Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-12 · Civilinė byla Nr. e2S-2040-653/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-12
Bylos Nr.
e2S-2040-653/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-04389-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
G. K., I. K., R. F., M. F.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2040-653/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04389-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.1.18.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų ieškovų G. K., I. K., R. F., M. F. atstovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-05-14 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. K., I. K., R. F., M. F. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai dėl servituto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu: 1) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą administraciniu aktu nustatyti 4 m. pločio kelio servitutą žemės sklype, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant teisę važiuoti transporto priemonėmis į sklypą, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini)ir į sklypą, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini). 2) panaikinti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)registruotą daiktinę teisę – kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).Taip pat ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), draudžiant šį sklypą parduoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti jo disponavimą, draudžiant atlikti statybos darbus. Nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, nes jeigu sklypas bus perleistas, bus apsunkintas bylos nagrinėjimas, o jeigu sklype bus atliekami kiti darbai nustatytas servitutas gali prieštarauti leistų statyti statinių atstumams, kas apsunkintų ieškinio įgyvendinimą nustatant servitutą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-05-14 nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Nurodė, jog prašymas nustatyti kelio servitutą (ieškinio dalykas) ir prašomos laikinosios apsaugos priemonės – žemės sklypo areštas, draudžiant šį sklypą parduoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti jo disponavimą, draudžiant atlikti statybos darbus, iš esmės sutampa, todėl taikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų išspręstas ginčas iš esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo. Laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais. Taip pat teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir pagrįstas, nes nėra grėsmės teismo sprendimo, kuris būtų palankus ieškovams, įvykdymui ar jo apsunkinimui, nes nustačius servitutą, ieškovai galės juo naudotis. Teismas nurodė, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantų ieškovų G. K., I. K., R. F., M. F. atstovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), draudžiant šį sklypą parduoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti jo disponavimą, draudžiant atlikti statybos darbus. Atskirajame skunde nurodoma, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nesutampa pareikštais reikalavimais. Taip pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, nes yra reali grėsmė teismo sprendimo, kuris būtų palankus ieškovams, įvykdymui ar jo apsunkinimui – jeigu sklypas bus perleistas, bus apsunkintas bylos nagrinėjimas, turės keistis atsakovai, o jeigu sklype būtų suprojektuotas statinys ir gautas statybos leidimas statybai, tai statinio vieta (atstumas nuo sklypo ribos ir nuo prašomo nustatyti servituto) gali būti kliūtimi servitutui nustatyti. Žemės sklypas, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra parduodamas – žr(duomenys neskelbtini), kas akivaizdžiai apsunkins bylos nagrinėjimo eigą. Iš skelbimo matyti, kad parduodamame sklype yra ieškovo sklypui priklausančios komunikacijos, nors jos nepažymėtos, jog nepriklauso parduodamam sklypui ir yra skirtos ieškovų naudojimui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Ginčas byloje kilęs dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti žemės sklypą, draudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti jo disponavimą, draudžiant atlikti statybos darbus.Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo nustatyti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą daiktinę teisę – kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą administraciniu aktu nustatyti 4 m. pločio kelio servitutą žemės sklype, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant teisę važiuoti transporto priemonėmis į sklypą, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini)ir į sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti žemės sklypą, un. nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), draudžiant šį sklypą parduoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti jo disponavimą, draudžiant atlikti statybos darbus. Sutiktina su apeliantų argumentu, jog pareikšto ieškinio dalykas nesutampa su prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kadangi prašomas laikinąsias apsaugos priemonės nesukelia tų pačių teisinių pasekmių, kaip ieškinio reikalavimų tenkinimas. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, kas reiškia, jog laikinąsias apsaugos priemones tikslinga taikyti tuo atveju, kai yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju ieškovams teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę (CPK 12, 17, 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovai nepagrindė įrodymais realios grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovų argumentai apie galimą teismo sprendimo apsunkinimą yra deklaratyvūs – duomenų apie tai, kad ginčo sklype yra suprojektuotas statinys, kuris trukdytų ieškovų prašomam nustatyti servitutui, byloje nėra, tuo labiau, kad ir statybos teisėtumas nesudaro šios bylos dalyko. Procesinis veiksmas - atsakovo keitimas bylos nagrinėjimo metu - taip pat negali būti vertinamas kaip grėsmė būsimam sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, apsunkintų ieškovams palankų teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-05-14 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina