Kauno apylinkės teismo sprendimas

2025-06-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-382-1108/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-18
Bylos Nr.
A20.-382-1108/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00591-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Kategorijos
Bylos Nr. A20.-382-1108/2025
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00591-2025-6Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Ukrainos piliečiui M. P. (duomenys neskelbtini) taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. birželio 16 d. gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Valstybės sienos apsaugos tarnyba) Užsieniečių registracijos centro teikimas, kuriuo prašoma pratęsti Ukrainos piliečiui M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), (toliau – ir užsienietis) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną ketvirtadienį nuo 08.00 val. iki 17.00 val. elektroninio ryšio priemonėmis pranešti VSAT apie savo buvimo vietą, terminą nustatant iki 2025 m. spalio 3 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Teikime nurodyta, jog Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu Ukrainos piliečiui M. P. taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną ketvirtadienį nuo 08.00 val. iki 17.00 val. elektroninio ryšio priemonėmis pranešti VSAT apie savo buvimo vietą iki 2025 m. liepos 3 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas, kadangi asmuo neturi dokumento, suteikiančio jam teisę atvykti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Patikrinus Lietuvos migracinę informacinę sistemą MIGRIS, nustatyta, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. spalio 27 d. sprendimu išdavė užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, galiojantį iki 2024 m. spalio 27 d., tačiau 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu jį panaikino, kadangi asmuo nesilaikė leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, t. y. nutraukė darbo sutartį, pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo, asmuo negauna pakankamai reguliarių pajamų. 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimu Migracijos departamentas atsisakė užsieniečiui išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o 2024 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą grąžinti M. P. į Ukrainą, įpareigojant jį savanoriškai išvykti per 30 dienų, t. y. iki 2025 m. sausio 3 d. Užsienietis nesutiko su 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimu ir jį apskundė. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi skundą priėmė nagrinėti, reikalavimo užtikrinimo priemones taikyti atsisakyta. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnas 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu ne ilgiau kaip 48 val. sulaikė užsienietį. Užsienietis turi Ukrainos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2019 m. birželio 21 d. ir galiojantį iki 2029 m. birželio 21 d. Patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes, duomenų apie užsieniečiui išduotus galiojančius Lietuvos Respublikos asmens dokumentus Lietuvos Respublikoje nerasta. MIGRIS sistemoje yra įrašas apie tai, kad M. P. ir Ukrainos pilietei V. A., gim. (duomenys neskelbtini)., turinčiai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gimė dukra N. A., gim. (duomenys neskelbtini) Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie užsieniečio atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ar priimtus ir (ar) įsiteisėjusius sprendimus. Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie užsieniečio padarytus du administracinius nusižengimus. MIGRIS nėra duomenų apie tai, kad minėtas užsienietis būtų pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Kadangi užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis nėra pateikęs prieglobsčio prašymo, teikime daroma išvada, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai, tačiau tuo pačiu pažymima, jog sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma Įstatyme numatyta griežčiausia priemonė. M. P. turi gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), bei lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, siekia įteisinti savo buvimą Lietuvoje. Užsienietis iš esmės atitinka Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus: užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis siekia bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, jo byloje nėra duomenų apie tai, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl manoma, kad yra pagrindas tęsti jo atžvilgiu taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – įpareigojimo kiekvieną ketvirtadienį nuo 08.00 val. iki 17.00 val. elektroninių ryšių priemonėmis pranešti VSAT apie savo buvimo vietą, terminą iki 2025 m. spalio 3 d., bet ne ilgiau, kol bus priimti ir įvykdyti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai E. S. valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės yra numatytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje, t. y.: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

Nustatyta, kad Migracijos departamentas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu išdavė užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, galiojantį iki 2024 m. spalio 27 d., tačiau 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu jį panaikino. 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimu Migracijos departamentas atsisakė užsieniečiui išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o 2024 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą grąžinti M. P. į Ukrainą, įpareigojant jį savanoriškai išvykti per 30 dienų – užsienietis 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą apskundė teismui. MIGRIS nėra duomenų apie tai, kad M. P. būtų pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu Ukrainos piliečiui M. P. taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas kiekvieną ketvirtadienį nuo 08.00 val. iki 17.00 val. elektroninio ryšio priemonėmis pranešti VSAT apie savo buvimo vietą iki 2025 m. liepos 3 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nepažeidė jam taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų ir laikėsi nustatytų įpareigojimų, užsieniečio tapatybė yra nustatyta (turi galiojantį Ukrainos piliečio pasą), Lietuvoje yra saistomas socialiniais ryšiais (čia gyvena nuo 2022 m., turi gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters), turi lėšų pragyvenimui, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su institucijomis, sprendžiančiomis klausimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Šių aplinkybių pagrindu spręstina, kad Įstatyme numatytų tikslų galima pasiekti nesuvaržius užsieniečiui judėjimo laisvės ir pratęsiant šiuo metu jam taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsniu, 117 straipsniu,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.

P. U. piliečiui M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – įpareigojimo kiekvieną ketvirtadienį nuo 08.00 val. iki 17.00 val. elektroninio ryšio priemonėmis pranešti VSAT apie savo buvimo vietą, terminą iki 2025 m. spalio 3 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė