Marijampolės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. prašymą dėl veikos perkvalifikavimo arba teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021-08-03 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas D. V. prašymas dėl veikos perkvalifikavimo arba teistumo panaikinimo. Jame nurodyta, kad dėl turimo teistumo jo mama negali gauti didesnės pensijos.

Prokuroras teismo posėdžio metu siūlė prašymo netenkinti.

Prašymas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2003-01-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje ( įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01 ) ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos be sutikimo organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą.

Svarbu pažymėti tai, kad BK 8¹ straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2003-05-01, buvo įvardinti sunkūs nusikaltimai. BK 225 straipsnio 2 dalis (piktybinis chuliganizmas) į šį sąrašą nebuvo įtraukta. Tai reiškia, kad 2003-01-23 Marijampolės rajono apylinkės nuosprendžiu D. V. pripažintas kaltu, padarius nesunkų nusikaltimą. Asmens padaryto nusikaltimo, kvalifikuoto pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 225 straipsnio 2 dalį, nuostatos yra perkeltos į šiuo metu galiojančio BK 284 straipsnio (viešosios tvarkos pažeidimas) nuostatas. BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio nuostatas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tai reiškia, kad padaryto nusikaltimo perkvalifikavimas negalimas, kadangi abu minėti straipsniai numato atsakomybę už nesunkų nusikaltimą.

Šiuo metu galiojančioje BK 96 straipsnio 3 dalies redakcijoje numatyta, jog turinčiais teistumą laikomi: 1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas; 2) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu; 3) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; d) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai arba jeigu jiems šio kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą, kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino ( minėto straipsnio 7 dalies nuostata ).

Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad D. V. yra laikomas neteistu, išnykus teistumui pagal ankščiau minėtą nuosprendį. Taigi, daroma išvada, jog teismas neturi teisinio pagrindo panaikinti asmens teistumo, nes jis suėjus įstatyme numatytam terminui ir taip jau yra išnykęs.

Asmuo nurodo, kad ryšium su jo teistumo panaikinimu, jo mama gautų didesnę pensiją. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu: 1) dėl jos (jo) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jos (jo) vaikas (įvaikis) auga ar augo šeimoje patirdamas socialinę riziką, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme; 2) bent vienam iš jos (jo) vaikų (įvaikių) yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), jis augo socialinės globos įstaigoje, išskyrus atvejus, kai vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos, ar buvo įvaikintas, išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis, ir (ar) jai (jam) buvo apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan.); 3) ji (jis) buvo nuteista (nuteistas) už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui (įvaikiui) ir šeimai ar nusikaltimo, susijusio su jos (jo) vaiko (įvaikio) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne; 4) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) vaikas (įvaikis) iki pilnametystės arba emancipacijos nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo); 5) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) vaikas (įvaikis) iki pilnametystės arba iki emancipacijos nuteistas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atvejus, kai daugiavaikė motina arba daugiavaikis tėvas nuteisti už nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų šio straipsnio 6 dalies 3 punkte, padarymą) ir teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikis už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo).

Teismas daro išvadą, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti D. V. prašymo dėl veikos perkvalifikavimo arba teistumo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

D. V. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.