Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jorūnės Žeberskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje:

Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji Ž. M., 2010 metų balandžio mėn. – gruodžio mėn. laikotarpiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdama bendrininkų grupe kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, pažeidė 2001-10-23 Lietuvos Respublikos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 (2010-06-22 įstatymo redakcija Nr. XI-883, Žin., 2010, Nr. 72-3612) 2 str., 4 p. nuostatą, kad supirkėju gali būti Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, kitos užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, šio įstatymo nustatyta tvarka perkantys netauriųjų metalų laužą ir atliekas. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 27 str. 1 d. nuostatą, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, GPMĮ 35 str. 2 d. nuostatą, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, fizinis asmuo, neįsteigus įmonės, gali teikti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugų individualią veiklą, tačiau mokesčių inspekcijoje privalo įregistruoti individualią veiklą bei turėti individualios veiklos pažymą, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 3 d. nuostatą, kad gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą, 10 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas. Ž. M., nepranešusi mokesčių administratoriui ir neįregistravusi individualios veiklos, vykdė komercinę veiklą, netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimą, ir už tai gavo 29 000 Lt pajamų. Ji nesurašė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokėjo jokių mokesčių 2010 metų balandžio mėn. – gruodžio mėn. laikotarpiu, nepildė jokių apskaitos registrų, vykdė komercinę veiklą, už 2010 metus gautų 29 000 Lt individualios veiklos pajamų nedeklaravo, GPM (Gyventojų pajamų mokesčio), VSD (Valstybinio socialinio draudimo) įmokų, PSD (privalomojo sveikatos draudimo) įmokų neskaičiavo ir į biudžetą nemokėjo, t. y. ji sistemingai, ėmėsi netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo, kiekvieną dieną, asmeniškai asmens dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas nurodymu supirkinėjo ir pristatinėjo pastarajam reikalingą metalo laužą. Ž. M. už šių paslaugų suteikimą iš asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas gavo ne mažiau kaip 29 000 Lt pajamų, t.y. versliškai, neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės veiklos neturėdama licencijos veiklai - netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimui, kuriai ji reikalinga ir gavo ne mažiau kaip 29 000 Lt pajamų bei už 2010 metus nepaskaičiavo ir nesumokėjo – 1 449 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 4 132,50 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1 305 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl ko Lietuvos Respublikos biudžetas patyrė žalą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji Ž. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad vertėsi metalo laužo prekyba neturėdama jokio leidimo, taip pat nebuvo užsiregistravusi įmonės. Versdamasi metalo laužo prekyba ji metalo laužą supirkinėdavo kaip pasitaikydavo ir kaip atnešdavo žmonės, kartais kelis kartus į savaitę, kartais rečiau arba dažniau, iš įvairių fizinių asmenų, jokių dokumentų neišrašinėdavo ir nieko nepildydavo. Dalį metalo laužo priimdavo ir užpajamuodavo į šią įmonę, o dalį priimdavo ir išmokėdavo grynais savo pinigais asmenims, atnešusiems metalą ir vėliau parduodavo S. K.. S. K. pas ją į supirktuvę atvažiuodavo ir dėl asmeninių priežasčių ir dėl metalo laužo, kurį ji jam pardavė, tačiau kokie tai buvo kiekiai ji neatsimena ir negali įvardinti. Metalo laužą S. K. iš (duomenys neskelbtini) Vilniuje ėmė apie 10 kartų, kokie tai būdavo kiekiai neatsimena. S. K. šį metalą pasiimdavo atvažiavęs krovininiu automobiliu. Šalia jos darbo vietos, gretimose