Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejes A. M. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 18 d. nutarties ir Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos 2010 m. liepos 27 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Lietuvos Respublikos generalineje prokuraturoje buvo gautas pareiškejo A. M. skundas, kuriame pareiškejas nurode, jog jo senelis J.M., gim. 1893 m., nuosavybes teisemis valde pastata, esanti (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)), kuris buvo neteisetai nacionalizuotas 1940 metais. Pats J. M. 1941 metais buvo sulaikytas ir tais paciais metais mire lageryje, buvusiame Archangelsko srityje, Rusijoje.

Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus vyriausiasis prokuroras Zenonas Burokas 2010 m. liepos 27 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal A. M. skunda, nesant jame duomenu, kad buvo padaryta veika, atitinkanti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius.

A. M. apskundus mineta prokuroro nutarima teismui, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2010 m. rugpjucio 18 d. nutartimi A. M. skundo del Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos prokuroro Z.Buroko 2010 m. liepos 27 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nutarti motyvavo tuo, kad susipažinus su tyrimo medžiaga, išnagrinejus pareiškejo skundus, konstatuota, kad nera duomenu apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, todel prokuroro nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagristas ir teisetas.

Skunde nurodoma, kad LR Generaline prokuratura nevykde prievoles, nepagristai neatliko išsamaus ir objektyvaus ikiteisminio tyrimo, piktnaudžiavo savo teisemis ir kompetencija, naudojo galias prieš jo šeimos teisetus interesus, siekia vilkinti procesa, nepradeti ikiteisminio tyrimo, neiškelti baudžiamosios bylos del stambaus svetimo gražintino natura J. M. turto pasisavinimo, nenustatyti ir nuslepti nusikaltimo dalyvius, bendrininkus ir kaltus asmenis, nevykdyti restitucijos, atima iš pareiškejo teise ir galimybe siekti atlyginimo, kompensacijos už padaryta ir testinai daroma ilgamete materialine ir moraline žala represijas patyrusiai M. šeimai ir valstybei. Nurodo, kad nei Generaline prokuratura, nei teismas neišnagrinejo esmines aplinkybes ir fakto, jog išlikes ir gražintinas natura J. M. prekybines paskirties pastatas (1E/1p) adresu (duomenys neskelbtini) (buves adresas (duomenys neskelbtini), nacionalizacijos momentu adresas (duomenys neskelbtini)), niekada neturejo pastato numeracijos 53/16 ar 16/53 ar 16. Prekybines paskirties pastatas Stalino pr. 53 yra nacionalizuotas 1940-09-27 LTSR Prekybos liaudies komisariato, byla Nr. 242. Ir J. M., ir jo turtas nieko bendro neturejo su LTSR Komunalinio Ukio komisariato nacionalizuotais gyvenamaisiais namais iš kitu asmenu, V., turinciu nuosavybe, namu valda adresu (duomenys neskelbtini) su pastatais adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškejas skunde kelia daugeli klausimu, susijusiu su natura negražintais pastatais, esanciais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nurodo daugeli aplinkybiu, kurios, jo manymu, patvirtina neteiseta valstybes instituciju veika negražinant turto natura. Pareiškejas skunde vardina valstybines institucijas bei asmenis, atsakingus už jam padaryta žala del negražinto turto, o butent: Kauno miesto mera A. A., Kauno valstybini archyva, teismus, prokuratura, STT, VRM, Kauno miesto valdyba, Kauno savivaldybes juristes L. P. ir B. G., Kauno miesto valdybos atstove A. M., E. M., Kauno miesto mero pirmaji pavaduotoja A.A. B. bei kt. asmenis bei institucijas.

Teismo posedžio metu pareiškejas A. M. praše skunda tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejo A. M. skundas atmestinas.

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos 2010 m. liepos 27 d. nutarimo, prokuroras atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos generalineje prokuraturoje gauta A. M. skunda (reg. Nr. 5.6-2348), nesant jame duomenu, kad buvo padaryta veika, atitinkanti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius.

Pirmosios instancijos teismas, susipažines su tyrimo medžiaga, išnagrinejes pareiškejo skundus, 2010 m. rugpjucio 18 d. nutartimi konstatavo, kad nera duomenu apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, todel padare išvada, jog Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos 2010 m. liepos 27 d. nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima yra pagristas ir teisetas, jo naikinti nera pagrindo, todel atmete pareiškejo A. M. skunda.

Apeliacines instancijos teismas, susipažines su pareiškejo A. M. skundu ir prie skundo pateikta medžiaga bei su Generalines prokuraturos pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2010 m. rugpjucio 18 d. nutartimi pagristai netenkino A. M. skundo del Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos 2010 m. liepos 27 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo ir prieme teisinga bei pagrista nutarti, todel ja naikinti skunde išdestytais argumentais, nera pagrindo.

Pareiškejas A. M. skunde Vilniaus apygardos teismui nurodo, kad teismas neatsižvelge i jo išsakyta ir pateikta nuomone, neišnagrinejo skundo ir bylos iš esmes, pažeide jo teises, neleidžiant pasinaudoti procesinemis teisemis.

Apeliacines instancijos teismas nelaiko pagristais tokius pareiškejo skundo argumentus, kadangi kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas išsamiai išdeste nesutikimo su pareiškejo skundo argumentais motyvus, nutartyje aiškiai nurode, del kokiu priežasciu Generalineje prokuraturoje buvo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškejo skunde nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas nurode, kad prokuroras nutarime pažymejo, jog pareiškejo pateiktuose dokumentuose nera jokiu duomenu, kad jo senelis tikrai nuosavybes teise valde pastata, esanti Laisves al. 93, Kaune, juo labiau, kad pretendento nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu pakankamumo klausimo sprendimas nera priskirtinas prokuraturos kompetencijai.

Pareiškejo skundo argumentai, kad buvo pažeistos jo teises, neleidžiant pasinaudoti procesinemis teisemis, laikytini nepagristais.

Tiek iš paties pareiškejo prie skundo pateiktos medžiagos, tiek ir iš Generalines prokuraturos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškejas A. M. del galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybiu išsiaiškinimo buvo apklaustas Kauno miesto apylinkes prokuraturos prokurores L.Bereikaites, kur pareiškejas aiškiai išdeste aplinkybes, kuriomis jis grinde jo ir jo senelio J. M. neva pažeistas teises del nuosavybes teises atkurimo i buvusi jo senelio J. M. vardu nekilnojamaji turta. Minetame protokole – pareiškime pareiškejas A. M. nurode, kad praše pradeti ikiteismini tyrima del jo senelio J. M. dingusios genocido ir represavimo bylos originalo dingimo bei pradeti ikiteismini tyrima del kitu pažeistu teisiu atstatymo. Taigi, apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad prieš priimant skundžiamus prokuraturos nutarimus bei teismo nutarti, buvo imtasi atitinkamu proceso veiksmu, siekiant nustatyti, ar yra pakankamas pagrindas pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškejo nurodomas aplinkybes. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, pareiškejo A. M. tevas G. M. buvo kreipesis i teismus civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka su ieškiniu del turtinio juridine reikšme turincio fakto nustatymo ir potvarkiu bei sandoriu pripažinimo negaliojanciais ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2001 m. gruodžio 10 d. nutartimi panaikino Kauno miesto valdybos 1993 m. birželio 22 d. potvarkio Nr. 785-v 2.10 punkto dali, kuria buvo atsisakyta atkurti nuosavybes teise G. M., kaip nuolat negyvenanciam Lietuvoje, i pastata, esanti (duomenys neskelbtini). Taigi, apeliacines instancijos teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo suvaržytos pareiškejo ar jo šeimos nariu (šiuo atveju jo tevo G. M.) teises, kadangi pareiškejo tevas pasinaudojo savo procesinemis teisemis civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis i teisma del nuosavybes teises atkurimo, o pareiškejui A. M. nebuvo atimta galimybe pareiškimu kreiptis i prokuratura del neva jo pažeistu teisiu. Tiek Kauno miesto apylinkes prokuratura, tiek ir Generaline prokuratura atitinkamais nutarimais aiškiai ir nedviprasmiškai nurode, kad pagal pareiškejo nurodomus faktus ir aplinkybes nera pagrindo pradeti ikiteisminio tyrimo.

Pareiškejas skunde nurode, kad teismas ir prokuratura, priimant naudingus nutarimus, nutartis suinteresuotu nusikaltusiu asmenu naudai, naudojosi Kauno valstybinio archyvo 1993-04-30 pažymejimu Nr. 01/81 (jame melagingai ir klaidinanciai tikinama, kad J. M. turto savininkai yra V.), kaip dokumentu ir esminiu irodymu, kuris yra klaidinantis, istorines tiesios neatitinkantis bevertis dokumentas ir sukciavimo priemone, klastote, kuria samoningai ir tycia padare, realizavo ir ja palankiai sau naudojosi Kauno miesto valdybos politikai, istorikai, Kauno žemetvarka, VRM, Kauno valstybes archyvas ir LR Vyriausybe tam, kad nusikalstamu sukciavimo budu butu sudarytos salygos ir galimybes pasisavinti ir išlaikyti svetimame neteisetame valdyme svetima stambu 4006592 Lt J. M. turta.

Skunda nagrinejantis teismas nelaiko pagristais tokius pareiškejo skundo argumentus, kadangi šios pareiškejo nurodomos aplinkybes del jo nurodomu valstybes instituciju galimai nusikalstamu veiku nepagristos jokiais faktiniais duomenimis ir laikytinos tik pareiškejo subjektyvia nuomone, juolab, kad pareiškejas A. M. pats pripažista, kad tokios nuomones del neteisetu valstybes instituciju ir pareigunu veiksmu jis priejo tik po savo 14 metu trukusio tyrimo ir dokumentu faktiniu aplinkybiu analizes.

Nors pareiškejas skunde nurodo, kad atsakovas (apeliaciniame skunde ivardijamas kaip Generaline prokuratura) nevykde prievoles, nepagristai neatliko išsamaus ir objektyvaus ikiteisminio tyrimo, piktnaudžiavo savo teisemis ir kompetencija, naudojo galias prieš jo šeimos teisetus interesus, siekia vilkinti procesa, nepradeti ikiteisminio tyrimo, neiškelti baudžiamaja byla del stambaus svetimo turto gražintino natura J. M. turto pasisavinimo, nenustatyti ir nuslepti nusikaltimo dalyvius, bendrininkus ir kaltus asmenis, nevykdyti restitucijos, skunda nagrinejantis teismas sprendžia, kad tokie pareiškejo skundo argumentai nepagristi, kadangi kaip matyti iš pateiktos teismui medžiagos bei skunde nurodytu aplinkybiu, pareiškejas negalejo tiksliau ivardinti instituciju bei pareigunu, atsakingu už neva jo pažeistas teises neatgaunant nekilnojamojo turto. Apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad pareiškejo skunde išdestytos mintys ir argumentai del neva jo pažeistu teisiu, jo nekonkretizuoti kaltinimai Kauno m. valdybos politikams, istorikams, Kauno žemetvarkai, VRM, LR Vyriausybei del 1993-04-30 Kauno valstybinio archyvo pažymejimo suklastojimo, yra deklaratyvaus pobudžio, neparemti jokiais objektyviais duomenimis bei rašytiniais irodymais.

Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad pareiškejo skunde nurodytos aplinkybes del jam natura gražintino nekilnojamojo turto, galimai priklausiusio jo seneliui J. M., bei visi su šio nekilnojamojo turto gražinimu susije klausimai sprestini civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, kaip jau mineta, pareiškejo tevas G. M. ieškiniu del turtinio juridine reikšme turincio fakto nustatymo ir potvarkiu bei sandoriu pripažinimo negaliojanciais jau kreipesi Lietuvos Respublikos teismus, kas tik patvirtina fakta, jog jau buvo imtasi priemoniu civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ginti savo neva pažeistas teises.

