Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Nacikūnui, nukentėjusio atstovei Rasai Liškauskienei, kaltinamajam D. C., jo gynėjui advokatui V.Jazbučiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas (b.l. 51-67): 2014-11-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 180 str. 1 d.- 40 parų arešto bausme (bausmę atlikęs); 2015-09-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 138 str. 1 d.- 40 parų arešto bausme (bausmę atlikęs 2016-04-29), kaltinamas pagal BK 140 str. 3d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. C. nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą, o būtent: 2016 m. rugpjūčio 22 d., apie 21.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu mažametei dukrai A. C., gim. 2009 m. liepos 5 d., į veidą, tuo nukentėjusiajai A. C. padarė poodinę kraujosruvą ir minkštųjų audinių sumušimą dešinės akies vokuose bei pirmojo pieniško danties išmušimą viršutinio žandikaulio kairėje pusėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo D. C. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas savo namuose, kadangi dukra Andrėja neklausė, sudavė jai į veidą. Tuo metu buvo išgėręs alaus. Civilinį ieškinį pripažįsta, šiuo metu įsidarbinęs, stengsis atlyginti žalą ir susigrąžinti vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Byloje vadovaujantis BPK 273 str. atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltė ir faktinės aplinkybės įrodytos BPK 291 str. nustatyta tvarka ištirtais įrodymais, o būtent:

2016-08-24 I. C. protokolu - pareiškimu, kuriuo ji nurodė, kad 2016-08-22, apie 21.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sutuoktinis D. C. dukrai A. C., jos miegamajame kambaryje, vieną kartą ranka sudavė jai į veido sritį dėl ko dukrai po dešine akimi atsirado kraujosruva. Dukra pasakė, kad jautė fizinį skausmą (b.l. 3-4).

I. C. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2016-08-22, apie 21.30 val., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), sugrįžo būdamas neblaivus sutuoktinis D. C.. Dainiui sugrįžus į namus dukros (duomenys neskelbtini)jau buvo lovose. A.su G. jau miegojo, o A. triukšmavo, šūkavo. I. C. matė, kaip sutuoktinis nuėjo į dukrų kambarį. Girdėjo kaip sutuoktinis A. pasakė: „Arba tu miegi arba tu miegi“. Po šio sutuoktinio pasakymo išgirdo, jog A. verkia. Kodėl dukra verkė nežino, nes pas ją į kambarį I. C. nenuėjo. 2016-08-23, apie 07.30 val., sutuoktinis dukros A. paklausė iš kur pas ją atsirado "mėlynė". Tik po sutuoktinio pasakymo I. C. pastebėjo, kad dukrai ant akies voko yra "mėlynė". I. C. yra įsitikinusi, kad dukrą A. iš vakaro paguldant į lovą, jos akis nebuvo sužeista. Tik tuomet I. C. suprato, jog sutuoktinis galėjo A. sumušti ir būtent dėl to ji iš vakaro verkė. D. I. C. pasakė, kad niekam apie Andrėjos sumušimą nepasakotų, nes tada bus blogai, t. y. jį "išmes iš namų ir atims vaikus". D. I. C. ir A. liepė niekam nepasakoti apie dukros sužalojimą. I. C. girdinti sutuoktinis liepė Andrėjai sakyti, jog ji pati susižalojo kambaryje šokinėdama nuo lovos. Vėliau dukra A. I. C. prisipažino, jog tėtis vakaro metu vieną kartą sudavė į veidą (b.l. 11-13, 15-17).

Nukentėjusios mažametės A. C. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena Kartų namuose. Anksčiau gyveno namuose. Kur yra namai nežino. Savo senuose namuose nebegyvena dėl akies, t. y. dėl to, kad mušė tėtis. Tėtis su kumščiu vieną kartą sudavė į akį. Nurodė akį, tuo metu skaudėjo galvą, verkė, paskui buvo raudona akis. Klibėjo dantukas, dar prieš tėčiui suduodant smūgį. Sudavęs tėtis smūgį išjungė šviesą, tuo metu gulėjo lovoje ir išsiėmė savo dantuką, dantukas iškrito, nes tėtis smūgį dėjo. (b.l. 29-31).

I. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad D. ir I. C. šeima jai yra žinoma, nes yra įtraukta socialinės rizikos šeimų apskaitą. I. M. yra socialinė darbuotoja ir ši šeima yra jos žinioje. C. šeimoje lankosi ne račiau kaip du kartus per savaitę. Šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl alkoholio vartojimo, netinkamos vaikų priežiūros, psichikos problemų, socialinių įgūdžių stokos. Lankantis šeimoje ne kartą pastebėjo vaikų nepriežiūrą, tėvų girtavimus, įpareigojimų ir įsipareigojimų nesilaikymą. 2016-08-22 I. M. lankėsi C.šeimoje. Apsilankymo metu matė visas tris C. dukras, A., A.ir G.. Apsilankymo metu A. nebuvo sužeista, tikrai buvo su visais priekiniais dantimis. 2016-08-24 iš C. kaimynės A. P. gavo pranešimą, jog neblaivus D. C. sumušė jos sugyventinį D. S.. Dėl šios priežasties A. P. iškvietė policiją ir medikus. Nedelsiant I. M. vyko į (duomenys neskelbtini). Vyko, nes A. P. ir C. šeimos yra jos prižiūrimos. Atvykusi kartu su policijos pareigūnais nuėjo į C. butą. Bute buvo I. ir D. C. bei jų dukros. Visas tris dukras nusivedė į atskirą kambarį. Tuomet kambaryje pastebėjo, kad yra sužeista A.. Matė, jog A. dešinės akies voke yra kraujosruva, nėra pirmo viršutinio danties. Paklausus kur susimušė, A. paaiškino, jog ją sumušė tėtis. A. teigė, jog vakare valgant sriubą į namus sugrįžo neblaivus tėtis, kuris ją nuvijo į kambarį miegoti. A. paaiškino, jog būdama alkana kambaryje pradėjo verkti, dėl ko tėtis kumščiu jai sudavė į veidą. A. pasakė, jog dėl suduoto smūgio jai skaudėjo ne tik akį, bet ir iškrito dantis. Paklausus kur yra dantis, mergaitė paaiškino jį išmetusi (b.l. 40).

2016-08-24 Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyr. patrulio T. D. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, nustatyta, kad jame fiksuojamas mažametės nukentėjusios sužalojimas (b.l. 6-8).

Specialisto išvada Nr. G2210/2016 (02) nustatyta, jog A. C. padaryta poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių sumušimas dešinės akies vokuose bei pirmojo pieniško danties išmušimas viršutinio žandikaulio kairėje pusėje padaryti 2 smūgiais, galimai 2016-08-22. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (b.l. 36).

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei D. C. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą 14 metų nesulaukusiam asmeniui, tai yra mažamečiui. Faktiniai kaltinamojo veiksmai, neabejotinai įrodo, kad jis nežymiai sutrikdė sveikatą tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 3d..

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, tai, kad visiškai prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Apsvaigimo laipsnis nenustatytas, kaip teigia kaltinamasis, smūgiavo, kadangi nukentėjusioji neklausė, nėra neabejotinai nustatyta, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos veikos padarymui, todėl sunkinančių aplinkybių nėra..

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, baigtas, atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimą padarė turėdamas du neišnykusius teistumus. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamajam pagal BK 140 str.3d skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Dydį nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį (BK 61 str. 2 d.).

Teismas įvertinęs asmenybę, nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, tai, kad po nusikalstamos veikos įsidarbino, metų bėgyje administracinių teisės pažeidimų nepadarė, kas rodo, jog gali keistis bei bausmės tikslai gali būti pasiekti asmens atžvilgiu taikant probacijos priemones. Yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 75 str. 1 ir 2 d. nuostatos, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant teismo įpareigojimus.

Civilinės ieškovės A. C. atstovė prašė priteisti iš kaltinamojo 300 eurų A. C. neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų A. C. atžvilgiu nukentėjusi patyrė skausmą ,emocinį sutrikimą.

Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl ieškinys tenkintinas ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2d.). Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusios atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas tyčiniais kaltinamojo veiksmais, tačiau šie veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti, jie kilo spontaniškai, nors ir neadekvačiai ir neteisėtai, tačiau reaguojant į mažametės elgesį. Atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu nustatytas fizinio smurto prieš nukentėjusią aplinkybes bei pasekmes, neabejotinai aišku, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgąstį, taigi patyrė neturtinę žalą. Vienok nėra jokių duomenų, kad liko veiksmų pasekmės. Teismas vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad civilinio ieškovo atstovės prašoma priteisti suma neadekvati padarytai neturtinei žalai, todėl ieškinys mažintinas, padarytos neturtinės žalos dydis atitinka 200 eurų sumą ir ji priteistina nukentėjusiai A. C..

Kaltinamajam D. C. BPK 51 str. 1 d. 9p. pagrindu buvo paskirtas gynėjas. Byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas privalomai, siekiant užtikrinti jam garantuojamą teisę į tinkamą gynybą, ši teisė negali būti ribojama. Duomenų, kad kaltinamojo turtinė padėtis būtų pakankama pasikviesti gynėją pačiam, nėra. Šiuo atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

D. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 140 str. 3 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 9(devyniems) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti D. C. 6(šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. , 2 d. 6p. 8 p. 4d. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems) metams ir 6(šešiems) mėnesiams, D. C. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo terminu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vadovaujantis BK 72² str. D. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojant 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti iš kaltinamojo D. C., nukentėjusiai A. C., gim. 2009-07-05 200 (du šimtus) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Atleisti D. C. nuo išlaidų gynėjo pagalbai apmokėti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.