patalpose, ji laikydavo nupirktą pigiau iš įvairių fizinių asmenų metalo laužą arba surinkdavo išmestą, atneštą bet nepriimtą metalą. Būtent toks metalo laužas, tokiu būdu surinktas buvo parduodamas S. K.. S. K. už jai parduotą metalą su ja atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, kokia tai buvo suma. Taip versdamasi metalo laužo prekyba visą savo supirktą metalo laužą parduodavo S. K. ir iš jo gavo 29 000 litų pajamų per 2010 metus. Tačiau realiai jai liko gal kokie 2000 litų, nes tuos pinigus ji naudojo supirkinėti metalo laužą. Visą jos supirktą metalo laužą pasiimdavo pats S. K. su savo transportu. Visą žalą padarytą valstybei atlygino su Sodra yra sudariusi susitarimą, skolą 1900 Lt., per metus išsimokės (b.l 48-50, 53).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. parodė, kad vertėsi metalo laužo prekyba neįsiregistravęs įmonės ir neturėdamas leidimo šia veikla užsiimti. Šia neoficialia metalo laužo prekyba-pardavimu pradėjo verstis 2010 metų balandžio pradžioje ir vertėsi iki tos dienos, kuomet buvo sulaikytas FNTT pareigūnų, tai buvo 2011 metų balandžio mėnuo. Jis buvo išsinuomojęs keturias sandėliavimo vietas adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose laikė supirktą metalo laužą iš įvairių fizinių asmenų. Iš kur žmonės žinodavo, kad jis supirkinėja metalo laužą, nežino, tikriausiai per pažįstamus, draugus bei, kadangi Lietuvoje nėra labai daug asmenų, kurie verčiasi šia veikla, daug kas žinojo, kad jis pradėjo verstis tokia veikla ir galėjo pasiūlyti pakankamai patrauklias supirkimo kainas, nes dirbo neoficialiai. Metalo laužą jam dažniausiai atveždavo arba atnešdavo patys žmonės adresais (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Jis visada atsiskaitydavo su jais pasvėręs ir įvertinęs metalo laužą grynais pinigais, jokių apskaitos dokumentų jis nevesdavo ir nieko sau nesirašydavo. Ką supirkdavo, viską laikydavo minėtuose sandėliuose. Pasitaikydavo atvejų, kuomet jis pats pasiimdavo metalo laužą iš tam tikrų vietų Vilniuje, bei yra tekę pasiimti ir nupirkti metalo laužo Kaune bei Mažeikiuose. Visą supirktą metalo laužą rūšiuodavo jis pats, tačiau kartais jam padėdavo įvairūs asocialūs asmenys, kuriuos jis sutikdavo vaikščiojančius kur nors Naujininkuose, Vilniuje, bei šie asmenys kartais padėdavo pakrauti surūšiuotą metalo laužą į vilkikus. Jis jiems duodavo po maždaug 20 litų dienai, taip pat nupirkdavo pietums kažko pavalgyti. Iš viso už visą parduotą metalo laužą jis gavo apie 1 250 000 litų pajamų, tačiau realiai jam liko tik 100 000 litų, visos kitos išlaidos sudarydavo įsigyjamas metalo laužas, kuro išlaidos, pakrovimo ir darbo išlaidos, sandėlių nuoma bei kitos išlaidos. Metalo laužą jam padėdavo supirkinėti šie žmonės: L. Z., A. Š., A. A., D. K., Ž. M., T. B., A. K., A. T., jis jiems palikdavo po maždaug 5000 -10000 litų, jie supirkinėdavo ar kažkaip kitaip surinkdavo metalo laužą, o jis po to arba pats atvažiuodavo, arba jie patys surinktą metalo laužą atveždavo jam į sandėliavimo vietą. Jis jiems už tokias paslaugas mokėdavo apie 100-200 litų mėnesiui, su kai kuo susitardavo draugiškai ir ne visuomet mokėdavo pinigus. Kadangi jokios apskaitos nevedė todėl konkrečių kiekių, kiek iš ko buvo paimta metalo laužo bei kokiai sumai - įvardinti negali. Panašiai per visą laikotarpį kiekvienas minėtas asmuo galėjo surinkti, supirkti metalo laužo iki 50 000 litų ir tai tikrai ne visi. A. A. supirktą metalo laužą surinko Kaune, o A. K. Mažeikių r., kur jis kartu su atvykusiais iš Lenkijos žmonėmis buvo nuvažiavęs ir tas metalo laužas buvo pakrautas į vilkikus. Visas supirktas metalo laužas, kuris buvo laikomas jo naudojamuose sandėliuose, priklausė vokiečiui vardu F., tai buvo už jo duotus pinigus supirktas metalo laužas, kuris turėjo būti transportuotas jam (b.l 18-21).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-13 baudžiamuoju įsakymu S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. (b.l. 27-44).