Pareiškejas skunde nurodo, kad Generaline prokuratura pavede Kauno apylinkes prokuraturos prokurorei Laimai Barelkaitei atlikti pareiškejo apklausa. Apklausos metu pareiškejas žodžiu išdeste visus nurodytus galimus nusikalstamos veikos ar/ir neveikimo faktus ir aplinkybes, nusikaltimu požymius, kurie pagal istatymu apibrežima atitinka ju sudeti ir kvalifikavima, taciau ši prokurore nepagristai atsisake priimti žinion jo pateiktas svarbias žinias ir faktus, neitraukdama ju i apklausos protokola, nepriimdama dokumentu ir irodymu. Apklausa buvo neišsami, protokolas surašytas šališkai, sudarant prielaidas ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos iškelimo negalimumui.

Kaip matyti iš A. M. 2010-06-02 protokolo-pareiškimo, kuri suraše prokurore L.Bereikaite, pareiškejas išdeste savo argumentus, del kokiu priežasciu jis prašo pradeti ikiteismini tyrima del jo senelio J. M. dingusios genocido ir represavimo bylos originalo dingimo bei nurode kitas priežastis pradeti ikiteismini tyrima del kitu pažeistu teisiu atstatymo. Taigi, pareiškejas, skunde nurodydamas, kad prokurore nepagristai atsisake priimti žinion jo pateiktas svarbias žinias ir faktus, neitraukdama ju i apklausos protokola, minetame protokole – pareiškime paraše, kad pagal jo žodžius surašyta teisingai ir tai patvirtino savo parašu, todel apeliacines instancijos teismo nuomone, pareiškejas visiškai nepagristai nurode, kad prokurore neitrauke i apklausos protokola jo nurodytas svarbias žinias. Jei pareiškejas nesutiko su jo apklausos protokolo turiniu, jis turejo teise protokole išdestyti savo pastabas ir jo netvirtinti savo parašu, taciau to nepadare, todel, apeliacines instancijos teismo vertinimu, nera pagrindo manyti, jog prokurore netinkamai, neteisingai ar neišsamiai protokole užfiksavo pareiškejo nurodomas svarbias aplinkybes.

Kitos pareiškejo skunde nurodytos aplinkybes bei išdestyti argumentai yra deklaratyvaus pobudžio, del kuriu apeliacines instancijos teismas smulkiai nepasisako, kadangi pareiškejo nurodomos aplinkybes del nuosavybes teises gražinimo yra civilines teises reguliavimo dalykas ir gincai del nuosavybes teises atstatymo, juridine reikšme turinciu faktu nustatymo, pareiškejo nurodomu atitinkamu instituciju dokumentu tikrumo vertinimo gali buti nagrinejami civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir nera baudžiamosios teises reguliavimo dalyku.

Kaip jau mineta, pareiškejo nurodomos aplinkybes del neva valstybes instituciju bei pareigunu neteisetu veiksmu, nepatvirtintos jokiais faktiniais duomenimis, laikytinos tik paties pareiškejo subjektyvia nuomone, todel šiuo metu pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškejo nurodomus faktus nera pagrindo, kas teisingai ir buvo konstatuota tiek skundžiamame Generalines prokuraturos nutarime, tiek ir pirmosios instancijos teismo nutartyje.

