- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-28
- Bylos Nr.
- 2S-362-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44989-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Greitistos statyba“
- Ieškovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Greitistos statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Greitistos statyba“, trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą UAB „Greitistos statyba“ per 3 mėn. nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos salo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. pašalinti (nugriauti) dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), atraminę terasos sienutę, tarp kurios ir ieškovei priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos yra mažesnis nei 3 m. atstumas; pašalinti (nugriauti) dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), balkoną, tarp kurio ir ieškovei priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos yra mažesnis nei 3 m. atstumas; savo lėšomis sutvarkyti statybvietę.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Prašymą grindė tuo, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų sudaroma galimybė namus perleisti tretiesiems asmenims ir susidarytų situacija, kai būtų įteisinami akivaizdžiai neteisėtos statybos duomenys, todėl pasunkėtų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – padarė įrašą viešame registre dėl atsakovo UAB „Greitistos statyba“ nuosavybės teisių į dvibučius gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
Teismas nusprendė, kad ieškovės prašymas, jo esmė ir sukeliami padariniai iš esmės atitinka ne tik CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkto, bet ir CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatas, draudžiančias disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) statinį. Atsakovui perleidus nuosavybės teises į ginčo statinius, ieškovės teisių gynimas (naujųjų pastato savininkų atžvilgiu) galėtų neadekvačiai pasunkėti. Atsižvelgdamas į tai, teismas nagrinėjamą prašymą vertino kaip pagrįstą, todėl patenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Greitistos statyba“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Atsakovas iš dalies sutinka su ieškovės reikalavimu ir sutinka pašalinti atraminę terasos sienutę pagal tai, kaip ieškovė pageidaus ir atsakovui nurodys. Taip pat sutinka sutvarkyti statybvietę po visų ieškovės nurodytų atlikti darbų, susijusių su atraminės terasos sienutės pašalinimu. Nepaisant to teismas, ištyręs į bylą ieškovės pateiktus rašytinus įrodymus, objektyviai negalėjo ir neturėjo pagrindo susidaryti išvados dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Ieškovė piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia „spausti“ atsakovą įvykdyti įsipareigojimus, kurių vykdymo terminas (iki 2015 m. birželio 4 d.) dar nėra suėjęs. Ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą, siekiant įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kuriuos konstatavo trečiasis asmuo asmuo. Tai yra valstybinių institucijų kompetencija, o ne ieškovės, kaip fizinio asmens. Vadinasi, ieškinio dalis dėl terasos atraminės sienutės nugriovimo yra visiškai nepagrįsta ir teismas neturi net teorinės galimybės tenkinti šios ieškinio dalies. Ieškovės reikalavimas pašalinti daugiabučių gyvenamųjų namų balkonus taip pat nepagrįstas, nes neįrodytas.. Be to, savavališkos statybos faktas yra konstatuojamas ne teismo sprendimo, o statybos priežiūrą vykdančios įstaigos savavališku statybos aktu.
2) Kadangi atsakovas yra įpareigotas pašalinti objekte konstatuotą savavališką statybą (terasos atraminės sienutės nugriovimą), o taip pat žino, jog iki 2015 m. birželio 4 d. turi pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl tik tuo atveju, jeigu atsakovas iki minėto termino nepašalins savavališkos statybos padarinių, jo atžvilgiu galėtų būti taikomos priverstinės priemonės, siekiant savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog balkonas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir kad jis turi būti pašalintas. Tad nesant savavališkos statybos akto, teismas negalėtų atsakovo įpareigoti nugriauti balkono, nes objektas su balkonais yra pastatytas, užbaigtas, priduotas ir įregistruotas. Atsakovo teisės yra nepagrįstai suvaržytos ir jis negali vykdyti ekonominės veiklos parduodant objektus vien tik dėl to, kad ieškovė pateikė nepagrįstą ieškinį. Atkreipė dėmesį, kad dvejuose daugiabučiuose iš viso yra 4 butai. Vienas iš jų yra parduotas. Dar dėl vieno buto 2014 m. gruodžio 29 d. yra sudaryta preliminari sutartis. Tačiau dėl šuo metu galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių buto pardavimas tapo negalimas. Kita vertus, tik 2 iš 4 butų turi balkonus. Tad likę du butai, kurie balkono neturi, gali būti parduodami ir nėra jokio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tų objektų atžvilgiu.
Šalies argumentai
Ieškovė V. K. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
1) Nėra pagrindo pareikštą ieškinį vertinti kaip prima facie nepagrįstą, nes ieškinyje išdėstyti argumentai ir pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, jog žemės sklype vykdoma statinių statyba pažeidžia statybą reglamentuojančiuose įstatymuose, Namo projektinėje dokumentacijoje ir Žemės sklypo detaliajame plane numatytus reikalavimus ir yra savavališka. Akivaizdu, kad tarp namo balkono ir ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos yra mažesnis nei 3 m. atstumas, o namo terasa laikosi ant atraminės sienutės, kuri pastatyta ant žemės sklypo ir ieškovei priklausančio sklypo ribos. Minimalus 3 m. atstumas yra pažeistas net keliose vietose namo ir namo atraminės sienutės atžvilgiu. Kartu su ieškiniu pateikti viešojo administravimo institucijų dokumentai, patvirtinantys atsakovo vykdomos veiklos (t.y. savavališkos statybos) neteisėtumo faktą, priimti nepažeidus nustatytų procedūrų. Kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, jų teisėtumas ir/ar pagrįstumas laikytinas įrodytu.
2) Grėsmė ieškovės gyvenimo kokybei ir turtiniams interesams buvo iškilusi ne tik jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu. Ši grėsmė iki šiol nėra išnykusi, todėl teismui būtina imtis prevencinių priemonių, užkertančių kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Tikslas, kurio siekia atsakovas - pašalinti jo vykdomos „ekonominės veiklos“ (t. y. prekybos name įrengtais butais) kliūtis ir namu (jo dalimis) disponuoti taip, lyg, vykdant statybos darbus, nebūtų padaryti jokie teisės aktų pažeidimai. Kadangi sutartis net nėra registruota viešajame registre, tai padaro sutarties panaudojimą prieš trečiuosius asmenis negalimą. Manytina, kad preliminariu susitarimu planuojamas parduoti butas yra su terasa, kuri laikosi ant atraminės sienutės, pastatytos ant ieškovės sklypo ribos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ši atraminė sienutė yra pastatyta savavališkai. Trečiųjų asmenų turtinių interesų atsiradimas (pavyzdžiui, naujų namo savininkų atsiradimas) apsunkintų palankaus teismo sprendimo įgyvendinimą, nes susidarytų situacija, kad būtų įteisinami akivaizdžiai neteisėtos statybos duomenys, dėl ko pasunkėtų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas leistų išvengti žalos, kuri galimai kiltų atsiradus trečiųjų asmenų turtiniams interesams.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai: tik Inspekcija turi kompetenciją konstatuoti savavališkos statybos faktą, o teismas tokios kompetencijos neturi. CK 4.103 straipsnyje nustatytų neteisėtos statybos teisinių padarinių taikymą lemia ne tik pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, kurios turi reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Kurią iš įstatymo nurodytų sankcijų taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas. Teismas turi diskrecijos teisę, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, nustatyti, ar statyba yra savavališka ar ne, net ir nesant pradėtų savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrų Inspekcijoje. Net ir tuo atveju, kai nustatoma, kad statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, ieškovė turi galimybę įrodyti savo pažeistas teises, bei jas apginti, jei teismas nusprendžia, kad pateiktais įrodymais yra pagrindžiamos tam reikalingos sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad egzistuoja abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Su tuo nesutikti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Kaip paminėta, viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra reikalavimas, jog ieškovas tikėtinai pagrįstų ieškinį (CPK 144 str. 1 d.). Tikėtino ieškinio pagrindimo reikalavimas reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-364/2012, 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011). Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog neturi pagrindo teigti, kad byloje pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas (CPK 144 str.), nes ieškinio reikalavimai pagrįsti ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pridėtais rašytiniais įrodymais. Ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo nepaneigia ir atskirajame skunde apelianto (atsakovo) UAB „Greitistos statyba“ nurodyti argumentai bei pateikti rašytiniai įrodymai. Be to, netgi pats apeliantas (atsakovas) UAB „Greitintos statyba“ atskirajame skunde nurodo, kad iš dalies sutinka su pareikštu ieškiniu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo pripažinti, kad nebuvo vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos (tikėtino ieškinio pagrindimo).
Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Įvertinęs byloje pareikšto ieškinio reikalavimus ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės teisių gynimas būtų apsunkintas. Atsakovui UAB „Greitistos statyba“ turint galimybę laisvai disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu (dvibučiais gyvenamaisiais namais, kurie tikėtinai iš dalies pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus) ir šį turtą jam (apeliantui) perleidus tretiesiems asmenims (naujiems savininkams), pirminis ieškinys, pareikštas UAB „Greitistos statyba“, net negalėtų būtų patenkintas, o ieškovė būtų priversta inicijuoti naujus teisminius procesus prieš naujus butų savininkus.
Apeliantui (atsakovui) UAB „Greitistos statyba“ nustatytas ir iki šiol nepasibaigęs terminas (iki 2015 m. birželio 4 d.) pašalinti savavališkos statybos padarinius (nugriauti terasos atraminę sienutę) neturi teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl ir šiuo pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas nepaneigtas.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta.
Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nepatenkinus apelianto (atsakovo) UAB „Greitistos statyba“ atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovė V. K. neprašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nepateikė šias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų (CPK 178, 179 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.