Iš Vilniaus apskrities VMI pateiktos informacijos matyti, kad Vilniaus apskrities VMI atliko Ž. M. mokestinį tyrimą ir surašė mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą. Mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Ž. M. suteikiant netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo paslaugas neįsteigus įmonės ir (ar) fiziniams asmenims neįregistravus individualios veiklos, nesurašant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokant jokių mokesčių 2010 metų laikotarpiu, mokesčių mokėtojas pažeidė: 2001-10-23 Lietuvos Respublikos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 (2010-06-22 įstatymo redakcija Nr. XI-883, Žin., 2010, Nr. 72-3612) 2 str., 4 p., Lietuvos Respublikos GPMĮ 27 str. 1 d. ir 35 str. 2 d., 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 3 d. ir 10 str. 6 d.

Mokestinio tyrimo metu Ž. M. pateikė 2010 m. Metinę pajamų deklaraciją (duomenys neskelbtini) kurios (duomenys neskelbtini) priede deklaravo 9584,84 Lt su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir išskaičiuotą/sumokėtą 503 Lt GPM . Deklaracijos (duomenys neskelbtini) priede deklaravo 29000 Lt gautų individualios veiklos pajamų, 0 Lt leidžiamų atskaitymų. Deklaracijoje pritaikiusi 5640 Lt MNPD bei 600 Lt MPNPD apskaičiavo mokėtiną į biudžetą 1449 Lt GPM sumą, kurią mokėtoja sumokėjo 2013-04-11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. 2112 (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau - MAĮ) 13 str. ir Lietuvos Respublikos 1991-05-21 valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 (Žin., 1991, Nr. 17-447, 2009-07-22 įstatymo redakcija XI-389, toliau - VSDĮ) 7 str. 2 d. Ž. M. už 2010 m. turėjo apskaičiuoti 4132,50 Lt VSD įmokų (b.l 23-24.)

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybis Vilniaus skyriaus pateikto informacijos matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius įvertinęs centralizuotai iš VMI gautus duomenis apie Ž. M., kaip asmens vykdžiusios individualią veiklą, deklaruotas individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, Fondo valdybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis SD įstatymo 18 str. 2 ir 5 d., papildomai priskaičiavo 1305 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31. Sutinkamai su išdėstytu, Ž. M., vykdančios individualią veiklą (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)) skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2013-04-29 buvo 5731,13 Lt, iš jų 4132,50 Lt VSD įmokų, 1305,00 Lt PSD įmokų ir 293,62 Lt delspinigių. 2013-04-30 ji sumokėjo 1437,82 Lt, iš jų 1305,00 PSD įmokų, 132,50 Lt VSD įmokų ir 0,32 Lt delspinigių. 2013- 05-08 Ž. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (Žin., 2005, Nr. 75-2725) 61¹ punktu, pasirašė VSD įmokų sumokėjimo atidėjimo sutartį Nr.(7.4) 7-11-97. Atidėtas VSD įmokų įsiskolinimas 4000,00 Lt turi būti sumokėtas iki 2013-12-15, mokant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio po 500,00 Lt kas mėnesį (b.l. 26).

Esant išdėstytų bei įvertintų įrodymų visumai, jų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Ž. M. kaltė dėl to, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje su asmeniu dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, versliškai, neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės veiklos neturėdama licencijos veiklai - netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimui, kuriai ji reikalinga ir gavo ne mažiau kaip 29 000 Lt pajamų bei už 2010 metus nepaskaičiavo ir nesumokėjo – 1 449 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 4 132,50 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1 305 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl ko Lietuvos Respublikos biudžetas patyrė žalą, įrodyta pilnai. Pati kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jos parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo S. K. parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai, Ž. M. veika kvalifikuotina pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma, todėl baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštarauja, siūlomą baudą prašo sumažinti (b. l. 66).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamosios asmenybę - ji dirba, ištekėjusi, administracine tvarka bausta (b.l. 61-63), neteista, į tai, kad nustatytos dvi Ž. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad nusikalstama veika padaryta žala yra atlyginta, dėl likusis žalos atlyginimo yra susitarta. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant Ž. M. baudą, kuriai sumokėti, atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, nustatytinas 4 (keturių) mėnesių terminas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,-

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti 25 MGL (3250) Lt dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Pagal kaltinamosios pateiktą prašymą išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis). Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.