Pareiškejas skunde nurode, kad Lietuvos Respublikos teismai, prokuratura, kitos atitinkamos valstybines institucijos nuo 1996 m. iki šio momento piktavališkai vilkino ir netyre, neišnagrinejo iš esmes, neišsiaiškino ir nenustate, neatsake i pagristai jo keliamus klausimus, netenkinant pagristai keliamu reikalavimu, del ko jis buvo priverstas atlikti asmenini tyrima, siekiant nustatyti savo senelio, jo šeimos garbe ir oruma, istorine tiesa ir teisinguma. Nurode, kad LR valdžia, jos institucijos, ne tik, kad nepadejo, bet visais imanomais budais, sukciaudamos trukde, sieke nuslepti tikraja tiesa apie J. M.. Apeliacines instancijos teismas nelaiko pagristais tokius pareiškejo skundo argumentus, kadangi pareiškejo nurodomos aplinkybes del trukdymo nustatyti tiesa ir teisinguma nepagristos jokiais faktiniais duomenimis, o paremtos tik pareiškejo subjektyvia nuomone bei emocijomis.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, dokumentai apie J. M. represavima saugomi M.šeimos tremties byloje Nr. 20899 bei Rusijos Federacijos VRM Archangelsko srities Vidaus reikalu valdybos Informaciniame centre saugomoje archyvineje byloje Nr. 130442. Kitu dokumentu, susijusiu su J. M. nuosavybes teise valdytu turtu, nera išlike, ta pripažino pats ieškovas G. M. (pareiškejo A. M. tevas) papildomame ieškinio pareiškime teismui civilineje byloje, todel pareiškejo argumentai, kad siekiama piktavališkai vilkinti ir nenustatyti istorines tiesios ir teisingumo, laikytini visiškai nepagristais. Be to, kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas pagristai prokuroro nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima laike teisetu ir pagristu, kadangi prokuroras nutarime aiškiai nurode ir išaiškino LR BPK 313 str. 2 d. sudeti, nurodydamas, kad duomenu apie minetame straipsnyje padaryta veika, pareiškejas nepateike, kadangi A. P. ir kiti asmenys galima šmeižta prieš jo mirusi seneli J. M. turejo paskleisti viešai, taciau tokiu duomenu pareiškejas nebuvo pateikes. Todel prokuroras pagristai konstatavo, kad pareiškejo skunde nera jokiu duomenu, kad buvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymius.

Taigi, pareiškejo skunde išdestyti argumentai, kad jo šeima aštuoniolika metu patiria testines patycias ir pažeminima, diskreditavima ir diskriminavima valstybeje, Lietuvos valdžia griauna jo šeimos asmenini gyvenima, laikytini pareiškejo deklaratyviais, niekuo nepatvirtintais teiginiais, nepatikslintais, kokie konkreciai asmenys vykdo neteiseta veika prieš ji. O gincai, kile del nuosavybes teisiu i pastata (duomenys neskelbtini), nera ikiteisminio tyrimo nagrinejimo dalykas, todel visi tokio pobudžio gincai nagrinetini civilinio proceso teisenos nustatyta tvarka.

Teismo posedžio metu pareiškejas A. M. nurode, kad jis nebuvo kvieciamas nei i Apygardos, nei i Generaline prokuratura, kad išdestytu savo argumentus bei motyvus, kuriais jis grindžia savo reikalavimus del ikiteisminio tyrimo pradejimo. Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad spresti, ar butina pareiškeja apklausti bei išreikalauti irodomaja reikšme turincios medžiagos, yra prokuroro diskrecijos teise, taigi, tik prokuroras gali spresti, ar jam pakanka duomenu priimti sprendima del ikiteisminio tyrimo pradejimo ar nepradejimo. Todel apeliacines instancijos teismas pažymi, kad nelaikytini pagristais pareiškejo nurodomi argumentai, kad jis nepagristai nebuvo kvieciamas i prokuratura. Be to, kaip jau mineta, pareiškejas jau buvo apklaustas Kauno miesto apylinkes prokuraturos prokurores L.Bereikaites, todel nera jokio pagrindo daryti išvada, kad priimant atitinkama procesini sprendima, t.y. atsisakant pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškejo nurodomas aplinkybes, prokuratura netyre, neanalizavo bei nesieme jokiu veiksmu siekiant patikrinti, ar A. M. skunduose destomi argumentai yra pagristi.

Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad pareiškejo A. M. skunde išdestyti argumentai, kad nepagristai buvo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima pagal jo nurodytus faktus, laikytini visiškai nepagristais, kadangi nepatvirtinti jokiais faktiniais duomenimis bei rašytiniais irodymais, todel tiek prokuroras, tiek pirmosios instancijos teismas teisetai ir pagristai nusprende nepradeti ikiteisminio tyrimo pagal pareiškejo pareiškime bei skunde išdestytas aplinkybes.

Del nurodytu priežasciu apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 18 d. nutarti bei Generalines prokuraturos 2010 m. liepos 27 d. nutarima, kuriuo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima, pareiškejo A. M. skunde išdestytais argumentais, nera pagrindo, todel pareiškejo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutare:

atmesti pareiškejo A. M. skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 18 d. nutarti, kuria netenkintas A. M. skundas del Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos prokuroro Zenono Buroko 2010 m. liepos 27 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.