Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui P. K., tretiesiems asmenims Pranciškai L. K., A. K., Š. K., D. K., D. B., Kauno m. 10-ajam notarų biurui dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir termino palikimui priimti pratęsimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad D. I., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nėra D. M. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; panaikinti Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus D. M. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 43 nurodytus duomenis apie tėvą D. I.; pripažinti, kad D. M. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra P. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), o D. M. (duomenys neskelbtini) yra P. K. vaikas; įpareigoti Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyrių išduoti D. M. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą, pakeitus gimimo įraše Nr. 43 duomenis apie tėvą; pratęsti pareiškėjai senaties terminą palikimui po P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2007-10-25, priimti; įpareigoti Kauno miesto 10-ąjį notarų biurą neišduoti įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimo po V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties iki sprendimo įsiteisėjimo byloje, nes ieškinio tenkinimo atveju pareiškėja pretenduos priimti palikimą po savo tėvo mirties.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi ieškinį atsisakė priimti, motyvuodamas, kad LR CK 3.152 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovei dar 1974 metais tapo žinomos aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys, įrašyti apie tėvą ieškovės gimimo liudijime, neatitinka tikrovės; tai dar kartą buvo patvirtinta ir 1999 metais, tačiau pareiškėja per įstatymo numatytą ieškinio senaties terminą tėvystės neginčijo, iki 2001 metų ieškinio dėl D. I. tėvystės nuginčijimo nepateikė. Įvertinęs, kad įstatyme numatytas senaties terminas yra naikinamasis, jo atnaujinti nėra galimybių, ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi teismas neteisingai aiškino LR CK 3.152 bei 3.151 straipsnių nuostatas, visiškai nesigilino į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir taikė naikinamąjį terminą.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino LR CK 3.152 straipsnio teisės normą. LR CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įstatyme numatytas senaties terminas yra naikinamasis, tačiau kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nors atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą yra nustatyta trumpa (vienerių metų) ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis (CK 3.152 straipsnio 1 dalyje), tačiau vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo yra naikinamasis, – nepagrįsta ir neteisėta. Taip pat pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus. Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į tai, kad ieškovė reikalauja pripažinti, kad D. I., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nėra ieškovės biologinis tėvas, ir tai, kad prašo pripažinti, jog ieškovės tėvas yra P. K., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), o ieškovė yra P. K. vaikas, t. y. ieškovė pateikė dvigubą reikalavimą – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti šiuo reikalavimus kartu, atsižvelgdamas į ieškovės interesus.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė teismui pateikė keturis savarankiškus reikalavimus, tačiau sumokėjo tik 41 Eur žyminio mokesčio. LR CPK 115 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jei pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žyminis mokestis nėra pakankamas, turėjo nustatyti terminą trūkumams šalinti, o ne atsisakyti priimti ieškinį.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį šioje byloje, todėl nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo.