Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. L. 2024-07-30 apie 00.00 val. Vilniuje, M.K. Čiurlionio ir Geležinio Vilko gatvėje, ties pastatu Nr. 13, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vengė neblaivumo patikrinimo – atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, kai tikrinimo metu buvo nustatyti neblaivumo požymiai – nekoordinuoti judesiai, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. L. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis dalinai pažeidė kelių eismo taisykles. Jam buvo širdies priepuolis. Jo visada yra labai aukštas spaudimas. Jis pasijuto blogai, todėl nusuko nuo kelio. Privažiavo policija. Parašyta, kad jis buvo sustabdytas sankryžoje, tačiau taip nebuvo. Priėjo pareigūnas ir paprašė įpūsti. Jam (J. L.) buvo labai negera. Alkotesteryje yra tokia funkcija, kad galima girtumą patikrinti neįpučiant. Visi rašo pagal šabloną. Jis iš policijos išėjo seniai dėl sveikatos. Jis puikiai viską žino. Turėjo būti jo pabėgimas nuo tos vietos. Skiriasi pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Jis sakė, kad jis negėrė. Ten šaligatvių nebuvo. Mašina visą laiką stovėjo, jis jos neužgesino. Butelis buvo paguldytas, tai ir atrodė, kad jis yra nugertas. Jo draugai prieš tai buvo automobilyje, tai gal jie ir nugėrė. Automobilis nestovėjo ten, kur buvo nurodytas jo stovėjimas. Pagal medžiagą, tai jis ne ten buvo. Pareigūnai atvažiavo jo patikrinti. Pareigūnai jam siūlė pasitikrinti neblaivumą. Jis pasakė, kad jam yra priepuolis. Jis nebandė pūsti. Buvo uždarytas į tarnybinį automobilį. Pareigūnų nevadino necenzūriniais žodžiais. Pareigūnė jam purškė su dujų balionėliu. Automobilį jis vairavo. Automobilis yra sūnaus. Jis (J. L.) negali gerti, tai tikrai negėrė. Jo visada akys yra raudonos. Pareigūnai prie jo atvažiavo, nes jis nusuko nuo kelio. Tuo momentu jis nesakė, kad vairavo neblaivus. Buvo įspėtas, kad atsisakęs pūsti gali sulaukti pasekmių. Nenorėjo pūsti, nes jam buvo negera. Tų pareigūnų, kurie jį sulaikė, nepažįsta. Jie įtarė, kad jis išgėręs. Jis būtų privačiai pasitikrinęs tą girtumą, tačiau buvo uždarytas į areštinę.

Pagal pareigūnų tarnybinius pranešimus, rašoma, kad butelis buvo išgertas. Tas butelis gulėjo. Butelis buvo paliktas pažįstamų. Jis žino, kad negalima automobilyje laikyti atidaryto butelio su alkoholiu. Tą dieną jis buvo motokroso varžybose. Varžybos buvo už Vilniaus. Važiavo namo iš varžybų. Jis galvojo, kad patikrins ir jo kraują. Skiriasi ir pačių patrulių parodymai. Tuo metu, kai jį tikrino, tai mašina stovėjo nevažiuojamojoje dalyje. Kaltės nepripažįsta, alkoholio tą dieną nevartojo.

Jam buvo šokas. Jis sakė, kad neatsisako pūsti. Jį iškart uždarė už grotų. Jis kažkur tikrai sakė, kad jam bloga. Jis tikrai neatsisakė tikrintis blaivumo. Tuo metu jis jau nevairavo. Jis sėdėjo mašinoje su išjungtu varikliu, nėra vairavimo fakto. Jis ne skundikas, tai nieko ir nerašė. Jis nesipriešino, kur jis daužė tas duris, už ką jį į areštinę uždarė. Jis ir baudą sumokėjo. Tuo metu jis nevairavo. Tegul parodo, kaip jis buvo sustabdytas. Žinojo, kad už atsisakymą kyla baudžiamoji atsakomybė. Jis negali taip kvėpuoti, jam sveikata neleidžia pūsti. Jis pareigūnams sakė, kad negali pūsti. Jie sakė, kad jiems smirda. Jis sakė, kad ne vairavo, o važiavo. Jis sėdėjo šalia. Jis buvo šoko būsenoje, todėl negalėjo rašyti ranka. Jis gulėjo po lašelinėm, tai ir neprašė tikrinti blaivumo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja L. K. parodė, kad jie budėjo trise. Sustojo Geležinio Vilko g. sankryžoje, link Vingio parko. Jai atrodo, kad kaltinamasis pravažiavo per raudoną. Ji pasakė, kad reikia stabdyti automobilį. Sustabdė automobilį, o tada nuėjo pabendrauti su J. L. Pastebėjo, kad nuo kaltinamojo sklinda alkoholio kvapas, todėl nusprendė patikrinti jo blaivumą. Patikrinę neblaivumą, suprato, kad reikia pradėti ikiteisminį tyrimą. Ji sėdėjo automobilyje ir pildė dokumentus. Po pirmojo patikrinimo jie pasodino kaltinamąjį į tarnybinį automobilį, kad jis negalėtų kažko išgerti jiems nematant. Apžiūros metu automobilyje rado alkoholio butelį. Koks tai buvo alkoholis, neprisimins. Jie labai ilgai įkalbinėjo asmenį tikrintis blaivumą. Neatsimena, ar jis tikrinosi neblaivumą, ar ne. Neatsimena, nes įvykis buvo liepos mėnesį. Kažkada ji buvo priėjusi prie kaltinamojo, tik nežino kada. Jis daužė sulaikymo kamerą. Kolega K. vis vaikščiojo. Nežino, ką darė kolegos. Kaltinamasis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Kaltinamasis minėjo, kad pats dirbo policijoje. Ji peržiūrėjo šiuos duomenis. Nenori sumeluoti, tiksliai neatsimena kaltinamojo parodymų. Jie stovėjo netoli jo automobilio, ir ji suprato, kad kaltinamasis važiuoja ten, kur negalima. Nusprendė sustabdyti automobilį. Ji buvo priėjusi prie automobilio. Nežino, ar kaltinamasis skundėsi sveikata. Nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, automobilyje rado butelį. Kaltinamasis daužė ir laikinojo sulaikymo kamerą. Jis buvo įspėtas, kad bus panaudotos ašarinės dujos. Buvo panaudota specialioji priemonė. Vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes nieko neprisimena. Dėl keiksmažodžių ji neprisimena, bet atsimena, kad durys buvo spardomos. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra tikslesni.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. P. parodė, kad dirbant kartu su vyr. tyrėja L. K. ir vyr. patruliu K. P., patruliuojant Geležinio Vilko g., Vilnius, sankryžoje Geležinio Vilko g. ir Gerosios Vilties g. pastebėjo, kaip automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Gerosios Vilties g. važiavo link M. K. Čiurlionio g. (Vingio parko), taip pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Panaudojus tarnybinio automobilio specialiuosius garso ir šviesos signalus buvo sustabdytas automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas. Prie automobilio vairuotojo priėjo jos kolega K. P., kuris pabendravęs su asmeniu priėjo prie tarnybinio automobilio ir paėmė alkotesterį, sugrįžo prie automobilio vairuotojo. Po kurio laiko prie automobilio priėjo ir ji pati, priėjusi prie automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš dešinės pusės, prisimena, jog pastebėjo nugertą alkoholio butelį, tačiau kur tiksliai alkoholio butelis buvo, ji neprisimena. Prisimena, jog priėjo prie kolegos K. P. su tikslu padėti įkalbėti automobilio vairuotoją pasitikrinti blaivumą, tačiau tikrintis blaivumą alkotesteriu automobilio vairuotojas kategoriškai atsisakė, prisimena, jog tapo agresyvus, įžeidinėjo jas, kėlė balso toną, atsisakė pasirašyti, nepagarbiai bendravo. Prisimena, jog bendraujant su asmeniu, šio akys buvo paraudusios ir iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji neatsimena, jog klaustų vairuotojo, kuris buvo nustatytas kaip J. L., ar šis vartojo alkoholį. Atsimena, jog J. L. buvo įspėtas dėl kylančios baudžiamosios atsakomybės vengiant pasitikrinti neblaivumą, buvo suteikiama galimybė asmeniui vykti į gydymo įstaigą, tačiau J. L., išgirdęs tai, vis tiek kategoriškai atsisakė. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali, kadangi neprisimena įvykio detalių (b. l. 28-30).

2024-07-30 K. P. Tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodomos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 14-15).

2024-07-30 Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi važiuojamojoje kelio dalyje link Vingio parko Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. ir Geležinio Vilko g. sankryžoje. Automobilis universalo tipo, pilkos spalvos, nukreiptas link Vingio parko. Apžiūrint automobilį, jo viduje ant priekinės keleivio sėdynės yra ,,LD“ cigarečių pakelis, 0,5 l talpos ,,Coca-cola“ butelis, 0,5 l talpos 36 laipsnių stiprumo ,,Gloria“ butelis, kuris pradarytas. Daugiau objektų, turinčių reikšmės tyrimui, neaptikta (b. l. 31-39).

2024-08-08 Policijos „Kūno kamerų“ apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas Body kamerų vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240729-235621UTC+0200.mp4“, kuriame matoma, kaip pareigūnas prieina prie J. L. vairuojamo „VW Passat“ automobilio ir klausia J. L., prieš kiek laiko vartojo alkoholį, J. L. atsako, kad niekur nevažiuoja ir nieko nevartoja. Pareigūnas paaiškina, kad matė, kaip J. L. vairavo automobilį, ir paaiškina, kad patikrins J. L. blaivumą. Pareigūnai kelis kartus paprašo J. L. pasitikrinti blaivumą, tačiau pastarasis vengia tai daryti. Pareigūnė pasiteirauja, ar J. L. vengia pasitikrinti blaivumą, ir paaiškina, kad jaučia nuo J. L. sklindantį alkoholio kvapą, tačiau J. L. vengia pasitikrinti blaivumą. Tuomet pareigūnai paaiškina J. L., kad jei jis atsisako pasitikrinti blaivumą, jis gali būti pristatytas į Antakalnio medicinos įstaigą šlapimo tyrimui atlikti, nustatyti alkoholio kiekį organizme. Tačiau J. L. ir vėl atsisako. Pareigūnai J. L. paaiškina, kad ir jo automobilyje yra matomas brendžio butelis taip pat paaiškina, kad matomi akivaizdūs J. L. neblaivumo požymiai, ir palydi J. L. iki tarnybiniame automobilyje esančios sulaikymo kameros. Pareigūnai, nuvedę J. L. į sulaikymo kamerą, esančią tarnybiniame automobilyje, dar kartą pasiteirauja, ar J. L. pasitikrins blaivumą, tačiau jis ir vėl atsisako. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota, vaizdo įrašo pabaiga.

Apžiūros objektas Body kamerų vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240730-000739UTC +0200.mp4“, kuriame matoma, kaip pareigūnas prieina prie policijos tarnybinio automobilio sulaikymo kameros, kurioje sulaikytas J. L., ir dar kartą paklausia, ar jis pasitikrins blaivumą. J. L. paaiškina, kad jis ne toks durnas, ir kad jam tos teisės nerūpi ir jam nėra ką prarasti. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota, vaizdo įrašo pabaiga.

Apžiūros objektas Body kamerų vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240730-001745UTC+ 0200.mp4“, kuriame matoma, kaip pareigūnas paaiškina J. L., kad reikia įvertinti jo blaivumą, ir prašo atlikti numatytus veiksmus, tai nueiti tiesia linija, J. L. atsisako tai daryti. Toliau pareigūnas paprašo pirštu paliesti nosį, tačiau J. L. atsisako tai daryti. Pareigūnas dar kartą paklausia J. L., ar jis tikrai atsisako pasitikrinti blaivumą, J. L. paaiškina, kad tikrai atsisako pasitikrinti blaivumą ir nieko nepasirašys. Pareigūnui paprašius paaiškinti motyvą, dėl ko atsisako pasitikrinti blaivumą, J. L. paaiškina, kad atsisako šiaip sau. Pareigūnas palydi J. L. į tarnybiniame automobilyje esančią sulaikymo kamerą. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-29284- 24 neužfiksuota, vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 47-49).

VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra R. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 42-43).

