Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo / dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. B., A. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimo dėl nagrinėjamos bylos teismui nepateikė.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra. B. B. ir kiti palikėjos turto paveldėtojai po E. B. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Paveldėjimo teisės liudijimas niekam išduotas nebuvo.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

7. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

8. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

9. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

10. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).

11. Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad po E. B. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po jos motinos E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau ji palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t. y. po palikėjos mirties likusį, jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kur ir gyvena. Tai patvirtina pareiškėjos pateikti nuoseklūs paaiškinimai procesiniuose dokumentuose (nekilnojamojo turto dokumentai, pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, kad ji tvarkė paveldėtą turtą, mokėjo mokesčius, juo naudojosi/naudojasi kaip savo, atlieka kitus, panašaus pobūdžio, veiksmus), taip pat aplinkybė, jog pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. buvusiame palikėjos name. Pažymėtina ir tai, kad prieštaraujančių šio fakto nustatymui byloje nebuvo. Pareiškėja kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

13. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

14. Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, pareiškėjos paaiškinimus, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėja B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po pareiškėjos motinos E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas – 448 straipsnis).

15. Civilinio proceso kodekso 445 str aipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

16. Patenkinus pareiškėjos reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjos alternatyvusis reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra paliekamas nenagrinėtu.

17. Byloje susidarė 6,64 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi pareiškėja iš dalies (50 proc.) yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, šios (6,64 / 2) išlaidos – 3,32 eurų valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 443 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos B. B. pareiškimą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti - nustatymo, suinteresuoti asmenys A. B., A. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė įmonė Turto bankas, tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po jos motinos E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti šį paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Alternatyvųjį reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.