139 straipsniais, iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti 2020 m. vasario 12 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti tėvui J. L. (1 t., b. l. 139-140).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatų prasmę, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų atsakovo veiksmų rezultatu.

2020 m. sausio 30 d. nutarimu V. R. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 31), o 2020 m. vasario 21 d. nutarimu – civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 34).

2020 m. vasario 21 d. nukentėjusysis V. R. pateikė civilinį ieškinį 210 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 33). Nurodė, kad dėl jam priklausančio „MOLOSOTI“ motorolerio detalių – duslintuvo, priekinio ir galinio ratų, metalinės riestės, amortizatorių vagystės jam padaryta 210 Eur turtinė žala – 180 Eur dėl pavogtų detalių ir 30 Eur dėl apgadintų detalių.

CK 6.249 straipsnis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šio teisinio reguliavimo kontekste, sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, jog neteisėtais J. B. ir L. L. veiksmais nukentėjusysis V. R. patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl jam priklausiusių kaltinamųjų pasisavintų daiktų. Vis tik, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys tėra iš dalies įrodytas. Byloje nėra ginčo, kad 10 Eur vertės įrankių dėžė ir duslintuvas, kurio nurodoma vertė 70 Eur, grąžinti nukentėjusiajam. Nors kaltinamasis teigia, kad grąžintas ne tas duslintuvas, kurį kaltinamieji pagrobė, vis tik nukentėjusysis iš karto po nusikalstamos veikos padarymo jį priėmė, be to, byloje nėra pateikta ir jokių kitų įrodymų, identifikuojančių pagrobto bei grąžinto duslintuvo markę, modelį ar kitų šį daiktą apibūdinančių techninių duomenų. Be kita ko, nukentėjusysis, be savo paties samprotavimų, teismo reikalavimu nepateikė ir jokių kitų įrodymų prašomam civilinio ieškinio dydžiui šioje dalyje pagrįsti, jis neturi pateikti duslintuvo įsigijimo dokumentų, negali pagrįsti tikslios vertės, nurodyti jo nusidėvėjimo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas. Jokių kitų įrodymų ir dėl kitų sugadintų detalių 30 Eur sumai byloje nėra, todėl šioje dalyje, teismo vertinimu, ieškinys taip pat nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas laiko neįrodytu 30 Eur metalinės riestės ir 40 Eur motorolerio priekinio amortizatoriaus pagrobimo nes to, be nukentėjusiojo paaiškinimų, nepagrindė jokie kiti faktiniai bylos duomenys, todėl šie daiktai šalintini iš kaltinimo, o civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas. Pagrobtų ratų iki šiol iš policijos įstaigos nukentėjusysis neatsiėmęs, kadangi, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, pats neturi nei teisių, nei tam laiko, be to, ratai perdažyti, todėl jam nereikalingi ir netinkami naudojimui. Dėl priekinio ir galinio ratų, kurių kaip nurodyta dviejų vienetų vertė yra 40 Eur teismas pritaria, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų nukentėjęs asmuo neteko turto, kurį kaltinamieji pagrobė ir be savininko žinios ir leidimo pertvarkė pagal savo poreikius, todėl teismas prašomą priteisti sumą laiko pagrįsta, nes tokia kaina yra adekvati padarytai žalai ir nereikalauja papildomo įrodinėjimo, dėl ko ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

2020 m. gegužės 4 d. nutarimu J. L. bei 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu I. L. įtraukti į bylą civiliniais atsakovais (1 t., b. l. 80, 83).

Pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Ši pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti elgesio pataisos programą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymosi, tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje ir/ar pradėti dirbti ir tęsti šiuos įpareigojimus per visą paskirtosios bausmės laiką.

L. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti elgesio pataisos programą, būti namuose nuo 22.00 valandos iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymosi, mokytis ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir tęsti šiuos įpareigojimus per visą paskirtosios bausmės laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistiesiems išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistiesiems išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nukentėjusiojo V. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš J. B. ir L. L. nukentėjusiajam 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) turtinei žalai atlyginti. L. L. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, žalos atlyginimą subsidiariai priteisti iš civilinių atsakovų J. L. ir I. L.. Nustatyti, kad ši pareiga pasibaigia L. L. sulaukus pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

L. L. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti tėvui J. L. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.