VšĮ Emprekis duomenimis, vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 1570,00 Eur (su PVM) (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismas J. L. parodymus vertina kritiškai, nes jie paneigti kitais byloje surinktais įrodymais. Pirmiausia tai liudytojų policijos pareigūnų parodymai, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Byloje nėra duomenų, kad liudytojai suinteresuoti pakenkti kaltinamajam. Liudytoja L. K. parodė, kad buvo reikalaujama asmens prisistatyti uniformuotiems policijos pareigūnams, tačiau jis kategoriškai atsisakė. Bendraujant su asmeniu, nuo jo pradėjo sklisti stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo sulėtėję ir nekoordinuoti, ne kartą pasiūlius asmeniui patikrinti asmens neblaivumą alkoholio matuokliu, šis kategoriškai atsisakė. Jis buvo įspėtas dėl kylančios baudžiamosios atsakomybės vengiant pasitikrinti neblaivumą, buvo suteikiama galimybė asmeniui vykti į gydymo įstaigą, tačiau atsisakė, priėjus prie automobilio, ant keleivio sėdynės matėsi gulintis brendžio butelis, kurio buvo akivaizdžiai daugiau kaip pusė išgerta. Liudytojas K. P. taip pat parodė, kad vairuotojo kalba buvo nerišli, akys raudonos, automobilyje pastebėjo alkoholio butelį. Asmuo iš pradžių atsisakė prisistatyti, o po to atsisakė tikrintis blaivumą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. P. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad ji priėjo prie K. P. su tikslu padėti įkalbėti automobilio vairuotoją pasitikrinti blaivumą, tačiau tikrintis blaivumą alkotesteriu automobilio vairuotojas kategoriškai atsisakė, bendraujant su asmeniu, šio akys buvo paraudusios ir iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji neatsimena, jog klaustų vairuotojo, kuris buvo nustatytas kaip J. L., ar šis vartojo alkoholį. Atsimena, jog J. L. buvo įspėtas dėl kylančios baudžiamosios atsakomybės vengiant pasitikrinti neblaivumą, buvo suteikiama galimybė asmeniui vykti į gydymo įstaigą, tačiau J. L., išgirdęs tai, vis tiek kategoriškai atsisakė.

Be to, J. L. kaltę neabejotinai patvirtina policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Jie visiškai paneigia kaltinamojo argumentus apie neva sustojimą dėl pablogėjusios sveikatos ir negalėjimą dėl sveikatos tikrintis blaivumą. Iš vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad J. L. geros nuotaikos, pareigūnams sveikata nesiskundžia, įsikandęs cigaretę prašo leisti parūkyti. Jo išvaizda, kalba ir elgesys nesudaro pagrindo manyti, jog jam sutrikusi sveikata, priešingai, patvirtina, kad yra neblaivumo požymių, dėl ko pareigūnai pagrįstai galėjo reikalauti, kad jis pasitikrintų blaivumą. Iš tiesų vienu momentu į klausimą, ar atsisako tikrintis blaivumą, jis atsako, kad neatsisako. Tuomet pareigūnai prašo pasitikrinti, tačiau J. L. vėl nesutinka, klausia, ar jie daktarai. Yra užfiksuota ir tai, kaip pareigūnė paaiškina, kad jei jis atsisako tikrintis, bus vežamas į ligoninę patikrinti šlapimą, dar kartą klausia, ar jis atsisako, J. L. patvirtina, kad atsisako. Jam paaiškinama, kodėl uždaromas į automobilio laikino sulaikymo kapsulę – nes atsisako tikrintis ir akivaizdžiai matomi neblaivumo požymiai; eilinį kartą paklaustas, ar tikrinsis blaivumą, atsako, kad ne toks jis durnas. Taip pat nurodo, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl neturi ko prarasti. Aiškina, kad jam karšta, pareigūnas paaiškina, kad įjungs kondicionierių, tada J. L. pradeda ginčytis, kad to negalima padaryti, prašo leisti parūkyti. Galų gale, pareigūnės prašomas parašyti motyvą, kodėl atsisako pasitikrinti blaivumą, atsako, kad šiaip sau, ir atsisako rašyti paaiškinimą. Visi liudytojai patvirtino, kad J. L. vairavo pažeisdamas Kelių eismo taisykles; automobilio apžiūros rezultatai taipogi patvirtina, kad rastas nugertas stipraus alkoholio butelis, kas irgi pagrįstai kėlė įtarimų, jog kaltinamasis vartojo alkoholį ir vairavo neblaivus. Byloje pateikti duomenys, kad jis iš areštinės buvo nuvežtas į Antakalnio ligoninę, tačiau tai niekuo neįrodo, kad jis blogai jautėsi prieš tai, t. y., kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Kaip minėta, iš vaizdo įrašo matyti, kad jis puikios nuotaikos, nė karto nepaminėjo besijaučiantis blogai.

Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, nėra prieštaringi, vieni kitus papildo bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią kaltinime nurodomas faktines aplinkybes, todėl darytina išvada, kad įrodyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje J. L. vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o kai tikrinimo metu buvo nustatyti neblaivumo požymiai – nekoordinuoti judesiai, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, jis vengė neblaivumo patikrinimo, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją.

Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo automobilį ir atsisakė tikrintis blaivumą, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai. BK 281¹ straipsnyje įtvirtintos pavojingų veikų: vairavimo arba mokymo praktinio vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengimo neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojimo alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, – alternatyvos. Taigi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnį kilti pakanka bent vienos iš straipsnyje nurodytų veikų padarymo. Pagrindo konstatuoti, kad J. L. vairavo neblaivus (kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), nėra, nes tokia aplinkybė nėra nustatyta, todėl teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad J. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. J. L. atsisakė tikrintis neblaivumą, už ką ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

J. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas J. L. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į tai, kad yra nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas, veikos padarymo metu administracine tvarka nebuvo baustas (b. l. 84-88).

Už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra pensininkas, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas jam skirti švelniausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, mažesnę nei bausmės vidurkis.

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, J. L. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Byloje nėra informacijos, kad nusikalstamos veikos padarymo metu J. L. buvo uždrausta naudotis minėta specialiąja teise, todėl jam taikytinas specialiosios teisės atėmimas nuo vienerių iki penkerių metų. Byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad jis už analogišką veiką buvo traukiamas atsakomybėn administracine tvarka. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nustato draudimo naudotis specialiąja teise terminą, mažesnį nei šios baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis – 2 metams. Nenustatyta pagrindo manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Bylos duomenimis, J. L. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą (b. l. 53). Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. gruodžio 7 d.

Taip pat J. L. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas.

Nustatyta, kad J. L., kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra kaltinamojo sūnus R. L. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Atsižvelgus į J. L. nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos priemonės vertę pinigais. Remiantis VšĮ Emprekis teikiamais duomenimis, nustatyta, kad Lietuvoje analogiškos transporto priemonės „VW Passat“ vidutinė vertė su PVM yra 1570 eurų. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, automobilio vertę, darytina išvada, kad automobilio vertės konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis nustato, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis straipsnis įsigaliojo nuo 2025-02-01 (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 red.), t. y. po J. L. nusikalstamos veikos padarymo. BK 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad skiriamos tos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios numatytos teismo sprendimo priėmimo metu galiojančiame baudžiamajame įstatyme. Vis dėl to, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 67 straipsnio redakcijos 3 dalis nustatė, kad kartu su bausme gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas nenumatė, kad teismas kartu su bausme gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad nuo 2025-02-01 įsigaliojęs baudžiamojo įstatymo 67 straipsnio pakeitimas sunkina kaltinamojo padėtį, todėl siekiant išvengti nepagrįsto asmens teisinės padėties pasunkinimo, netaikytinas.

Ikiteisminio tyrimo metu J. L. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63-70), – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Skaitmeninė laikmena su kūno kamerų įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. L. (J. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 80 MGL, t. y. 4000 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-07-31.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti J. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1570 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Baudos bausmė turi būti savanoriškai įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AS Luminor Bank Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas (iki 2024 m. sausio 31 d. buvęs „Medicinos bankas), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1570 Eur) savanoriškai turi būti sumokėta į bet kurią pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763 – AB Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300 – AB bankas Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Urbo bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Artea bankas; LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.